- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2A-101-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
- Ieškovas
- Lietuvos architektų rūmų
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės- Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-18 sprendimo byloje pagal ieškovo Lietuvos architektų rūmų patikslintą ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir statybos techninio reglamento atitikties statybos įstatymui įvertinimo, pareikštą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė: 1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Statybos techninio Reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto techninė ekspertizė“ 33 punkto atitikties Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 25 straipsnio 1 daliai įvertinimo; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-140820-00886 ir 2017 m. vasario 7 d. išduotą leidimą Nr. LSPR-01-170207-00008; 3) įpareigoti statytoją uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ pašalinti visus pagal neteisėtai išduotą rašytinį pritarimą ir leidimą atliktus darbus pastate adresu (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas nurodė, kad gavo architekto Martyno Mankaus raštą „Dėl administracinio pastato (duomenys neskelbtini) sudarkymo“, kuriame parašyta, kad buvęs socialinio draudimo bendrovės pastatas (duomenys neskelbtini), pastatytas 1938 metais pagal architektų Stanislovo Murčinsko (Stanislaw Murczynski) ir Ježio Soltano (Jerzy Soltan) projektą, yra vienas ryškiausių Vilniaus tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžių. Architektas M. Mankus nurodė, kad pastaruoju metu (apytiksliai 2018 m. birželio 11 d. – 2018 m. birželio 18 d.) savita šio pastato pirmojo aukšto dalis, įtraukta po išsikišusia kampine pastato dalimi, sudarkyta, įrengiant įstiklintą atitvarą ir praplečiant pirmąjį aukštą.
3. Nurodytas pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 15904). Kartu su gretimu gyvenamuoju pastatu (duomenys neskelbtini), šis pastatas priklauso dviejų pastatų kompleksui (kodas 37270), taip pat yra dviejų saugomų teritorijų dalis: Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (kodas 33653), ir Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais (kodas 25504). Nustatytos šio pastato vertingosios savybės, be kita ko, fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; fasadų architektūrinės tūrinės detalės – išsikišusi kampinė pastato dalispietrytinėje pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis. Be to, pastatas priklauso ir saugomai (duomenys neskelbtini) išklotinei.
4. Architekto Martyno Mankaus vertinimu, atliktas įstiklintos atitvaros įrengimas, praplečiant pirmąjį aukštą– šiurkštus nustatytų vertingųjų savybių pažeidimas ir pastato tūrinės-erdvinės kompozicijos suardymas. Dėl nurodytų priežasčių Martynas Mankus prašė ieškovo patikrinti ir įvertinti, ar vykdant nurodyto pastato pirmo aukšto pertvarkymo darbus, nepažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas), ar teisėti derinančių institucijų veiksmai, bei užtikrinti vertingąsias savybes pažeidžiančių elementų likvidavimą.
5. Lietuvos architektų taryba (toliau– taryba), pripažinusi Martyno Mankaus pateiktus argumentus pagrįstais, priėmė sprendimą inicijuoti pastato (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, remonto projektą rengusio (-ių) architekto (-ų) atsakomybės klausimo nagrinėjimą dėl galimų profesinės veiklos pažeidimų, todėl 2018 m. birželio 21 d. raštais Nr. S18/06/257 ir Nr. S18/06/258 taryba kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) bei Kultūros paveldo departamentą prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos (toliau– departamentas) dėl projektinės dokumentacijos pateikimo.
6. Iš departamento buvo gauta projektinė dokumentacija, taip pat gautas projekto vadovo R. A. 2018 m. birželio 6 d. pranešimas „Dėl objekte (duomenys neskelbtini), atliktų projektavimo ir statybos darbų“, kuriame projekto vadovas nurodė, kad statytojas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, įgyvendindamas „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), lauko terasos įstiklinimo, paprastojo remonto projektą (projekto Nr. 2014-08/19SP, parengimo metai 2014 metai, projektuotojas R. A., gim. (duomenys neskelbtini), projekto vadovė G. P., PV atest. Nr. 13571) (toliau– 2014 m. paprastojo remonto projektas) ir „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), buvusio įėjimo į rūsį atstatymo, paprastojo remonto projektas (projekto Nr. 2017-01/05-TP, parengimo metai 2017, projektuotojas ir projekto vadovas R. A., gim. (duomenys neskelbtini), atest. Nr. 26473 ir Nr. 3936) (toliau – 2017 metų paprastojo remonto projektas) tvarkomųjų statybos darbų sprendinius, numatytus minėtuose teisės aktuose, suderintus su Miesto plėtros departamento Kultūros apsaugos skyriumi ir Departamento Vilniaus skyriumi, nukrypo nuo projektuose numatytų sprendinių. Rašte taip pat nurodyta, kad apie vykdomus statybos darbus R. A. sužinojo iš žiniasklaidos, jis su statytoju nebuvo pasirašęs projektų vykdymo priežiūros sutarčių.
7. Iš departamento taip pat buvo gautas projekto vadovės G. P. 2018 m. birželio 21 d. pranešimas „Dėl administracinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekto“, kuriame nurodoma, kad statytojas, įgyvendindamas 2014 m. Paprastojo remonto projekto tvarkomųjų statybos darbų sprendinius, nukrypo nuo projekto, suderinto Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. reg. Nr. 14-647 ir Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. reg. Nr. 462. Apie vykdomą statybą G. P. nurodė sužinojusi iš žiniasklaidos, taip pat nurodė, kad ji, kaip projekto vadovė, nebuvo informuota apie darbų pradžią.
8. Departamentas ieškovui taip pat pateikė 2018-06-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. AAV-304, kuriame nurodyta, kad 2018-06-19 patikrinimo metu nustatyta, kad atlikti darbai neatitinka 2014 metų paprastojo remonto sprendinių: 1) įrengtos grindys apie 10 – 15 cm virš buvusio šaligatvio grindinio, paklotos grindų plytelės, įrengti pogrindžio (vidaus) šildymo tinklai išvesti prijungimai radiatoriams; 2) pagal 2014 metų paprastojo remonto projekte pateiktus brėžinius stiklinės atitvarinės konstrukcijos su minimaliu dalinimu turėjo būti už pastato kolonų, tačiau faktiškai įrengtos per vidurį kolonų, taip kolonos matomos kaip piliastrai, didėja salės plotas; 3) 2014 metų paprastojo remonto projekte įstiklinimo elementai buvo numatyti lengvų konstrukcijų, tvirtinami prie pastato sienų ir kolonų, patikrinimo metu nustatyta, kad stiklinės konstrukcijos įrengtos ant suformuoto pamato, pakelto apie 10-15 cm nuo šaligatvio grindinio, vietoje įstiklintos erdvės po konsole įrengta patalpa, kurioje numatytas šildymas; 5) rytinėje dalyje įrengtos durys, nenumatytos 2014 metų paprastojo remonto projekte. Taip pat pagal 2017 metų paprastojo remonto projektą, suderintą 2017 m. sausio 17 d., laiptai į rūsį buvo suprojektuoti palei pastatą, viena linija. Patikrinimo metu nustatyta, kad laiptai suformuoti, dalinant juos kampu.
9. Atsakovas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ 2018-07-02 rašte „Dėl pastabų objekte (duomenys neskelbtini)“, atsakydamas į sprendimo 8 punkte nurodytas Departamento pastabas, nurodė: 1) grindų įrengimas yra būtinas, patalpos viduryje išlyginti šaligatvių nuolydžius į (duomenys neskelbtini) pusę, vidaus šildymo tinklai ir išvesti prijungimai radiatoriams yra demontuoti; 2) stiklinės atitvarinės konstrukcijos su minimaliu dalinimu, tvirtinamos prie pastato kolonų, neužtikrina sistemos stabilumo, todėl atsižvelgiant į konsultuojančio konstruktoriaus rekomendacijas, sutrumpinti stiklo konstrukcijos segmentai stabilumui padidinti, dėl ko buvo pasirinktas variantas tvirtinti jas per kolonų vidurį; 3) pamato įrengimą nulėmė būtinumas išlyginti natūralų šaligatvio nuolydį, be to, nedidelis stiklo konstrukcijos pakėlimas nuo šaligatvio apsaugos ją nuo galimų įtempimų, kintant žemės ir tuo pačiu šaligatvio temperatūrai, keičiantis metų laikams, pamato įrengimas taip pat apsaugos stiklo konstrukcijas nuo mechaninių pažeidimų, vykdant sniego valymo darbus, ypač mechanizuotu būdu; 4) durys rytinėje dalyje įrengtos, siekiant suderinti du vienu metu vykdomus projektus – minimą erdvės po kolonomis įstiklinimą ir įėjimo į rūsio patalpas įrengimą. Statytojas rašte nurodė, kad šie būtini konstrukciniai sprendimai nepakeitė 2014 metų Paprastojo remonto projekte numatytų darbų esmės.
