Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. W., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. W., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

ji, 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 16.14 val., šviesoforais reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, vairuodama (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimą, numatantį, kad „sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas <...>“, t. y. minėtoje sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, važiuodama iš (duomenys neskelbtini) ir sukdama į dešinę – į (duomenys neskelbtini), nepraleido jos atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pusę, taip pat degant žaliam šviesoforo signalui, (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja kirtusio dviratininko R. P., partrenkė jį ir sužalojo. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų R. P. buvo padarytas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymas, taip pat apgadintos abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės.

Šiais veiksmais M. W. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji M. W. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, nurodė, kad dėl įvykio labai gailisi. Parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 16.14 val. važiavo (duomenys neskelbtini) sankryža degant žaliam šviesoforo signalui, suko į dešinę ir nepastebėjo nukentėjusiojo R. P., ko pasekoje jie susidūrė ir buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Atsakydama į klausimus parodė, kad vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini). Pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimą – turėjo duoti kelią dviratininkui, bet jo nepastebėjo, partrenkė jį ir sužalojo, taip padarydama jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš pradžių nepripažino savo kaltės, nes nežinojo, kaip traktuoti situaciją. Kai susitiko su advokatu, šis jai viską paaiškino. Spaudimo pripažinti savo kaltę nebuvo. Yra kalta ir labai dėl to gailisi. Su nukentėjusiuoju pasirašė taikos sutartį, kuria sutarė, kad draudimas nuspręs ir išmokės jam atitinkamą išmoką. Detalizavo, kad po įvykio paskambino nukentėjusiajam, susitiko su juo ir susitaikė. Ateityje bus labai atsargi ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Automobilis priklauso įmonei, (duomenys neskelbtini). Eismo įvykį draudimo bendrovė pripažino draudžiamuoju.

Nukentėjusysis R. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog sutinka, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Neprieštarauja, kad kaltinamajai nebūtų taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Kreipėsi į draudimą ir gavo žinutę, kad bus išmoka išmokėta, buvo nurodyta išmokos suma. Sutinka su draudimo apskaičiuota išmokos suma, pretenzijų kaltinamajai neturės.

