Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2014-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-121-853/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-25
Bylos Nr.
1-121-853/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis
R. S., M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-121-853/2014Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02895-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.2.14.5.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.6. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 25 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,dalyvaujant prokurorei A. K.,kaltinamajai R. S. ir jos gynėjui V. P., kaltinamajam M. K. ir jo gynėjui A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 10 klasių išsilavinimą, išsituokusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, auginanti vaiką, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį,

bei M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, deklaruota gyv. vieta Mažeikių r. sav., įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administracine tvarka baustas, teistas: 1) 1996-06-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį - 2 metais laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 1997-11-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 4 dalį - 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, bausmė subendrinta su 1996-06-26 nuosprendžiu - galutinė bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; 3) 1998-05-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, bausmė subendrinta su 1997-11-03 nuosprendžiu - galutinė bausmė paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; 4) 2001-02-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį - 4 metų laisvės atėmimo bausme su 300 litų vertės turto konfiskavimu; 5) 2005-07-13 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; 6) 2007-11-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 7) 2008-06-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėjus 2007-11-28 nuosprendžiu paskirtą bausmę, paskirta - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 8) 2012-02-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK164 straipsnį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 9) 2012-02-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme. 2012-06-14 Šiaulių apygardos teismas nuosprendį pakeitė - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. neteisėtai įgijo ir panaudojo E. Š. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir apgaule užvaldė jai priklausantį turtą, būtent: 2012 m. lapkričio 18 d. apie 13.00 val. būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupėje su M. K., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, telefonu prisistačius FNTT darbuotoju ir apgaulės būdu iš E. Š. įgijus jos elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir duomenis M. K. telefonu perdavus jai, veikdama kartu su M. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai panaudojo E. Š. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - pasinaudojant elektroninės bankininkystės priemonėmis, ji prisijungė prie jos AB „Swedbank“ banko sąskaitos ir apgaule, pateikiant save kaip E. Š., atliko finansines operacijas, t. y. iš E. Š. sąskaitos neteisėtai pervedė 3126 litus ir 800 litus, bendrai 3926 litus, priklausančius E. Š. į F. D. banko AB „Swedbank“ sąskaitą, po ko veikiant per F. D. 2500 litų išgrynino bankomate, esančiame Laisvės g., Mažeikiai, ir perdavė tyrimo nenustatytam asmeniui, o likusius pinigus ji iš F. D. banko sąskaitos pervedė į savo, M. K. bei kitų asmenų banko sąskaitas, tokiu būdu ji savo, M. K. ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimus - E. Š. priklausančius 3926 litus.

M. K. apgaule įgijo, neteisėtai panaudojo E. Š. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir apgaule užvaldė jai priklausantį turtą, būtent: 2012 m. lapkričio 18 d. apie 12.20 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, telefonu prisistačius FNTT darbuotoju, apgaulės būdu iš E. Š. įgijo jos elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos tą pačią dieną apie 13.00 val. neteisėtai perdavė R. S. ir veikdamas kartu su R. S. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai panaudojo E. Š. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - R. S., veikdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudojant elektroninės bankininkystės priemonėmis, prisijungė prie jos AB „Swedbank“ banko sąskaitos ir apgaule, pateikiant save kaip E. Š., atliko finansines operacijas - iš E. Š. sąskaitos neteisėtai pervedė 3126 litus ir 800 litus, bendrai 3926 litus, priklausančius E. Š. į F. D. banko AB „Swedbank“ sąskaitą, po ko, veikiant per F. D. 2500 litų išgrynino bankomate, esančiame Laisvės g., Mažeikiai, ir perdavė tyrimo nenustatytam asmeniui, o likusius pinigus R. S. iš F. D. banko sąskaitos pervedė į savo, jo bei kitų asmenų banko sąskaitas, tokiu būdu jis savo, R. S. ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimus - E. Š. priklausančius 3926 litus.