10. Inspekcija 2018-06-27 raštu Nr. D2-8914 nurodė, kad teikia projektinę dokumentaciją, susijusią su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-08-20 išduotu rašytiniu pritarimu Nr. RPP-01-140820-00886 (toliau– rašytinis pritarimas) bei projektinę dokumentaciją, susijusią su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-02-07 išduotu leidimu Nr. LSPR-01-170207-00008 (toliau– leidimas). Susipažinęs su inspekcijos pateikta projektine dokumentacija, ieškovas 2018-07-05 raštu kreipėsi į inspekciją ir nurodė, kad projektinė dokumentacija, susijusi su rašytiniu pritarimu pagal 2014 metų paprastojo remonto projektą, bei projektinė dokumentacija, susijusi su leidimu pagal 2017 m. paprastojo remonto projektą, prieštarauja Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik atlikdami tų statinių priežiūrą (inžinieriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų statinio projekto dalių, statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti Statybos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje, - atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus statinio architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Šie reikalavimai perkelti į Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. d-341 „Dėl Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – aprašas), 5 punktą. Ieškovas nurodė, kad abu projektai yra parengti, pažeidžiant statybos įstatymo 25 straipsnio nuostatas, kadangi juose nėra privalomos projekto architektūrinės dalies, o projektuotojas R. A. ir projekto vadovė G. P. neatitinka statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, taikomų architektui.
11. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas prašė inspekcijos atlikti rašytinio pritarimo ir leidimo teisėtumo patikrinimą ir nustačius, kad statybą leidžiantys dokumentai išduoti neteisėtai, kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo. 2018-07-25 raštu Nr. 2D-10305 „Dėl informacijos pateikimo“, inspekcija nurodė, kad jos specialistai 2018 m. liepos 11 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje (akto reg. Nr. FAK-1838). Patikrinimo metu nustatyta, kad pastato, dėl kurio tvarkymo darbų vyksta ginčas, remonto darbai vykdomi nukrypstant nuo 2014 metų paprastojo remonto projekto sprendinių, todėl statytojui 2018-07-12 surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, t. y. pakeisti projektus ar atlikti reikalingus statybos darbus tam, kad statinys atitiktų projektų sprendinius (2014-08-20 rašytinio pritarimo sprendinius). Taip pat nustatyta, kad remonto darbai vykdomi nukrypstant nuo 2017 m. paprastojo remonto projekto, kuriam 2017-02-07 išduotas leidimas atlikti pastato paprastojo remonto darbus, sprendinių.
Šalies argumentai
13. 2018-08-02 ieškovas gavo departamento raštą Nr. Nr. (11.13)2-2054 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašoma pateikti išvadas dėl 2014 m. ir 2017 m. paprastojo remonto projektų įtakos ieškinyje nurodyto pastato architektūrai. Ieškovas kreipėsi į regioninę architektūros tarybą, kuri vertina architektūros kokybę, teikia rekomendacijas ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, priimančioms su architektūra susijusius sprendimus ir t.t. Buvo sudaryta komisija, kuri pateikė išvadas, jog pastato vertingoji savybė- funkcionalizmo stiliaus architektūrinio sprendimo visuma- pažeista minimaliai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau- NKPAĮ) 2 straipsnio 28 dalies nuostatas, tačiau numačius keisti pastatų (duomenys neskelbtini), vertingąją savybę (funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma), neatlikta NKPAĮ 9 straipsnyje numatyta inicijavimo skelbti saugomu procedūra, dėl ko netaikyti NKPAĮ 19 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti reikalavimai, sprendžiant pagal tai, kaip ši sąvoka apibrėžta NKPAĮ 2 straipsnio 28 dalyje; rekomenduota šias išvadas pateikti inspekcijai; rekomenduota šias išvadas pateikti Lietuvos architektų rūmams, t. y. ieškovui,turint tiksląparengti išvadas dėl nagrinėjamo projekto įtakos pastato architektūrai.
14. Ieškovas ieškinį reiškia, vadovaudamasis Architektūros įstatymo 19 straipsnyje numatyta teise reikšti ieškinį, ginant galimai pažeistą viešąjį interesą, suprantamą kaip architektūros kokybę, užtikrinančią žmogaus sveikatai ir gerovei palankią aplinką, jos fizinius, psichologinius, socialinius ir estetinius veiksnius; statinių derinimą prie aplinkos, gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio puoselėjimą, nekilnojamojo architektūrinio, urbanistinio ir etnokultūrinio paveldo išsaugojimą; visuomeninių, valstybės, savivaldybių bendruomenių ir privačių interesų derinimą, pagrįstą objektyviais asmenų, jų grupių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir savivaldybių bendruomenių poreikiais; kitus teisėtus asmens ar asmenų grupės interesus, atspindinčius ir reiškiančius Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas ir saugomas pamatines visuomenės vertybes.
15. Ieškovo nuomone, aptariamu atveju buvo pažeistos Architektūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes ginčo pastato projektus parengė netinkamos kvalifikacijos asmenys, kas nulėmė, jog projektai neatitinka teisės aktų reikalavimų, o tai pažeidė kultūros paveldo vertybės- statinio vertingąsias savybes. Tokia ieškovo pozicija grindžiama tiek 2014-08-19, tiek 2017-01-06 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldėsaugos darbų projekto paveldėsaugos (specialiosios) ekspertizės aktais, kuriuose nurodyta, kad viena iš ieškinyje nurodyto pastato vertingųjų savybių yra fasado architektūros tūrinės detalės - išsikišusi kampinė pastato dalis pietrytinėje pusėje, paremta kolonomis, kuri šiuo metu yra įstiklinta. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad įstiklinus pastato 1 aukštą, buvo suardyta pastato tūrinė- erdvinė kompozicija, nederinti privatūs verslo interesai su visuomenės interesais į kultūros paveldo išsaugojimą. Lietuvos architektų rūmų tarybos vertinimu pastato vertingoji savybė- funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma- pažeidžiama ne minimaliai, o iš esmės. Ieškovo vertinimu, negalima interpretuoti, jog stiklinių konstrukcijų įrengimas nepažeidžia nurodomos vertybės, teigiant, kad konstrukcijas galima lengvai išardyti. Stiklinių konstrukcijų įrengimas iškraipo pačią vertybę, architektūrinius sprendinius, o tai keičia statinio vertybę. Aiškinimas dėl galimo stiklinių konstrukcijų išardymo nepažeidžiant vertybės, neturi pateisinti tokių sprendinių.
16. Išanalizavęs 2014 ir 2017 m. paprastojo remonto projektus,ieškovas nustatė, kad jie parengti be architektūrinės dalies, ką, tikėtina, nulėmė aplinkybė, kad projektus rengė netinkamos kvalifikacijos asmenys. Ieškovo teigimu, aplinkybę, kad UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas” pripažino, jog nesivadovavo paprastojo remonto projektais, kurių pagrindu gavo statybą leidžiančius dokumentus, o darbus atliko vedini praktinių poreikių ir atsižvelgdami į juos konsultuojančio konstruktoriaus rekomendacijas, pripažino pats atsakovas.
17. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. paprastojo remonto projekte buvo numatyta, jog įstiklintoje dalyje numatoma įrengti sezoninę kavinę, tačiau 2018-06-18 publikacijoje “Įstiklintas istorinio pastato fasadas supykdė architektus” 15min.lt nurodyta, kad pastato savininkas teigė, kad kavinės ten nebus, tačiau kas konkrečiai bus, neatskleidė.