Teisiamajame posėdyje parodymus davusi kaltinamoji, kuri kaltinama padariusi neatsargų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esanti kalta ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, be to, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji M. W. (įvykio metu buvusi R., toliau nuosprendyje – W.) savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. 16.14 val. ji važiavo darbo reikalais į (duomenys neskelbtini). Vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo apdraustas ir turėjo galiojančią techninę apžiūrą. (Duomenys neskelbtini) sankryžoje turėjo sukti į dešinę, (duomenys neskelbtini). Prieš įsukdama į (duomenys neskelbtini), ji parodė dešinį posūkio signalą ir, prieš pravažiuodama sankryžoje esančią perėją, trumpam sustojo, pasižiūrėjo į dešinę ir kairę, įsitikino, kad nėra kliūties, t. y. pėsčiųjų arba dviratininkų, ir baiginėjo posūkio manevrą. Įsukusi ir pavažiavusi kelis metrus už perėjos, apytiksliai virš 2 m, prieš automobilį išdygo dviratininkas, kuris netrukus nukrito. Mano, kad jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) jos kelio eismo juostos pusėje iš priešpriešos automobilio važiuojamąja dalimi. Taip mano, nes jų susidūrimo vietoje jai iš dešinės pusės augo aukšti ir tankūs krūmai, todėl jis negalėjo išvažiuoti į kelią iš pėsčiųjų kelio. Po to, kai ji pamatė, kad dviratininkas nukrito, ji užgesino variklį ir pribėgo prie jo. Tai buvo vyresnio amžiaus vyras. Ji matė, kad jis gulėjo ant kelio dangos kartu su dviračiu. Ji paklausė, ar jam viskas gerai, ar jam reikalinga greitoji pagalba. Vyras dvejojo, vėliau sutiko, tada ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policiją ir greitąją. Tada padėjo vyrui atsikelti, jis vis laikėsi už dviračio. Ji pasiūlė jam prisėsti į savo automobilį, tačiau vyras pergyveno, kur dės dviratį. Jokių apgadinimų ant dviračio nematė, o jos vairuojamas automobilis buvo šiek tiek apgadintas – pastebėjo nedidelius įbrėžimus ant kapoto ir bamperio, buvo nukritę valstybiniai numeriai. Ji patraukė dviratį, padėjo jį prie netoliese buvusio stulpo. Netrukus vyras visgi atsisėdo į jos automobilį ir jie sulaukė pagalbos tarnybų. Atvažiavę greitosios pagalbos darbuotojai suteikė vyrui pirmąją pagalbą ir išvežė jį į ligoninę, o ji liko įvykio vietoje, surašė paaiškinimą ir laukė, kol pareigūnai užpildys dokumentus. Vėliau pareigūnai ją paleido. Pabrėžia, kad važiuodamas dviračiu dviratininkas kirto eismo juostą už perėjos ribų (t. 1, b. l. 157–160).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta įtariamoji M. W. savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad susipažino su 2023 m. balandžio 6 d. specialisto išvada Nr. 11-525(23) ir anksčiau savo duotų parodymų keisti nenori. Įvykio dieną (duomenys neskelbtini). sankryžoje ji suko į dešinę, t. y. (duomenys neskelbtini). Suko lėtai ir, kaip jau minėjo pirmosios apklausos metu, staiga prieš ją atsirado dviratininkas. Jų kontaktas, susidūrimas buvo jau už pėsčiųjų perėjos ribų. Sukdama ji įsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nieko nėra, todėl ją kirto, ir tik už jos ribų priešais ją staiga atsirado dviratininkas. Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad ji turėjo praleisti dviratininką, tačiau ji dar kartą nori pakartoti, kad jo perėjoje nebuvo, todėl ji ramiai, lėtai tęsė sukimo į dešinę manevrą (t. 1, b. l. 165–167).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. P. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 16.00 val. baigė darbą, išvažiavo dviračiu iš darbo. Išvažiavo (duomenys neskelbtini). Priartėjęs prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, pamatė, kad jam, t. y. pėstiesiems ir dviratininkams, dega žalios spalvos signalas, todėl nutarė pravažiuoti perėją. Signalas degė, o ne mirksėjo. Jis nenulipo nuo dviračio, o nusprendė perėją pravažiuoti. Jam įpusėjus, pastebėjo iš kairės pusės automobilį. Koks tai buvo automobilis, jis neįsidėmėjo, gali būti, kad tai buvo raudonos spalvos automobilis. Jis tikėjosi, kad automobilis sustos ir jį praleis, nes jis buvo jau įpusėjęs, tačiau automobilis nesustojo. Jis pajuto smūgį, kad kažkas trenkėsi į jį, tačiau tiksliai atsakyti negali, ar atsitrenkė į dviratį, ar į jį. Jis negali dabar tiksliai apsakyti to momento detalių, viskas įvyko labai staigiai. Tiesiog važiuodamas dviračiu jau įpusėjo, staiga nukrito nuo dviračio ant kairiojo šono ant asfalto, dviratis nukrito šalia jo. Jis atsimena, kad nukritęs pamatė, jog pradėjo tinti jo kairė koja. Iš automobilio išlipo vairuotoja, neprisistatė, maždaug iki (duomenys neskelbtini) amžiaus. Automobilio vairuotoja iš karto pradėjo skambinti telefonu, kviesti greitąją pagalbą. Maždaug po 5 min. atvažiavo greitoji pagalba ir policijos ekipažas, jį apžiūrėjo ir nuvežė į ligoninę. Ten jam suteikė reikalingą pagalbą, nustatė kairio kulnakaulio lūžį. Šiuo metu jis yra nedarbingume. Civilinį ieškinį pateiks vėliau. Negali atsakyti, ar kulnakaulio lūžis atsirado nuo automobilio smūgio, ar nuo tuo, kad jis nukrito ant asfalto (t. 1, b. l. 52–55).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis R. P. parodė, kad įvykio dieną, kaip jau ir minėjo per pirmąją savo apklausą, po darbo važiavo dviračiu iki savo namų. Įvykio dieną privažiavo iki (duomenys neskelbtini) sankryžos, artėdamas iki šviesoforu reguliuojamos sankryžos pamatė degantį žalią šviesoforo signalą, nutarė nenulipdamas nuo dviračio pravažiuoti ją. Tačiau, jam pravažiavus apie pusę sankryžos, automobilis (neatsakys, kuria kryptimi šis važiavo) kliudė jo dviračio bagažinę, ir jis nukrito ant kairiojo šono. Jis važiavo pėsčiųjų perėjos ribose – ne už linijų, pažymėtų ant kelio, o tarp jų. Užtikrintas, kad nekirto pėsčiųjų perėjos ribų, o važiavo viduriu tarp dviejų lygiagrečių linijų (t. 1, b. l. 56–59).