Kaltinamoji R. S. dėl jai pareikšto kaltinimo teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-11-18 jai paskambino M. K. ir paklausė, ar gali pervesti į jos sąskaitą kažkokio kaltinamojo giminaitės pinigus, kad ji padarytų pavedimus iš kažkokio kaltinamojo giminaitės sąskaitos į savo sąskaitą. M. K. paklausė, kiek yra pinigėlių, ir įėjusi į tos moters sąskaitą, joje esančius pinigus pervedė į savo mamos sąskaitą, o vėliau į M. K. nurodytas sąskaitas. Jai už pinigų pervedimą paliko 300 litų. M. K. pasakė, kad su likusiais pinigais ji gali daryti ką nori. Visus nurodymus, ką jai daryti davė M. K., jis tuo metu buvo pataisos įstaigoje, Kybartų pataisos namuose. Jai M. K. skambindavo iš įkalinimo įstaigos, ji jam pildydavo telefoninę sąskaitą. Jai jis dažnai skambindavo, nes jie turi bendrą vaiką. Dėl savo tokio elgesio labai nuoširdžiai gailisi. Ji negalėjo pagalvoti, kad tai kažkoks nusikaltimas, ją M. K. apgavo. Ji žinojo, kad negalima prisijungti prie svetimų sąskaitų, bet nemanė, kad tai nusikaltimas. Suvokė, kad elgėsi neteisėtai. Su nukentėjusiąja ji susitaikė, pasirašė susitaikymo sutartį. Turi pamoką visam gyvenimui, taip daugiau nesielgs, žalą nukentėjusiajai atlygino ir nukentėjusiajai grąžino 4000 Litų. Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, ir parodė, kad sėdėjo Kybartų pataisos namuose. Atėjo draugas ir paklausė, gal žino, ką nors, kas galėtų prisijungti prie vienos sąskaitos ir pervesti pinigus. R. S. nesutiko, kad pervestų pinigus į jos sąskaitą. Jis susisiekė su R. S. mama, kuri sutiko, kad pinigai būtų pervesti į jos sąskaitą. Jis sutiko su R. S. parodymais. Nurodymus, kur ir ką pervesti pinigus R. S. davė jis. E. Š. sąskaitos duomenis davė jo draugas, kurio nei vardo ir pavardės nežino. Jam paaiškino, kad tai senyvas žmogus ir nemoka naudotis elektronine bankininkyste. Jis žinojo, kad su svetimais elektroniniais duomenimis prisijungti negali, bet jis kartais naudodavosi giminių prisijungimais. Prisijungimas prie kitų asmenų bankų sistemos yra apgaulė. Išgrynintus pinigus turėjo ateiti paimti kažkokie pažįstami, R. S. adresą pasakė tada, kai pinigai buvo išgryninti. Jis dėl padarytos veikos visiškai prisipažįsta. Iš šio sandorio jis turėjo naudos. 300 litų buvo pervesta R. S., ir jam į asmeninę sąskaitą buvo pervesta 100 litų. Pripažįsta, kad taip pasielgė, apgavo kitą kaltinamąją, jis suvokė, kad elgiasi neteisėtai. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi.

Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėjai ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų R. S. ir M. K. visiško prisipažinimo ir parodymų, jų kaltė yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