18. Ieškovo vertinimu, statybą leidžiantys dokumentai- rašytinis pritarimas ir leidimas buvo išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus- paprastojo remonto projektas turi būti rengiamas kultūros paveldo statinių paprastajam remontui (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punktas); kultūros paveldo statinio paprastajam remontui atlikti reikalingas leidimas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 2014 m. pagal tuo metu galiojusią Statybos įstatymo redakciją buvo privalomas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Be to, statinio projekto architektūrinė dalis ir pagal tuometį reglamentavimą buvo privaloma. Pažymėjo, kad statinio projekto architektūrinės dalies vadovas yra statinio architektas. Ieškovo duomenimis, nei R.A., nei G.P. nėra atestuoti architektai, dėl to jie negali būti parengtų projektų architektūrinės dalies vadovais. Šių asmenų parengtus projektus priėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip statybą leidžiančius dokumentus išduodantis subjektas ir neįvertino aukščiau nurodytų aplinkybių bei išdavė rašytinį pritarimą ir leidimą, o Kultūros paveldo departamentas tam pritarė.
19. Tai, kad išduodant statybą leidžiančius dokumentus, nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, nurodyta ir laikinosios komisijos 2018-07-05 išvadose Nr. RG-43. Išvadose nurodyta, kad 2014 m. paprastojo remonto sprendiniais keičiama pastato vertingoji savybė - funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma. Komisijos vertinimu, sezoninei lauko kavinei buvo galima ieškoti kitų sprendinių – pritaikyti laikinąsias mobilias atitvaras nuo vėjo, lietaus ir pan. Be to, išvadoje nurodyta, kad Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė L. Černauskienė, pritarusi 2014 m projektui, neatliko visų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytų procedūrų.
20. Statinio paprastuoju remontu, savo esme atitinkančiu civiliniame kodekse pateiktą „einamojo remonto” sąvoką, laikoma statyba, kurios tikslas - atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis), o statinio rekonstrukcija - statyba, kurios tikslas- perstatyti statinį, pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Minėta, kad 2014 m. paprastojo remonto projekte buvo nurodyta, kad šiuo projektu numatoma įstiklinti atvirą pastato pirmo aukšto dalį, nuo gatvės ribojamą kolonomis, nurodant, kad įstiklinimo elementai- lengvų konstrukcijų su minimaliu dalinimu, tvirtinami prie pastato sienų ir kolonų, dėl ko sienų ir kolonų apdaila pažeidžiama minimaliai, nepadarant žalos.
21. Ieškovas, atsižvelgdamas į inspekcijos jam 2018-07-25 siųstame rašte „Dėl informacijos pateikimo” nurodytus teiginius, kad Reglamento 33 punkte nėra nurodyta, kad rengiant paprastojo remonto projektą privaloma statinio projekto architektūrinė dalis, dėl ko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto Leidimo teisėtumo tikrinimo jie neatliks, mano, kad būtina kreiptis į administracinį teismą dėl Reglamento 33 punkto atitikties Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 daliai.
Šalies argumentai
22. Ieškovas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties, prašo įvertinti, jog pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą architektūros srityje, buvo surinkta 2018-08-02, kai buvo gautas Kultūros paveldo departamento raštas „Dėl pastato (duomenys neskelbtini)” kartu su 2018-07-05 išvadomis. Tuo atveju, jei teismas vertintų kitaip, prašoma atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
23. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime nurodė, kad buvo gauti Kultūros paveldo departamento pranešimai dėl galimo statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Inspekcija 2018-07-11 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad statinio paprastojo remonto darbai vykdomi nukrypstant nuo 2014 m. Projekto sprendinių, dėl ko statytojui 2018-07-16 surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad statinio paprastojo remonto darbai vykdomi nukrypstant ir nuo 2017 m. projekto sprendinių, todėl statytojui 2018-07-12 surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus.
Šalies argumentai
27. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo daroma išvada, kad 2014 m. ir 2017 m. paprastojo remonto projektai parengti, pažeidžiant Statybos įstatymo 25 straipsnio nuostatas, kadangi juose nėra privalomos architektūrinės dalies, o projektuotojas ir projekto vadovė neatitinka Statybos įstatymo reikalavimų, taikomų architektui, kuriame priskirta teisė rengti statinio projekto architektūrinę dalį ir būti šios dalies vadovu.
28. Savo poziciją atsakovas grindžia tuo, kad Statybos įstatyme ir Statybos techniniame reglamente„Statinio statybos rūšys” paprastojo remonto darbai apibrėžti kaip statybos darbai, kuriais atnaujinamas esamas statinys, bet dėl tokių atnaujinimų statinys nėra rekonstruojamas.
29. Atsakovas pabrėžė, kad Statybos techniniame reglamente (toliau- STR) 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” 33 punkte nėra nurodyta, kad rengiant paprastojo remonto projektą, privaloma statinio projekto architektūrinė dalis, todėl vienas išieškovo argumentų, jog leidimas ir rašytinis pritarimas turėtų būti naikinami, nėra pagrįsti. Atsakovas taip pat nesutinka ir su argumentu, kad statinio projektus parengė asmenys, neatitinkantys Statybos įstatymo reikalavimų, taikomų architektui, kuriam priskiriama teisė rengti statinio projekto architektūrinę dalį ir būti šios dalies vadovu. Statybos techniniame reglamente nesant nuostatų, kad architektūrinė dalis privaloma, nėra pagrindo teigti, kad projektuotojas ir projekto vadovas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
30. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį, ginant viešąjį interesą, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad viešasis interesas yra pažeistas, o Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje yra nurodytas sąrašas subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo. Atsakovo vertinimu, pastate, dėl kurio pertvarkymų vyksta ginčas, esančios stiklinės konstrukcijos nepažeidžia ir negadina architektūrinio paveldo, o jas išardžius, pastato apdaila būtų lengvai atstatoma, nepadarant žalos kultūros vertybei.
31. Savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas apie galimai padarytą pažeidimą sužinojo 2018-06-19 gavęs architekto Martyno Mankaus raštą „Dėl administracinio pastato (duomenys neskelbtini) sudarkymo”. Kultūros paveldo departamentas ieškovui pro dviejų dienų pateikė faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktą, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog atlikti darbai neatitinka 2014 m. Paprastojo remonto projekto sprendinių. Inspekcija informaciją ieškovui pateikė 2018 m. birželio 27 d. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas praleido vieno mėnesio terminą ieškiniui pateikti, jį pateikęs 2018 m. rugpjūčio 21 d.
32. Atsakovo nuomone, kreiptis į administracinį teismą dėl norminio akto atitikties įstatymui nėra būtinybės.
Atsiliepimas
33. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu į ieškinį informavo, kad su ieškiniu sutinka. Administracinis pastatas (duomenys neskelbtini), priklauso pastatų kompleksui (duomenys neskelbtini), registruotas Kultūros paveldo vertybių registre 1993-05-19, vertingosios savybės patikslintos 2013-07-16 departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-2004. Statusas - registrinis. Objekto reikšmingumo lygmuo - vietinis. Vertingųjų savybių pobūdis - architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus).
34. Departamento 2018-06-20 atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatyta, kad atlikti darbai neatitinka departamento suderinto ieškinyje nurodyto pastato lauko terasos įstiklinimo paprastojo remonto projekto sprendinių- įrengtos grindys, apie 10-15 cm virš buvusio šaligatvio grindinio, paklotos grindų plytelės, įrengti pogrindžio (vidaus) šildymo tinklai, išvesti prijungimai radiatoriams; pagal projekte pateiktus brėžinius stiklinės atitvarinės konstrukcijos su minimaliu dalinimu turėjo būti už administracinio pastato kolonų, tačiau faktiškai įrengtos per vidurį kolonų, taip kolonos matomos kaip piliastrai, didėja salės plotas; projekte įstiklinimo elementai buvo numatyti lengvų konstrukcijų, tvirtinami prie pastato sienų ir kolonų, o patikrinimo metu nustatyta, kad stiklinės konstrukcijos įrengtos ant suformuoto pamato, pakelto apie 10-15 cm nuo šaligatvio grindinio; vietoje įstiklintos erdvės po konsole įrengta patalpa, kurioje numatytas šildymas; rytinėje dalyje įrengtos durys, nenumatytos projekte.