Iš 2023 m. kovo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas įtariamosios M. W. prie apklausos protokolo pateiktas vaizdo įrašas, darytas įvykio vietoje po įvykusio kelių eismo įvykio. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 103–105).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3033/2022 (01) nustatyta, kad: 1. R. P. nustatyti šie sužalojimai: kairio kulnakaulio skeveldrinis intrasąnarinis lūžis. Kulnakaulio lūžiai būdingi didelės kinetinės energijos traumoms (pvz., auto traumoms arba kritimui iš didelio aukščio), veikiant ašinei kūno apkrovai į kulnakaulį (pvz., esant stipriam smūgiui į kulną arba krentant ant kulno). Sužalojimo pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui; 2. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Fizinio skausmo sukėlimą/jutimą gali nurodyti tik pats nukentėjusysis; 3. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu; 4. Sužalojimo mechanizmas nurodytas 1-ame punkte. Identifikuoti konkretaus žalojusio objekto nėra galimybės; 5. Derinti su konkrečiomis įvykio aplinkybėmis – išsiaiškinti, į kurią kūno vietą buvo suduotas pirminis smūgis automobiliu, ar nukentėjusysis griuvo, kaip griuvo, į kokį daiktą atsitrenkė ir pan. Medicinos dokumentuose jokių kitų sužalojimų, išskyrus kulnakaulio lūžį, neaprašyta, todėl detalesnės išvados dėl šio eismo įvykio pateikti nėra galimybės (t. 1, b. l. 72–73).

Iš 2022 m. rugpjūčio 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir 2023 m. vasario 13 d. papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 17–20, 23–32, 46–49).

Iš 2022 m. rugpjūčio 22 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas įvykio metu nukentėjusiojo R. P. vairuotas dviratis. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 33–37).

Iš 2022 m. rugpjūčio 22 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 38–44).

Iš 2022 m. rugpjūčio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas pranešimas apie 2022 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, įvykusį kelių eismo įvykį. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 101–102).

Iš 2022 m. rugsėjo 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikti 2022 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) sankryžos, Vilniuje, vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 99–100).

Iš 2022 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti pareigūnų „Body“ kameromis padaryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota įvykio vieta ir kelių eismo įvykio dalyviai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 91‑94).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. balandžio 6 d. specialisto išvados Nr. 11-525 (23) nustatyta, kad: 1. Medžiagoje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti M. W. vairuojamo automobilio „BMW“ judėjimo trajektoriją ir greitį iki susidūrimo su dviratininku, susidūrimo metu. Vairuotojos nurodyta judėjimo kryptis sukant į dešinę (duomenys neskelbtini) yra tikėtina; 2. Tikėtina, kad dviračio vairuotojas R. P. iki susidūrimo vietos važiavo (duomenys neskelbtini) šaligatviu ir susidūrimo metu važiavo pėsčiųjų perėja. Medžiagoje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokiu greičiu eismo įvykio metu važiavo dviračio vairuotojas; 3. Tikėtina, kad automobilio „BMW“ susidūrimas įvyko dviratininkui nuvažiavus apie 4,8 m atstumą nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto pėsčiųjų perėjos ribose; 4. Tikėtinas toks šio eismo įvykio mechanizmas. Automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja M. W. važiavo (duomenys neskelbtini), privažiavus (duomenys neskelbtini) sankryžą, pradėjo posūkio manevrą į dešinę. Tuo metu dviratininkas R. P. važiavo ta pačia kryptimi (duomenys neskelbtini) dešiniuoju šaligatviu ir, privažiavęs (duomenys neskelbtini) sankryžą, pradėjo važiuoti pėsčiųjų perėja, kuri kerta (duomenys neskelbtini) M. W. vairuojamo automobilio priekinės dalies dešiniąja puse kliudė dviračio užpakalinį ratą ir bagažinės atramą iš kairės pusės, kai tarp dviračio kairiojo šono ir automobilio priekinės plokštumos buvo smailas kampas, atviras link dviračio priekio. M. W. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas tuoj už pėsčiųjų perėjos, dešiniuoju galiniu ratu ant linijos, žyminčios pėsčiųjų perėjos ribas; 5. Automobilio „BMW“ vairuotojos M. W. veiksmai – sukdama sankryžoje į dešinę, nedavė kelio dviračio vairuotojui, kertančiam važiuojamąją dalį, į kurią ji suko – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Dviratininko R. P. veiksmai – nenulipdamas nuo dviračio kirto važiuojamąją dalį, važiuodamas pėsčiųjų perėja – tikėtina turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 84–90).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

Kelių eismo taisyklių 158 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamosios M. W. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji savo kaltės nepripažino visiškai, 2023 m. gegužės 29 d. ji pareiškė, kad sudarė teisinės pagalbos sutartį su advokatu, kuris jai paaiškino, jog ji neteisingai suprato bylos teisinius aspektus. Ji savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl eismo įvykio. Ji telefonu susisiekė su nukentėjusiuoju, su juo susitiko, jo atsiprašė (t. 1, b. l. 168). Taip pat bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamoji savo kaltę dėl padaryto kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo pripažino, patvirtino jo padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad ji, 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 16.14 val., šviesoforais reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, vairuodama (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimą, numatantį, kad „sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas <...>“, t. y. minėtoje sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, važiuodama iš (duomenys neskelbtini) ir sukdama į dešinę – (duomenys neskelbtini), nepraleido jos atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pusę, taip pat degant žaliam šviesoforo signalui, (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja kirtusio dviratininko R. P., partrenkė jį ir sužalojo. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų R. P. buvo padarytas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymas, taip pat apgadintos abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės.