2012-11-19 E. Š. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2012-11-18 apie 14.16 val. jai paskambino asmuo, kuris prisistatė FNTT darbuotoju ir apgaulės būdu išviliojo „Swedbanko“ sąskaitos visus slaptažodžius ir kodus (1 t., 2 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios E. Š. parodymais, kur parodė, kad 2012-11-18 apie 14.16 val. jai į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė FNTT pareigūnu G. J. ir pasakė, kad į jos sąskaitą vykdomos nelegalios operacijos ir kad ji turi perskambinti tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į centrinį banką ponui G. N.. Paskambinus nurodytu numeriu, atsiliepė vyras, kuris jai pasakė nurodyti Swedbanko mokėjimo kortelės slaptažodį bei visus kodus (l t., 10 b. l.);2012-11-19 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad E. Š. pateikė savo Swedbanko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą (1 t., 21 b. l.);iš E. Š. Swedbanko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo ir prisijungimų naudojantis „Swedbank“ interneto banku sąrašo matyti, kad 2012-11-18 13.12 val. iš jos sąskaitos pervesta 3126 Lt į F. D. sąskaitą ir 2012-11-18 14.07 val. į F. D. sąskaitą pervesta 800 Lt. Minėtos operacijos buvo vykdomos iš kompiuterio, kurio IP 88.223.87.66 (1 t., 26 b. l.);IP adreso 88.223.87.66, iš kurio buvo vykdomas pinigų pervedimas iš E. Š. banko sąskaitos į F. D. banko sąskaitą, naudotojas yra F. D. (1 t., 30 b. l.);2012-11-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentėjusiajai E. Š. į jos naudojamą telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-11-18 d. laikotarpiu nuo 12.20 val. iki 13.57 val. keturis kartus skambinta iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (l t., 37-38 b. l.);2013-10-10 tarnybiniu pranešimu dėl gautų duomenų analizės, kuriame nurodyta, kad įvykio metu M. K. naudojosi telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šių abonentų sąskaitos 2012-11-18 buvo papildytos iš R. S. sąskaitos. 2012-11-19 iš R. S. sąskaitos buvo pervesta 150 Lt į M. K. Kybartų PN sąskaitą. Nustatyta, kad M. K. iš naudoto telefono abonento 2012-11-18 d. laikotarpiu nuo 13.05 val. iki 13.13 val., t. y. nusikalstamos veikos vykdymo nukentėjusios E. Š. atžvilgiu metu, tris kartus skambino ir bendravo su asmeniu, kuris naudojosi telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (l t. 53-58 b. l.). Nustatyta, kad 2012-11-18 telefono abonentas Nr. 9duomenys neskelbtini) prie tinklo jungėsi per celę 651A (l t., 51 b. l.). Nurodyta celė yra (duomenys neskelbtini) (1 t., 52 b. l.);F. D. Swedbanko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašu, iš kurio matyti, kad 2012-11-18 į sąskaitą E. Š. pervedė 3126 Lt ir 800 Lt. Iš sąskaitos grynaisiais H269/HB Laisvės g. 14, Mažeikiai, paimta 2000 Lt ir 500 Lt. Į L. L. sąskaitą pervesta 600 Lt ir 500 Lt, A. S. pervesta 250 Lt, R. S. pervesta 60 Lt (1 t., 64 b. l.);L. L. Swedbanko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašu, iš kurio matyti, kad 2012-11-18 į sąskaitą F. D. pervedė 600 Lt ir 500 Lt (l t., 77 b. l.);A. S. Swedbanko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašu, iš kurio matyti, kad 2012-11-18 į sąskaitą F. D. pervedė 250 Lt (l t., 86 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos F. D. parodymais, kur parodė, kad 2012 m. lapkričio mėn. jai paskambino M. K. ir paprašė pasakyti savo banko sąskaitos numerį, į kurią bus pervesti pinigai. Jis leido suprasti, kad pinigai jo. Ji padiktavo jam savo sąskaitos numerį ir neužilgo pinigai buvo pervesti. Iš pervestų 3926 Lt jai buvo leista pasilikti 300 Lt. Taip pat jai buvo nurodyta iš bankomato paimti 2500 Lt grynais. Ji bankomate, esančiame Laisvės g. 14, Mažeikiai, paėmė 2500 Lt. Šiuos pinigus ji atidavė apie 18.30 val. į namus atėjusiam vaikinui. Likusius pinigus M. K. nurodė pervesti kitiems asmenims. Pervedimus padarė jos dukra R. S., pasinaudodama namuose esančiu kompiuteriu. Ji dukrai leido atlikti jos sąskaitos bankines operacijas, pervedimus. Telefonu M. K. kalbėjo su R. S., kuriai padiktavo kito asmens prisijungimo prie sąskaitos duomenis. Ji matė, kaip dukra kalbėdama telefonu kažką rašėsi ir tuoj po to prisėdo prie kompiuterio. Iš dukters pasakymo ji suprato, kad M. K. padiktavo kito asmens prisijungimo elektroninės bankininkystės kodus ir ji kompiuteriu atliko pervedimus į kitų asmenų sąskaitas (1 t., 106, 110-113 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos L. L. parodymais, kur parodė, kad į jos banko sąskaitą buvo pervesta 1100 Lt. Ji žinojo, kad jos vyrui R. L. kažkas buvo skolingi pinigų. Jis davė jos sąskaitos numerį, tam kad galėtų pervesti skolą. Tuo metu jai turėjo būti pervesta socialinė išmoka, todėl pagalvojusi, kad tai tie pinigai. Ji pinigus panaudojo pirkdama pirkinius, apmokėdama sąskaitas ir kt. Kad pinigai susiję su nusikalstama veika ji nežinojo (1 t., 135 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo R. L. parodymais, kur parodė, kad 2012 m. lapkričio mėn. jis už nuteistiesiems perduotus mobilaus ryšio telefonus turėjo gauti 1100 Lt. Jis su nuteistaisiais sutarė, kad pinigai bus pervesti į jo žmonos L. L. banko sąskaitą ir jiems pasakė banko sąskaitos numerį. Žmonai jis taip pat pasakė, kad bus pervesti pinigai (l t., 136 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. S. parodymais, kur parodė, kad F. D. ji nepažįsta, bet ji galimai iš jos galėjo pirkti vaikiškus rūbus. Ši į jos sąskaitą 2012-11-18 ir pervedė 250 litų, kuriuos ji išgrynino ir išleido savo reikmėms (1 t., 140-141 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto Ž. N. parodymais, kur parodė, kad M. K. jam sakė, kad jis pats skambino E. Š., prisistatė FNTT darbuotoju, tokiu būdu išviliojo jos elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir iš jos banko sąskaitos pervedė apie 4000 litų F. D. (l t., 164-165 b. l.). Prokuroro 2014-01-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas Ž. N. atžvilgiu nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 2 dalimi (1 t., 142 b. l.);2014-01-14 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš kurio matyti, jog įtariamoji R. S. savo iniciatyva pateikė 2014-01-13 nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus I. L.. Iš 2014-01-13 nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, jog R. S. I. L. sumokėjo 4000,00 Lt žalos atlyginimui (1 t., 19, 20 b. l.);2014-03-26 taikos sutartimi, kurioje nurodyta, jog kaltinamoji R. S. visiškai pripažįsta padariusi nusikalstamas veikas, susitaikė su nukentėjusiąja, jos atsiprašė ir atlygino visą savo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, tai yra 3926,00 Lt. Nukentėjusioji jokių pretenzijų kaltinamajai R. S. neturi ir atsisako kaltinamajai pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo bei prašo kaltinamosios atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį, atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti (2 t., 143 b. l.).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį. Elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti – tai jo pateikimas institucijai ar darbuotojui, turinčiam teisę atlikti finansines operacijas (pvz., bankui, parduotuvėje kasininkui, mokėjimo kortelės įdėjimas į bankomatą ir kt.). Tuo tarpu tolesni asmens nusikalstami veiksmai po to, kai jis įdeda mokėjimo kortelę į bankomatą, surenka PIN kodą ir taip suklaidina banko sąskaitos apsaugos sistemą, įeina į „ elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti“ sąvoką, nes be šio veiksmo mokėjimo kortelė negalėtų būti panaudojama. Teismų praktikoje laikoma, kad, jeigu kaltininkas panaudoja svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis bei jos tikrus identifikavimo duomenis kelioms finansinėms operacijoms, viršijančioms 1 MGL dydį, atlikti, ir daro visa tai per santykinai neilgą laikotarpį kartojamais veiksmais įgyvendindamas vieningą sumanymą, jo veika yra tęstinė ir kvalifikuojama kaip atitinkamų nusikaltimų sutaptis (LAT 2007-02-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2007).