35. Patikrinimo metu nustatyta, kad buvo nukrypta ir nuo 2017 m. paprastojo remonto projekto sprendinių - suprojektuoti laiptai turėjo būti palei pastatą, viena linija, o patikrinus nustatyta, kad jie suformuoti, dalijant juos kampu. Departamento iniciatyva buvo sudaryta Laikinoji komisija ginčo pastato vertingosioms savybėms patikrinti ir išvadoms pateikti. Išvadose nurodyta, kad pastato vertingoji savybė - funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma pažeista minimaliai bei buvo rekomenduota pateikti šias išvadas Lietuvos architektų rūmams, prašant pateikti išvadas dėl nagrinėjamo projekto įtakos pastato (duomenys neskelbtini), architektūrai.
Atsiliepimas
36. Atsakovas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas” atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pirma, rašytinį pritarimą ir leidimą atsakovė gavo teisėtai, antra, Kultūros paveldo departamentas davė pritarimą dėl kultūros paveldo objekto, įstatymuose nustatyta tvarka projektavimo ir derinimo tvarka nepažeista. Tai patvirtina, kad statyba nėra savavališka.
37. AtsakovoUAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas” nuomone, ieškovas nepagrindė, neidentifikavo ir neatskleidė, kodėl Architektūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies normos suteikia jam teisę ginti viešąjį interesą, civilinio proceso tvarka ginčijant konkrečius statybą leidžiančius dokumentus, reikalaujant šalinti neteisėtos statybos padarinius. Atsakovo vertinimu, šios bylos dalykas nepatenka į architektūros sritį. Architektūra, kaip ji apibrėžiama architektūros įstatyme, yra funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimas. Statybos proceso teisėtumo valstybinę priežiūrą pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymus vykdo Statybos inspekcija.
38. Atsakovo UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas” vertinimu, ginčas byloje yra ne architektūros, tačiau būtent statybų proceso srityje. Šio atsakovo nuomone, ieškovas negali būti tinkamas ieškovas byloje pagal suformuluotą ieškinio dalyką, o Architektūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nesuteikia ieškovui teisės kreiptis į teismą,siekiant ginti viešąjį interesą. Be to, subjektų teisė ginti viešąjį interesą nėra absoliuti, tam būtinos dvi sąlygos - ieškinį reiškia subjektas, kuriam įstatymu pripažįstama teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą, antra, toks subjektas veikia pagal įstatyme apibrėžtą kompetenciją. AtsakovoUAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas” nuomone, ieškinyje pateikti išskirtinai vertinamieji, subjektyvūs, nekonkretūs teiginiai apie architektūros faktus. Ieškovas byloje neįrodė ir nepagrindė viešojo intereso architektūros dalyje. Tik nustačius, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, atsirastų viešasis interesas tokį aktą ginčyti. Šioje pastraipoje nurodyto atsakovo nuomone, ieškiniu yra ginčijamas projektą parengusio asmens kūrybinis sprendinys, kas nekonkretu ir subjektyvu.
39. AtsakovoUAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas”nuomone, kreiptis į administracinį teismą dėl Reglamento atitikties Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 daliai nėra pagrindo, nes tai būtų tik pretekstas galimai tobulinti teisės aktų kokybę. Reglamento 33 punkto nuostatos nėra aktualios, dėl ko nėra būtinumo kreiptis ištirti administracinio akto teisėtumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
40.Vilniaus miesto apylinkės teismas2019-04-18sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
41.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į įstatymo leidėjo suformuluotą ir ieškovui suteiktą teisę ginti viešąjį interesą, kai yra tam pagrindas, darytina išvada, kad ieškovas turi teisę reikšti ieškinį šioje byloje dėl viešojo intereso gynimo CPK 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pagal Architektūros įstatymo 19 straipsnio nuostatas, ieškovui nurodžius, jog teisę ir pareigą ginti viešąjį interesą jis realizuoja, siekdamas išsaugoti nekilnojamąjį architektūrinį, urbanistinį ir etnokultūrinį paveldą (Architektūros įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), taip pat siekdamas teisingo ir tinkamo visuomeninių, valstybės, savivaldybių bendruomenių ir privačių interesų derinimo, pagrįsto objektyviais asmenų, jų grupių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir savivaldybių bendruomenių poreikiais (Architektūros įstatymo 3 straipsnio 3 punktas). Sprendimą priėmęs teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš architektūros kokybės kriterijų yra nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas (Architektūros įstatymo 11 straipsnio 5 punktas). Architektūros įstatymo tikslas– reglamentuoti architektūros srities visuomeninius santykius, siekiant išsaugoti sukurtą ir kurti tinkamos kokybės, su krašto savitumu ir kultūra darnią, viešuosius interesus atspindinčią, išliekamąją vertę turinčią aplinką (Architektūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Ieškovas turi teisę reikšti ieškinį, gindamas viešąjį interesą (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 49 straipsnio 2 dalis), įvertinęs tai, kad Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektų tarybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. išvadoje nurodyta, jog administracinio pastato (duomenys neskelbtini), vertingosios savybės buvo pažeistos.Projektų rengimo etape architektas nedalyvavo, dėl ko buvo pažeistos Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 punkto nuostatos, projektų autorinė vykdymo priežiūra nebuvo vykdoma, tokiu būdu pažeistos Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 punkto nuostatos (4 t.,e. b. l. 173, 174).
42. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas numatė procedūrą tuo atveju, jeigu kultūros paveldo vertingosioms savybėms gali būti padaryta įtaka kultūros paveldo pastato valdytojo rengiamais projektiniais sprendiniais, taip pat numatė procedūrą, jeigu saugomo objekto naudojimas tokios vertybės pase nustatytais naudojimo būdais ir apimtimi yra nuostolingas, nepateisina jo išlaikymo išlaidų ir kad nėra norinčių perimti kultūros paveldo objektą naudoti, nepažeidžiant vertingųjų savybių. Teismui pateiktuose dokumentuose: paprastojo remonto projektuose, jų vertinimo ekspertizėse ir vėliau pateiktuose Kultūros paveldo departamento dokumentuose nurodoma, kad atliekamais statybos darbais bus padarytas poveikis kultūros paveldu pripažintam statiniui, tik pažymima, kad poveikis bus minimalus ir pažeista bus minimaliai, pabrėžiant, kad bus galima panaudotas įstiklinimo konstrukcijas pašalinti. Apie kitokią įtaką, kurią akcentuoja ieškovas– suardomą pastato tūrinę– erdvinę kompoziciją, nei paprastojo remonto projekto sprendiniuose, nei ekspertizės aktuose nekalbama ir nevertinama. Šie klausimai priskirtini architektūrai, kuri architektūros įstatyme apibrėžiama kaip funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimas (Architektūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Tai pagal savo kompetenciją gali ir turi atlikti architektas (Architektūros įstatymo 2 straipsnio 1, 5 dalys, 1 straipsnio 1 dalis).
43. Pastatui, dėl kurio pertvarkymų vyksta ginčas, buvo parengti paprastojo remonto projektai, kurie neturi architektūrinės dalies. Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik atlikdami tų statinių priežiūrą (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų statinio projekto dalių, statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma. Analogiškas reglamentavimas buvo numatytas 2014 m. rugpjūčio 20 d. išduoto rašytinio pritarimo paprastojo remonto projekto sprendiniams (Statybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2013 m. birželio 27 d. redakcija). Statinio architektas, rengdamas statinio projekto architektūrinę dalį, privalo vadovautis šio įstatymo 5 straipsniu, numatančiu esminius statinio architektūros reikalavimus (Statybos įstatymo 25 straipsnio 5 dalis). 2013 m. birželio 27 d. 21 straipsnio 2 dalies redakcijoje nurodyta, kad statinio architektas, jeigu jis atitinka šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, yra statinio projekto architektūrinės dalies vadovas, kartu gali būti statinio projekto vadovas. Vadinasi, architektūrinė dalis yra privaloma ir tai numatyta įstatyme (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Statinio projekto architektūrinė dalis ir pagal tuometį reglamentavimą buvo privaloma. Kaip matyti iš statybos įstatymo nuostatų, statinio projekto architektūrinės dalies vadovas yra statinio architektas. Nei R.A., nei G.P. nėra atestuoti architektai, dėl ko jie negali būti parengtų projektų architektūrinės dalies vadovai.
44. Analizuojant aiškinamajame rašte projektus rengusių asmenų pateiktus sprendinius ir galimus jų įgyvendinimo būdus aukščiau nurodytų norminių aktų (statybos, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, STR 01.04.04:2017 „Statinio projektavimas, statinio projekto ekspertizė“) kontekste, sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad kyla pagrįsta abejonė, ar parengti projektai savo turiniu ir esme atitinka paprastojo remonto projekto turinį ir esmę, ir ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo kompetencijos ribose turėjo teisę šių projektų pagrindu išduoti statybą leidžiančius dokumentus, kai juos analizuojant darytina išvada, kad parengti projektai iš esmės atitinka pastato, dėl kurio pertvarkymų vyksta šis ginčas, atitinkamos dalies rekonstrukcijos projektų turinį. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad išduodama statybą leidžiančius dokumentus, Vilniaus miesto savivaldybė turėjo vadovautis ne tik poįstatyminiais aktais – statybos techniniais reglamentais, tačiau ir atitinkamais įstatymais, šiuo atveju– Statybos įstatymu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis, kurioms parengti paprastojo remonto projektai prieštarauja. Sprendimą priėmęs teismas nusprendė, kad kreiptis administracinį teismą dėl Reglamento 33 punkto atitikties Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 daliai nėra pagrindo.
45. Atsakovų pateiktą prašymą taikyti ieškinio senatį pirmosios instancijos teismas atmetė, nes laikė, kad ieškovas ieškinio senaties nepraleido. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas į administracinį teismą kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 29 d. Informaciją (pranešimą) apie galimą viešojo intereso pažeidimą ieškovas gavo 2018 m. birželio 19 d., gavęs architekto Martyno Mankaus raštą (1 t.,e. b. l. 81). Tyrimas atliktas ir pakankama informacija surinkta buvo tik 2018 m. rugpjūčio 2 d., kada ieškovui Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (11.13.) 2-2054 atsiuntė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Į-198 „Dėl laikinosios komisijos sudarymo“ sudarytos laikinosios komisijos išvadas, kuriose nurodyta, kad buvo pažeista pastato (duomenys neskelbtini), vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma (1 t., e. b. l. 157-163). dėl to sprendimą priėmęs teismas priėjo išvadą, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje nustatytas 1 mėnesio terminas nebuvo praleistas (Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis).
46. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pripažinti neteisėtais išduoti statybą leidžiantys dokumentai– rašytinis pritarimas ir leidimas, todėl nėra galimybės gauti statybą leidžiantį dokumentą atliktiems statybos darbams, dėl ko sprendimą priėmęs teismas pritaikė statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių pašalinimo būdą – statinio atstatymas į iki remonto darbų atlikimo būseną, įpareigodamas tai padaryti statytoją.
III. Apeliacinių skundųir atsiliepimų į juos argumentai
47. Apeliantas (atsakovas)UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ apeliaciniu skundu prašopanaikinti 2019-04-18 pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują- ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
48. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su sprendimu, mano jį esant nepagrįstą ir nemotyvuotą, byloje netinkamai aiškinti ir taikyti įstatymai dėl viešojo intereso gynimo subjektų teisių ir pareigų, įrodinėjimo taisyklių bylų procese. Mano, kad pakartotinai taip pat reikalinga vertinti, ar tinkamai buvo skaičiuojamas teisės kreiptis į teismą vieno mėnesio terminas. Sprendimas, apelianto įsitikinimu, naikintinas, byloje priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
49. Apeliantas skunde dėsto, jog Lietuvos Respublikos architektūros įstatymas (toliau- AĮ) buvo priimtas 2017-06-08, įsigaliojimo data yra 2017-11-01. Ieškovas ieškinį grindžia AĮ 19 straipsnio nuostatomis, kurios įtvirtino ieškovą kaip vieną iš viešojo intereso gynimo subjektų ir priskyrė teises į architektūros srities viešąjį interesą privačiai, tačiau viešąsias funkcijas įgijusiai institucijai (ieškovui). Ginčijami pritarimas ir leidimas išduoti iki AĮ priėmimo ir įsigaliojimo. Ginčijamų pritarimo ir leidimo išdavimo metu ieškovas funkcijos ginti viešąjį interesą teisme pagal AĮ dar neturėjo. Vertinant pritarimo ir leidimo išdavimo teisėtumą, yra taikytini įstatymai, galioję ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu. Apelianto manymu, buvo pažeista įstatymų negaliojimo ir netaikymo atgal taisyklė, nepagrįstai ieškovui priskirta teisė reikšti reikalavimą dėl viešojo intereso gynimo.
50. Apeliantas kelia klausimą, ar bylos ginčas vyksta dėl statybos proceso viešojo intereso (ginčijami pritarimas ir leidimas), ar dėl architektūros viešojo intereso, kuris pagal AĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas apima „1) architektūros kokybę, užtikrinančią žmogaus sveikatai ir gerovei palankią aplinką, jos fizinius, psichologinius, socialinius ir estetinius veiksnius; 2) statinių derinimą prie aplinkos, gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio puoselėjimą, nekilnojamojo architektūrinio, urbanistinio ir etnokultūrinio paveldo išsaugojimą; 3) visuomeninių, valstybės, savivaldybių bendruomenių ir privačių interesų derinimą, pagrįstą objektyviais asmenų, jų grupių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir savivaldybių bendruomenių poreikiais; 4) kitus teisėtus asmens ar asmenų grupės interesus, atspindinčius ir reiškiančius Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas ir saugomas pamatines visuomenės vertybes.“ Kadangi ieškovas, skirtingai negu generalinis prokuroras, nėra universali institucija viešajam interesui ginti, jis turi teisę veikti tik jam AĮ priskirtos kompetencijos ribose, o ne dėl visų susijusių viešųjų interesų ginimo. Apelianto įsitikinimu,turi būti aiškiai atriboti viešasis architektūros srities ir viešasis statybos srities interesai. Teisė ginti viešąjį interesą statybos srityje ieškovui nėra suteikta.
51. UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“apeliaciniame skunde paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (toliau - NKPAĮ) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau - TPVPSVPĮ) nurodytos valstybės institucijos, atsakingos už teisės aktų laikymąsi kultūros paveldo saugojime ir statybų procese.Ieškovas nėra viena iš šių institucijų.Net jeigu ir buvo galimai pažeisti teisės aktų reikalavimai, viešąjį interesą turėjo gintiLietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Ieškinys grindžiamas paveldosaugos ir statybos leidimo išdavimo reikalavimų tariamu nepaisymu, nors atsakingų institucijų suderinimai ir sprendimai (Kultūros paveldo departamento, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos) yra teisėti ir jie galiojo.
52. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė ir nevertino apelianto pusės atsikirtimų, jog architektūros srities pažeidimą šioje byloje ieškovas iš esmės įrodinėja tik savo paties subjektyvaus vertinimo išvadomis ir nuomone, kas reiškia bylos baigtimi suinteresuoto asmens pateiktų specialių žinių reikalaujančių duomenų pripažinimą objektyviomis. Tuo atveju, jeigu ieškovas ir turi specialių žinių meno, architektūros srityje, jeigu jis yra suinteresuotas proceso dalyvis, jo pateiktų specialių žinių teisingumas bylos procese turėtų būti patvirtintas šios bylos baigtimi nesuinteresuotų architektūros specialistų (ekspertų).
53.Apeliantas mano, kad ieškovas turi įrodyti, kokias konkrečiai imperatyvias ar kitas esmines įstatymų nuostatas pažeidus buvo pakenkta architektūros srities viešajam interesui.Dėl neesminių, formalių nuostatų pažeidimo ar nesilaikymo nėra pagrindo konstatuoti viešo intereso pažeidimų ir juos ginti. Apelianto manymu, įrodymų apie padarytus įstatymų pažeidimus byloje nėra.
54. UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ teigia, kad tik kai valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas užtikrinti valstybės institucijų veiklos teisėtumą. Sprendime imperatyvių įstatymo normų pažeidimo nėra nustatyta. Apelianto nuomone, nėra padaryta ir kitų įstatymo pažeidimų. Viešojo intereso pažeidimas, nenustačius esminių įstatymų pažeidimų, yra neįmanomas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo(toliau- TPSVPĮ) prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų šalinimas.Tokie pažeidimai nėra nustatyti, todėl nebuvo pagrindo panaikinti sprendime nurodytus statybos dokumentus.
55. Apelianto nuomone, kultūros paveldo objekto paprastojo remonto darbams, kokie atliekami šiuo atveju, atestuoto architekto projekto nereikia, nes tai remonto darbai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau- SĮ) 2 straipsnio 58 punkto prasme (Statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) - statyba, kurios tikslas - atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.). Jeigu paprastojo remonto projektus, kurių pagrindu išduoti ginčijami statybos dokumentai, būtų parengę atitinkamos kvalifikacijos neturintys specialistai, ieškovui atlikus daugelį patikrinimų prieš ieškinio šioje byloje pareiškimą, minėtiems asmenims būtų buvusi pritaikyta vienokia ar kitokia teisinė atsakomybė už jų neteisėtą vertimąsi profesine veikla, tačiau to nėra.
56. UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ teigia, kad subjektas, ginantis viešąjį interesą, kaip civilinės bylos šalis, turi tokias pačias procesines teises ir pareigas, kaip ir bet kuris ieškovas. Reiškia, kad šiam viešąjį interesą ginančiam subjektui taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje nustatytos termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo taisyklės, t. y. taikomas bendrasis vieno mėnesio terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi, ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Teismas nustatė, kad informaciją (pranešimą) apie galimą viešojo intereso pažeidimą ieškovas gavo 2018 m. birželio 19 d., tai yra gavęs architekto Martyno Mankaus raštą (1 t., e. b. l. 81) (Sprendimo 65 punktas). Į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pradiniu reikalavimu ieškovas kreipėsi 2018-08-29 (1 t., e. b. l. 1), tai yra daugiau kaip po dviejų mėnesių nuo sužinojimo apie galimą viešojo intereso pažeidimą.
Šalies argumentai
57. Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019-04-18 pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują- ieškinį atmesti.
58. Vilniaus miesto savivaldybės administracija skunde nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija rašytinį pritarimą ir leidimą išdavė paprastojo remonto darbams, tačiau statytojui nukrypus nuo projekte numatytų darbų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra atsakinga dėl statytojo kaltų veiksmų. Taip pat atkreipia dėmesį, jog minėtus dokumentus statytojui atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė teisėtai, tačiau neteisėtus veiksmus, t. y. nukrypimus nuo projekto, kurio pagrindu buvo išduotas 2014 m. rašytinis pritarimas ir 2017 m. leidimas, atliko pats statytojas, už kurio veiksmus Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatsako. Pažymi, jog 2014-08-20 išduotame rašytiniame pritarime Nr. RPP-01- 140820-00886 numatomas administracinio pastato terasos įstiklinimas po kampine pastato dalimi, jos įrengimas, suformuojant patalpą, nekeičiant statinio laikančiųjų konstrukcijų ar pastato išorės matmenų (pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.1 papunktį statinio nelaikančiųjų konstrukcijų įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas priskiriamas paprastajam remontui). 2017-02-07 išduotame leidime Nr. LSPR-01-170207-00008 numatomi buvusio įėjimo į rūsį atstatymo darbai.Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisėtai išdavė reikalingus dokumentus pastato, esančio (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbams, todėl galima teigti, jog teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu nepagrįstai nusprendė panaikinti 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašytini pritarimą Nr. RPP-01- 140820-00886 ir 2017 m. vasario 7 d. leidimą Nr. LSPR-01-170207-00008.
Atsiliepimas
59. Ieškovas apie galimai padarytą pažeidimą sužinojo 2018 m. birželio 19 d., gavęs architekto Martyno Minkaus raštą „Dėl administracinio pastato (duomenys neskelbtini) sudarkymo“. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ieškovui pateikė 2018 m. birželio 20 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. AAV-304, kuriame nurodyta, kad 2018 m. birželio 19 d. patikrinimo metu nustatyta, jog atlikti darbai neatitinka 2014 m. Paprastojo remonto projekto sprendinių. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 27 d. taip pat pateikė informaciją apie Paprastojo remonto darbus, vykdomus administraciniame pastate (duomenys neskelbtini). Antrojo apelianto manymu, negalima sutikti su 2019 m. balandžio 18 d. teismo sprendimu, kad ieškovas nėra praleidęs sutrumpinto ieškinio senaties termino.
60. Ieškovas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo palikti sprendimą nepakeistą. Paaiškina, jog Lietuvos architektų rūmai sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo motyvais, pagrindžiančiais, kodėl Lietuvos architektų rūmai turi teisę ginti viešąjį interesą šioje byloje, ir pažymi, jog apelianto- atsakovoUAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“argumentai dėl Lietuvos architektų rūmų kompetencijos ir būtinybės atskirti viešąjį interesą architektūros srityje ir statybos srityje yra nepagrįsti, kadangi prieštarauja šios bylos esmei ir apskritai viešojo intereso doktrinai.Lietuvos architektų rūmai į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi dėl to, jog buvo sunaikintos Administracinio pastato (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas), vertingosios savybės. Pagrindinis šios civilinės bylos tikslas- atkurti sunaikintas vertingąsias savybes, o statybą leidžiančių dokumentų pripažinimas neteisėtais ir prašymas įpareigoti statytoją pašalinti pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus vykdytų statybų padarinius yra priemonės kultūros paveldo vertybių atkūrimui.
61. Nors statybą leidžiantys dokumentai buvo gauti anksčiau, tačiau statybos darbai pagal išduotus dokumentus buvo pradėti vykdyti tik 2018 m., t. y. tuo metu, kai jau galiojo Architektūros įstatymo 19 straipsnis, suteikiantis teisę Lietuvos architektų rūmams ginti viešąjį interesą architektūros srityje. Nei Lietuvos architektų rūmai, nei kita institucija objektyviai neturėjo galimybės sužinoti, jog bus naikinamos pastato vertingosios savybės, kol nebuvo pradėti vykdyti statybos darbai pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Tai, kas išdėstyta, patvirtina, jog apelianto UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ argumentai apie įstatymo negaliojimo atgal taisyklę atmestini kaip nepagrįsti.
62. Atsakant į UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ pasvarstymus, jog, galbūt, derėtų atskirti viešąjį interesą architektūros srityje ir statybos srityje, ieškovas akcentuoja, kad statybos darbais ir yra formuojama architektūra, t. y. keičiama aplinka. Atsižvelgiant į tai ir į architektūros sąvoką, pagrįsta teigti, jog viešasis interesas architektūros srityje apima ir statybos sritį.
Šalies argumentai
63. Ieškovas nurodo, kad į bylą buvo pateikta Vilniaus regioninės architektūros tarybos 2018-08-30 išvada, kuria buvo pripažinta, kad pastato vertingosios savybės yra pažeistos; projektų rengimo etape architektas nedalyvavo, tokiu būdu pažeidžiant Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 punkto nuostatas; projektų autorinė vykdymo priežiūra nebuvo vykdoma, tokiu būdu pažeidžiant Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 punkto nuostatas. Architektūros, teritorijų planavimo, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo sričių ir kitiems su architektūra susijusiems klausimams nagrinėti, rekomendacijoms teikti ir pasiūlymams valstybės ir savivaldybių institucijoms, priimančioms su architektūra susijusius sprendimus, teikti, taip pat architektūros kokybei vertinti steigiamos regioninės architektūros tarybos (Architektūros įstatymo 18 straipsnio 1 dalis).Regioninės architektūros tarybos yra sudarytos iš Lietuvos architektų rūmų narių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos narių, universitetines architektūros krypties studijas baigusių ir vykdančių nuolatinę mokslinę pedagoginę architektūros srities veiklą narių, skiriamų Lietuvos Respublikos universitetinės aukštosios mokyklos, vykdančios architektūros krypties studijų programas, Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos narių. Taigi, Regioninės architektūros tarybos, įskaitant Vilniaus regioninę architektūros tarybą, yra iš įvairių institucijų ekspertų sudarytas organas, turintis kompetenciją pasisakyti architektūros srities klausimais. Pažymi ir tai, jog departamentas, kuris yra kompetentingas kultūros paveldo srityje, taip pat pasisakė dėl pastato vertingųjų savybių sunaikinimo ir prašė patenkinti ieškinį. Tad dėl pastato vertingųjų savybių sunaikinimo pasisakė ne tik Lietuvos architektų rūmų ekspertai.
64. Taip pat ieškovas nurodo, kad nors apeliantai akcentuoja statybos rūšį- neva atlikti paprastojo remonto, o ne rekonstrukcijos darbai- teisinės reikšmės šios bylos išsprendimui tai neturi, kadangi ir paprastojo remonto projektams šiuo atveju architektūrinė dalis buvo privaloma, o ją galėjo rengti tik architektai. Lietuvos architektų rūmai ėmėsi veiksmų, siekdami spręsti R. A. ir G. P. atsakomybės klausimą, t. y. Lietuvos architektų rūmai 2018-08-13 raštu Nr. S18/08/392 „Dėl projektuotojų R. A. ir G. P. galimai padarytų teisės aktų pažeidimų ir jų veiklos vertinimo“ kreipėsi į Statybos produkcijos sertifikavimo centrą, prašydamiatlikti R. A. ir G. P. veiklos įvertinimą. Pažymi, jog teismas neprivalo vertinti teisės aktų nuostatų, kurios nėra aktualios bylos nagrinėjimui, todėl sprendime ir nebuvo analizuotos Statybos įstatymo redakcijos, įsigaliojusios 2017-01-01, pereinamosiomis nuostatomis.
Atsiliepimas
65. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su skunde nurodytais argumentais.
66. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su skundu, prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
67. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad rašytinio pritarimo teisėtumas tikrintas nebuvo.
68. Inspekcija nustatė, kad projektuotojo R. A. parengtą statinio projekto „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusio įėjimo atstatymo, paprastojo remonto projektas“, Nr. 2017-01/05-TP, parengimo metai 2017 m., projekto vadovas R. A., kvalifikacijos atestatas Nr. 26473 (toliau – Projektas Nr. 2) sprendiniais buvo numatyta, kad patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išsidėsčiusios visose pastato aukštuose, tačiau projektuojami paprastojo remonto darbai atliekami tik rūsyje. Atstatant durų angą, esama pastato apdaila pažeidžiama minimaliai, nepadarant žalos nekilnojamajai kultūros vertybei – administraciniam pastatui. Patalpų viduje neatliekami remonto ar statybos darbai, patalpų rodikliai nesikeičia. Atlikus darbus, atstatomos angos į pirminę padėtį ir sutvarkoma teritorija. Pastato aukštingumas, užstatymas, išorės matmenys, automobilių parkavimas nesikeičia. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis nesikeičia. Trečiųjų asmenų interesai nepažeidžiami. Inspekcija nustatė, kad statinio projekte buvo numatyta įrengti laipus į administracinės paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rūsį viena linija pagal pastatą, tačiau faktiškai buvo įrengti laiptai į pastato rūsį, dalinant juos kampu, todėl 2018-07-12 privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. PN-822, nurodė ne vėliau kaip iki 2019-01-12 pakeisti administracinio pastato (duomenys neskelbtini) projektą ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų statinio projekto ,,Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusio įėjimo atstatymo, paprastojo remonto projektas“, Nr. 2017-01/05-TP, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-08-20 išdavė leidimą Nr. LSPR-01-170207-00008 atlikti statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus, sprendinius.
69. Inspekcija nenustatė Lietuvos architektų rūmų nurodyto pažeidimo dėl projekto sudedamųjų dalių pažeidimų, todėl neegzistuojant teisiniam pagrindui, statybos leidimo teisėtumo patikrinimas nebuvo atliekamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovųapeliaciniaiskundaitenkintini.
70. Ieškovas ieškinį pareiškė ir pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė dėl dviejų statybą (paprastąjį remontą) leidžiančių dokumentų: „2014 m. rugpjūčio 20 d. Rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-140820-00886 ir 2017 m. vasario 7 d. išduotą leidimą Nr. LSPR-01 -170207-00008. Ieškinio pagrindas- ieškovo įsitikinimas, kad Lietuvos Respublikos architektūros įstatymas (3 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio nuostatos) jam suteikia teisę ginti viešąjį interesą.
71. Pažymėtina, kad Architektūros įstatymas įsigaliojo 2017-11-01 (Architektūros įstatymo 21 straipsnio 1 dalis), o teisės aktai, kurie yra panaikinti, priimti atitinkamai 2014-08-20 ir 2017-07-07, t. y. iki paminėto įstatymo įsigaliojimo.
72. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai). Teisinio tikrumo principo samprata, kuri apibrėžia, kad šis principas reikalauja, jog teisinių santykių subjektai būtų tikri dėl savo teisinės padėties. Su teisinio tikrumo principu glaudžiai siejasi įstatymo negaliojimo atgal teisinis principas. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu.
73. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisėtų lūkesčių principą būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-148/2011). Todėl teisinis reguliavimas, nustatantis asmens teisės įgyvendinimo tvarką, turi būti aiškinamas taip, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir pagrįsti teisėti lūkesčiai, kurių siekiama įgyvendinant teisę.
74.Ieškinyje ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų 2014 m. rugpjūčio 20 d. Rašytinio pritarimo Nr. RPP-01-140820-00886 ir 2017 m. vasario 7 d. išduoto leidimą Nr. LSPR-01 -170207-00008 priėmimo metu ieškovas neturėjo įgalinimų ginti viešąjį interesą. Vadinasi, šiuos dokumentus rengiantys ir gaunantys asmenys neturėjo pareigos dokumentų rengimo metu jų derinti su ieškovo pozicija ar tikėtis, kad ieškovas gali nesutikti su šiais dokumentais ar jų dalimis. Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas panaikinti 2014 m. rugpjūčio 20 d. Rašytinio pritarimo Nr. RPP-01-140820-00886 ir 2017 m. vasario 7 d. išduoto leidimą Nr. LSPR-01 -170207-00008, šį reikalavimą pagrindžiant vėliau (lyginant su dokumentų išdavimo data) įsigaliojusio teisės akto (Architektūros įstatymo) nuostatomis pažeidžia dokumentus priėmusių institucijų ir atsakovo- UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo principą. Dėl to toks reikalavimas negalėjo būti patenkintas.
75. Ankstesnėje sprendimo pastraipoje išdėstytos išvados nekeičia aplinkybė, kad ieškovas buvo informuotas apie poveikį interesui, kurį jis siekia apginti, po Architektūros įstatymo įsigaliojimo (1 t., e. b. l. 81, architekto Martyno Mankaus pranešimas „Dėl administracinio pastato (duomenys neskelbtini) sudarkymo“, kurį ieškovas gavo 2018-06-19). Šio ieškinio dalykas yra statybą (paprastąjį remontą) leidžiantys dokumentai ir galimybė siekti jų panaikinimo, taikant Architektūros įstatymo nuostatas. Paminėti dokumentai parengti ir priimti iki Architektūros įstatymo įsigaliojimo ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principai neleidžia šių dokumentų peržiūrėti, taikant po jų priėmimo įsigaliojusias teisės normas.
76. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-18 sprendimas turi būti panaikintas ir dėl kito su terminais susijusio pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ATBĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostatas,jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kadangi šioje byloje buvo išspręstas administracinių aktų panaikinimo klausimas, kreipimasis į teismą dėl tokio sprendimo yra apribotas paminėtos teisės normos nuostatų. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjamireikalavimai, kurių vieni yra civilinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamaituri būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos AukščiausiojoTeismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008).
77. ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sąlygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
78. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau aptarto pobūdžio terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 14 punktas). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės. Tačiau šio termino praleidimas ir jo atnaujinimo pagrindų nebuvimas sukelia CPK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes: procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.
79. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija (4 t., e. b. l. 121- 123) ir UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ (4 t., e. b. l. 167) atsiliepimuose į ieškinį reikalavo atmesti ieškovo reikalavimus dėl praleisto ATBĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Todėl praleisto kreipimosi į teismą termino klausimą pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti.