Šiuos kaltinamosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo R. P. parodymai; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3033/2022 (01); Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. balandžio 6 d. specialisto išvada Nr. 11-525 (23); 2022 m. rugpjūčio 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas; 2023 m. vasario 13 d. papildomas įvykio vietos apžiūros protokolas; 2023 m. kovo 4 d., 2022 m. rugpjūčio 23 d., 2022 m. rugsėjo 1 d. ir 2022 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolai; 2022 m. rugpjūčio 22 d. apžiūros protokolai.

Teismas apibendrina, kad minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamosios M. W. neatsargūs veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl M. W. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį

Kaltinamoji M. W. 2023 m. gegužės 29 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiojo, jis jai atleido, pasakė, jog neturi jai pretenzijų, jie pasirašė susitaikymo protokolą (t. 1, b. l. 168). Kaltinamosios pateiktame 2023 m. gegužės 29 d. susitaikymo protokole nurodyta, kad R. P. ir M. W. pasirašytinai konstatavo, jog nukentėjusysis pasilieka teisę kreiptis į draudimo bendrovę dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; jis neturi jokių pretenzijų M. W., atsisako visų turtinių ir neturtinių reikalavimų iš M. W.; patvirtina, kad susitaikė, prašo nutraukti bylą pagal BK 38 straipsnį ir atleisti M. W. nuo baudžiamosios atsakomybės; prašo netaikyti M. W. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones, nes ji anksčiau neteista, nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, eismo įvykio vietoje aktyviai bandė padėti nukentėjusiajam, iškvietė medicininę pagalbą, atsiprašė nukentėjusiojo, labai gailisi dėl sukelto eismo įvykio; jiems žinomos pasekmės, numatytos BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalyse (t. 1, b. l. 169). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji taip pat prašė teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinosioms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji M. W. padarė vieną neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 281 straipsnio 1 dalis). Kaltinamoji savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji ir nukentėjusysis sudarė taikos sutartį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad neturi kaltinamajai pretenzijų, neprieštarauja, kad byla būtų nutraukta atleidus M. W. nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius. Nagrinėjamoje byloje klausimas dėl žalos atlyginimo nebuvo nagrinėjamas, nes nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turtinių ar neturinių pretenzijų kaltinamajai neturi, teigė, jog dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę, ši paskaičiavo draudimo išmokos sumą, su kuria jis sutinka.

Vertindamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad ji anksčiau neteista, jos atžvilgiu nėra kitų pradėtų ikiteisminių tyrimų (t. 1, b. l. 179), nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš Administracinių nusižengimų registro 2023 m. birželio 5 d. išrašo apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad 2019 m. liepos 5 d., 2019 m. liepos 20 d. ir 2020 m. balandžio 8 d. M. W. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje (nustatyto greičio viršijimas), taip pat 2020 m. lapkričio 17 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje (vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – horizontalios kelių ženklinimo geltonos ištisinės linijos galiojimo zonoje) (t. 1, b. l. 177–178). Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamosios padaryti administraciniai nusižengimai nėra grubūs, paskutinis pažeidimas įvykdytas daugiau nei prieš 3 metus, be to, jai skirtos baudos yra sumokėtos, kas patvirtina, jog kaltinamoji nevengia prisiimti atsakomybės už savo veiksmus. M. W. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 174), šiuo metu vykdo (duomenys neskelbtini) pareigas. Taip pat byloje nėra duomenų apie jos psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą ar įskaitą, jos pripažinimą esant pavojinga recidyviste ar jos atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta ir kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad M. W. pakartotinai nusikals. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamajai kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Taigi, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog kaltinamoji M. W. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas M. W. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų

Teismas, įvertinęs kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise <...> gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; 2 dalyje – teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų; šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidžia Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2008, 2K-366/2008, 2K‑121/2014).

Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones. Nagrinėjamu atveju teismas, svarstydamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo, vertina tai, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivi, yra pakankamai jauno amžiaus, anksčiau neteista, keturis kartus bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo grubūs ar sisteminio pobūdžio, baudos sumokėtos, kas, kaip minėta, rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, kardomoji priemonė neskirta, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. W., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu R. P., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.