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji R. S. visiškai pripažino savo kaltę, tuo tarpu kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, o teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino visiškai bei abu davė parodymus apie savo padarytas nusikalstamas veikas. Kad kaltinamieji M. K. ir R. S. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas be jų pačių kaltės visiško pripažinimo bei parodymų patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, tai yra liudytojų E. Š., F. D., L. L., R. L. ir A. S. parodymai, įtariamojo Ž. N. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, E. Š., F. D.. L. L. ir A. S. atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai, duomenys apie telefonų numerių priklausomybę bei pokalbių trukmę bei kiti byloje esantys duomenys. Atliktų finansinių operacijų turinį patvirtina liudytojų, kaltinamųjų bei nukentėjusios parodymai. Kaltinamieji žinodami, jog elektroninės bankininkystės duomenys priklauso ne jiems, o kitam asmeniui, būtent E. Š., juos panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti neturėdami elektroninės bankininkystės turėtojos savininkės E. Š. sutikimo, taigi – neteisėtai. Panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis buvo prisijungiama prie E. Š. elektroninės bankininkystės, taip pat buvo nuimti pinigai ir persiųsti į liudytojos F. D. sąskaitą, po to dalis pinigų buvo išgryninti, o kiti pinigai pervesti į L. L., A. S. sąskaitas bei M. K. ir R. S.. Tai byloje patvirtina sąskaitų išrašai (1 t., 26, 64, 77, 86 b. l.).

Įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl M. K. ir R. S. kaltės padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas – neteisėtai įgijus, laikius ir panaudojus svetimus mokėjimo instrumento duomenis bei apgaule įgijus svetimą turtą ir todėl jis baustinas už minėtų nusikalstamų veikų padarymą.