80. Ieškovas nurodo, kad apie, jo manymu, padarytą pažeidimą sužinojo 2018-06-19, gavęs architekto Martyno Mankaus raštą „Dėl administracinio pastato (duomenys neskelbtini) sudarkymo“ (1 t., e. b. l. 81). Vieno mėnesio terminas nuo paminėto rašto gavimo dienos (2018-07-20) yra pakankamas jame pateiktai informacijai patikrinti ir tinkamai į tokį pranešimą reaguoti. Ieškovas į teismą kreipėsi (paduodamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui) 2018-08-29 (1 t., e. b. l. 1), daugiau kaip vieną mėnesį praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas ieškinio senaties termino (būtent taip ATBĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apibūdintas pirmosios instancijos teismo sprendime) ieškovas nepraleido. Sprendime nurodytą terminą pirmosios instancijos teismas skaičiavo nuo „pakankamos informacijos surinkimo“ datos- 2018-08-02 (1 t., e. b. l. 157).
81. Šio sprendimo 78 punkte jau buvo nurodyta, kad ATBĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl jo skaičiavimui taikomos ne pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos CK 1.125 ir 1.127 straipsnių taisyklės, o šis terminas skaičiuojamas pagal CPK 73 ir 74 straipsnių nuostatas. Pagal nurodytas taisykles skaičiuojant terminą ieškiniui dėl ieškinyje nurodytų statybą (remontą) leidžiančių dokumentų nuginčijimo, svarbiausias šio skaičiavimo veiksnys yra paminėtų dokumentų ginčijimo pagrindas. Ieškovas šiuos dokumentus ginčijo, gindamas Architektūros įstatyme (3 straipsnio 2 dalis ir 19 straipsnis) nurodytą viešąjį interesą. Ieškovas pats turi pakankamą kompetenciją ginti Architektūros įstatyme nurodytą viešąjį interesą ir siekiant šių tikslų, jam nėra būtinos išvados ir tyrimai kitų institucijų, kurios gali būti kitų sričių viešojo intereso gynėjos (žr. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 25 punktą: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos <...> „kreipiasi į teismą siekdamas apginti viešąjį interesą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, įstatymų nustatyta tvarka teikia ieškinius, prašymus, skundus teismui, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai teikia duomenis apie fizinius asmenis, turinčius nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą ir įtariamus pažeidus šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaujant jų rengimui“). Todėl ieškiniui, kuriuo ginamas viešasis interesas vykdant architektų veiklą, pareikšti nebuvo reikalo gauti (laukti kol bus parengtos) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išvados (1 t., e. b. l. 158- 163). Ieškovui nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą kultūros paveldo srityje, ieškovas, sprendžiant pagal ieškinyje nurodytus pagrindus, nesiekė tokia teise pasinaudoti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovas be reikalo ir be pateisinamų priežasčių daugiau kaip mėnesį delsė pareikšti ieškinį po architekto Martyno Mankaus rašto „Dėl administracinio pastato (duomenys neskelbtini) sudarkymo“ gavimo (2018-06-19). Ieškovas neprašė atnaujinti šio termino (nepadavė CPK 78 straipsnio 2 dalyje numatyto pareiškimo dėl praleisto terminio atnaujinimo) ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti teismo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis), kadangi nėra pateisinamų šio termino praleidimo priežasčių. Tokiu atveju pirmenybė suteikiama atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ interesui, kad per įstatymo nustatytą terminą neįgyvendinta teisė nebūtų ginama.
82. Išanalizavus sprendimą, kuriuo patenkintas ieškinys ieškovo, ginančio viešąjį interesą vykdant architektų veiklą, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino kitokiu, negu galėjo būti pritaikytas, pagrindu. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindė dviejų grupių aplinkybėmis: 1) atlikti darbai neatitiko 2014 paprastojo remonto sprendinių (53 sprendimo punktas); 2) išduodant statybą kultūros paveldo objektuose leidžiančius dokumentus, Vilniaus miesto savivaldybė turėjo vadovautis ne tik poįstatyminiais aktais- statybos techniniais reglamentais, tačiau ir Statybos įstatymu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis (64 sprendimo punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas ieškinyje pareikštiems reikalavimams išspręsti pasinaudojo TPSVPĮ 14 straipsnio (Savavališkos statybos padarinių šalinimas) nuostatomis. Specifinių, Lietuvos Respublikos architektų rūmų kompetencijai priskirtų viešųjų interesų (architektūros kokybės, užtikrinančios žmogaus sveikatai ir gerovei palankią aplinką, jos fizinius, psichologinius, socialinius ir estetinius veiksnius;statinių derinimo prie aplinkos, gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio puoselėjimo, nekilnojamojo architektūrinio (ne kultūros), urbanistinio ir etnokultūrinio paveldo išsaugojimo, žr. Architektūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalį) pažeidimų pirmosios instancijos teismas nekonstatavo. Viešojo intereso, priskirto ginti Lietuvos Respublikos architektų rūmams, pažeidimų įrodymų nepateikta ir ieškinyje. Jame deklaruota, kad „neskirtas <...> dėmesys architektūros kokybei“ (3 t., e. b. l. 9), tačiau pakenkimo šios srities viešajam interesui konkrečios aplinkybės nenurodytos, įrodymai nepateikti, apsiribota bendro pobūdžio teiginiu, kad „Lietuvos architektų rūmų tarybos vertinimu, pastato vertingoji savybė- funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma- pažeidžiama ne minimaliai<...>, o iš esmės.“ Pažymėtina, kad byloje nėra Lietuvos architektų rūmų tarybos sprendimo, kur būtų pateiktas ankstesniame sakinyje nurodytas vertinimas.Šios aplinkybės leidžia prieiti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CPK 330 straipsnis), viešojo intereso kultūros paveldo ir statybos srityje gynimo funkcijas priskirdamas ieškovui.Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 81 punkte, viešąjį interesą kultūros paveldo srityje turi įgalinimus ginti Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, o Statybos inspekcija turi įgalinimus ginti viešąjį interesą statybos srityje (žr. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą). Ieškovas neturi įgalinimų ginti viešojo intereso statybos ir kultūros paveldo srityse. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs viešojo intereso pažeidimus ne tose srityse, kuriose viešąjį interesą ginti turi įgalinimus ieškovas, neteisingai išsprendė bylą ir nepagrįstai patenkino ieškinį.
83. Kiekvienas iš šio sprendimo 71-82punktuose aprašytų aplinkybių ir pateiktų teisinių argumentų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ir naujam sprendimui, kuriuo būtų atmestas ieškinys, priimti. Dėl šiame sprendime išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų visumos pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas: ieškinys (visi jame pareikšti reikalavimai) atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
84. Atsakovas- UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ už apeliacinį skundą sumokėjo žyminį mokestį- 150 Eur (V t., e. b. l. 107). Apeliantas sumokėjo per didelį žyminį mokestį. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 4 dalies ir 7 dalies nuostatas, jei ieškinyje pareikšti reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, žyminis mokestis turi būti mokamas ne už kiekvieną pareikštą reikalavimą, o už ieškinį. Tad už apeliacinį skundą turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis- 75 Eur. Be reikalo sumokėtoji žyminio mokesčio dalis- 75 Eur- grąžintina apeliantui. Likusi žyminio mokesčio dalis priteistina apeliantui iš ieškovo (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 ir 5 dalys). Daugiau duomenų apie dalyvaujančių byloje asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patenkinti atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-18 sprendimo byloje pagal ieškovo Lietuvos architektų rūmų patikslintą ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, ir statybos techninio reglamento atitikties statybos įstatymui įvertinimo, pareikštą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
PanaikintiVilniaus miesto apylinkės teismo 219-04-18sprendimą.
Priimti naują sprendimą ir atmesti ieškovo Lietuvos architektų rūmų patikslintą ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, ir statybos techninio reglamento atitikties statybos įstatymui įvertinimo pareikštą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovui UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ dalį žyminio mokesčio- 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus), sumokėto 2019-05-16 mokėjimo nurodymu per AB SEB banką (kontrolės Nr. 0237420190516000300209031, dokumento numeris 79480).
Priteisti atsakovui UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ iš ieškovo Lietuvos architektų rūmų bylinėjimosi išlaidas- 75 eurus (septyniasdešimt penkis eurus).
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.