Dėl R. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

R. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog ji nusikalto veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyti visi BK 38 straipsnyje numatyti pagrindai, nes kaltinamoji R. S. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo metu savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (1 t., 20 b. l.) ir susitaikė su nukentėjusiąja (2 t., 143 b. l.) bei yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes R. S. administracine tvarka nebausta (1 t., 189 b. l.), anksčiau nėra teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu (1 t., 188 b. l.), nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė jos elgesio pasekmė, nedirbanti (1 t., 196 b. l.), neregistruota Darbo biržoje (1 t., 195 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (1 t., 187 b. l.), todėl ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės bei šiuo pagrindu baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina R. S., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Kaltinamajai R. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 181, 182 b. l.) bei nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises (1 t., 192, 193-194 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Dėl bausmės M. K..

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ir pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kadangi savo nusikalstamas veikas M. K. pripažino, tik teismo posėdžio metu. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas siejamas su savanorišku prisipažinimu, neverčiant tai daryti dėl surinktų įrodymų visumos. Toks priverstinis prisipažinimas sietinas tik su kaltinamojo siekiu švelnesnės bausmės rūšies ir jos dydžio. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, jog veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją – padarytos trys baigtinės veikos, iš kurių vienas nesunkus nusikaltimas (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir du apysunkiai nusikaltimai (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis), į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog M. K. anksčiau teismo teistas 9 kartus (2 t., 37-50 b. l.), todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalį jis yra laikomas recidyvistu, baustas administracine tvarka (1 t., 51-57 b. l.), neigiamai charakterizuojamas Kybartų pataisos namų, nes 14 kartų taikytos nuobaudos (2 t., 35 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (2 t., 36 b. l.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vadovaudamasis BK 56 straipsniu, teismas sprendžia, jog tik su laisvės atėmimu susijusios bausmės paskyrimas leis įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus), todėl M. K. skirtina griežčiausia BK 182 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 41, 47, 50, 54, 56 straipsniai). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje skirtina 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrintinos jas apimant, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir prie apimtos bausmės iš dalies pridėti bausmę paskirtą už veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirtina subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis M. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paskirtoji subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir M. K. skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas suėmime nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2014 m. balandžio 25 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. K. palikti galioti kardomąją priemonę - suėmimą.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. nutarimu pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Dėl civilinio ieškinio.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Turto sužalojimas yra laikomas turtine žala, kaip ir turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalyje). Pažymėtina, kad žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad, taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, o būtent BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).

Nagrinėjamoje byloje 2014-01-09 nukentėjusios E. Š. įstatyminė atstovė I. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3926,00 Lt materialinės ir 2000,00 Lt moralinės žalos atlyginimo (1 t., 17 b. l.). Byloje nustatyta, jog kaltinamoji R. S. 2014-01-13 mokėjimo pavedimu yra visiškai atlyginusi prašomą priteisti 3926,00 Lt materialinę žalą (1 t., 20 b. l.). Kadangi materialinė žala yra visiškai atlyginta tai byla dalyje civilinio ieškinio dėl materialinės 3926,00 Lt žalos atlyginimo nutrauktina. Kadangi byloje nėra pateikta duomenų pagrindžiančių neturtinės žalos dydį, ieškinys dalyje dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu kaltinamajam M. K. 2014-03-05 nutartimi paskirtas gynėjas advokatas A. R.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. pareiškė, jog gynėjas jam reikalingas ir jis sutinka, jog iš jo būtų išieškomos paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Už M. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 276,85 Lt išlaidų, kurios vadovaujantis BPK 51 straipsnio 3 dalimi išieškotinos iš M. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. S., padariusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

R. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 2014-01-09 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti R. S., jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrinti jas apimant ir prie apimtos bausmės iš dalies pridėti bausmę paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir M. K. skirti subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2014 m. balandžio 25 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. K. palikti galioti kardomąją priemonę - suėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti M. K. 2014-01-09 nutarimu pritaikytą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą.

Civilinės ieškovės I. L. civilinį ieškinį dalyje dėl 3926,00 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų dvidešimt šešių litų) turtinės žalos atlyginimo nutraukti, o civilinį ieškinį dalyje dėl 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) neturtinės (moralinės) žalos priteisimo, atmesti.

Iš M. K. išieškoti 276,85 Lt (du šimtus septyniasdešimt šešis litus ir 85 centus) į valstybės biudžetą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė