Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2008-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-374-174-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2008-11-06
Bylos Nr.
1A-374-174-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Miliuvienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Stasys Valužis
Nuteistasis
V. L., Ž. B.
Civilinis ieškovas
J. S.
Kategorijos

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Vida Butanavičiūtė Baudž. byla Nr. 1A–374-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

Lietuvos respublikos vardu

2008 m. lapkričio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Stasio Valužio,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,nuteistiesiems V. L., Ž. B.,gynėjams Rolandui Stirbinskui, Stanislavai Jorudienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilalės rajono apylinkės prokuratūros laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pareigas Mindaugo Stonkaus ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J. S. apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-06-30 nuosprendžio, kuriuo:

V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-03-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – treji metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityta V. L. atlikta bausmės dalis pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-03-20 nuosprendį.

Ž. B. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto 178 straipsnio 2 dalyje, nenustačius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą.

Ž. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Priteista iš V. L. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. S. naudai 13 445 Lt turtinės žalos atlyginimui, 2 000 Lt išlaidų už teisines paslaugas, 500 Lt proceso išlaidų. Kita ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo dalis atmesta.

Priteista iš V. L. 63,13 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

Civilinio ieškovo J. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Daiktus – du akumuliatorius, paimtus kratos metu iš B. M. sodybos, nuosprendžiui įsiteisėjus, – nuspręsta grąžinti B. M..

Daiktus – laikinojo valstybinio numerio ženklo dalį ir keturias automobilio „Volkswagen Golf“ padangas su ratlankiais, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Daiktus – automobilio „Volkswagen Golf“ detales: variklį, 4 dureles, du priekinius sparnus, stoglangį, priekinį skydelį, sėdynes, galinį tiltą su diskais ir amortizatoriais, šakes, priekinį ir galinį bamperius, priekines ir galines lempas, dujų išmetimo vamzdį, kuro baką, dėtuvę, priekinį tiltą, oro filtro dėtuvę, radiatorius, groteles, kaladėles, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti M. B..

Automobilį „Mercedes-Benz 230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, tris raktelius su signalizacijos pulteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti R. M..

Sunkvežimį ZIL, valst. Nr. BDV, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti Ž. B..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. liepos 18 d., apie 14 val., Pikaičių kaime, Šilalės rajone, pagrobė J. S. priklausantį 12 000 litų vertės automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valstybiniai registracijos numeriai AL 35640, stovėjusį prie J. Ž. gyvenamojo vagonėlio, automobilio bagažinėje buvusius 100 litų vertės akumuliatorius, 1 300 litų vertės akumuliatorių kroviklį bei automobilio bake buvusius 45 litų vertės 15 litrų benzino, tuo nukentėjusiajam J. S. padarydamas 13 445 litų turtinę žalą.

Ž. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. liepos 18 d., apie 14 val., Šilalės rajone, Pikaičių kaime, veikdamas bendrininkų grupe su V. L., pagrobė J. S. priklausantį 15 000 litų vertės automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie J. Ž. gyvenamojo vagonėlio, automobilio bagažinėje buvusius 100 litų vertės akumuliatorius, 1 300 litų vertės akumuliatorių kroviklį bei automobilio bake buvusius 45 litų vertės 15 litrų benzino, tuo nukentėjusiajam J. S. padarydamas 16 445 litų turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde Šilalės rajono apylinkės prokuratūros l. e. vyriausiojo prokuroro pareigas Mindaugas Stonkus prašo:

1. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl Ž. B. išteisinimo ir priimti naują – apkaltinamąjį – nuosprendį. Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d. 4 d. 9 d., prie paskirtos bausmės pridėti dalį Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-12-03 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime būtą laiką nuo 2007-08-27 iki 2007-08-29 ir nuo 2007-08-30 iki 2007-09-19. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas, pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio reikalavimus, nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir todėl padarė klaidingas ir nepagrįstas faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad Ž. B. nedalyvavo darant BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Todėl išteisinamasis nuosprendis Ž. B. turi būti panaikintas ir priimtas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis.

Žemesnės instancijos teismas

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad nuteistojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis paneigė teisminio nagrinėjimo metu, nurodydamas, kad Ž. B. apkalbėjo kilus tarpusavio nesutarimams dėl piniginių reikalų, ir kurie nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, negali būti pagrindas pripažinti, kad Ž. B. dalyvavo pagrobiant automobilį. Teismas, išteisindamas Ž. B., taip pat neanalizavo ir nuosekliai neištyrė Ž. B. ir V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, liudytojų parodymų ir kitų duomenų bylos medžiagos kontekste, tinkamai neišnagrinėjo bylos aplinkybių ir neįvertino visų bylos įrodymų.

Šalies argumentai

Prokuroro skunde teigiama, kad visų ikiteisminio tyrimo apklausų metu nuteistasis V. L. nurodė automobilio vagystę įvykdęs kartu su Ž. B., kuris ir pasiūlė pavogti automobilį, ir kad šį nusikaltimą jie padarė kartu. Ž. B. organizavo pavogto automobilio realizavimą, ir šią aplinkybę nuteistasis V. L. patvirtino akistatos su Ž. B. metu. V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, kurias patvirtino liudytojų A. R., M. B., R. B., S. A., D. S. parodymai, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros, kratos, daiktų atpažinimo protokolai ir kita bylos medžiaga. Priešingai negu Ž. B. parodymuose, V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose jokių prieštaravimų nėra. Ž. B. parodymai nenuoseklūs ir prieštarauja jo paties, V. L., minėtų liudytojų parodymams ir byloje esančiai medžiagai. Ž. B. teiginį, kad jis vagystėje nedalyvavo, taip pat paneigia ir parodymų patikrinimo vietoje V. L., kartu su Ž. B. pavogusio automobilį, parodymai. Prokuroro teigimu, Ž. B. neigimas dalyvavus nusikaltimo padaryme yra vienas iš jo pasirinktų gynybos būdų.

Prokuroras skunde nurodo, kad apylinkės teismas visiškai nevertino Ž. B. teisminio nagrinėjimo metu iškeltos versijos, kad jis iš A. R. garažo, prieš tai jam paskambinęs, pasiskolino plastikinį bakelį ir akumuliatorių neva V. L. automobiliui. Šią Ž. B. iškeltą versiją paneigia A. R. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nors teisminio nagrinėjimo metu V. L. pakeitė parodymus, tačiau juos paneigia liudytojo A. R. parodymai. Apylinkės teismas šių parodymų nevertino, prieštaravimų nešalino.

Liudytojas R. B. nurodė, kad Ž. B. prašė leisti jo garaže ardyti automobilį „Volkswagen Golf“, minėjo, kad automobilis savininkui nereikalingas, taip pat nurodė, kad nėra automobilio dokumentų. Tą patį R. B. pasakė ir pas jį dirbusiam D. S., kuris minėtą aplinkybę patvirtino apklausų metu. Tačiau kyla pagrįstos abejonės, kodėl Ž. B., būdamas įsitikinęs, kad automobilis „Volkswagen Golf“ neva priklauso V. L., nepasakė, kad būtent V. L. nusipirko šį automobilį. Todėl akivaizdu, jog Ž. B. norėdamas nuslėpti, kad automobilis yra pagrobtas, kelis kartus nurodė skirtingas versijas, iš kur gavo minėtą automobilį.

Nors Ž. B. nurodė, kad R. B. už garažą ir kitas paslaugas, susijusias su J. S. priklausančiu automobiliu, nemokėjo, tačiau tokie jo parodymai paneigti šiais liudytojo R. B. parodymais: R. B. telefonu Ž. B. pranešė, kad už išardyto automobilio detales gavo 1 500 litų, iš kurių Ž. B. liepė jam pasilikti 500 litų už garažą ir už pagalbą realizuojant automobilio detales, o likusią sumą – 1 000 litų – liepė perduoti V. L., tai R. B. ir padarė. Šie R. B. parodymai sutampa su V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nors V. L. teisminio nagrinėjimo metu pakeitė parodymus, teigdamas, kad pinigus gavo Ž. B., o pastarasis perdavė jam 700 litų, tačiau tokie jo parodymai paneigti liudytojo R. B. parodymais, akistatos tarp R. B. ir Ž. B. protokole užfiksuotais duomenimis.

Minėtos aplinkybės rodo, kad V. L., duodamas Ž. B. palankius parodymus, siekė suklaidinti teismą.

Šalies argumentai

Prokuroras skunde prašo atkreipti dėmesį į tai, kad V. L. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu negalėjo atsakyti, kiek R. B. pasiliko sau pinigų išardžius automobilį. Kadangi visus klausimus derino R. B. su Ž. B., V. L. to ir negalėjo žinoti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad derybos vyko tarp R. B. ir Ž. B., todėl akivaizdu, kad automobilio vagystėje dalyvavo ir Ž. B., kuris buvo suinteresuotas surasti, kur realizuoti pavogtą automobilį. Nors Ž. B. neigia kalbėjęs su R. B. ir prašęs jo surasti, kam parduoti išardyto automobilio detales, neigia mokėjęs R. B. už garažą, teigdamas, kad visus klausimus derino V. L., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. ir V. L. nebuvo pažįstami.

Liudytojo R. B. parodymai taip pat taip pat įrodo, kad Ž. B. ir V. L. iš anksto bendrai planavo automobilio „Volkswagen Golf“ vagystę. R. B. nurodė, kad dar 2007 m. birželio mėnesį Ž. B. jam siūlė važiuoti į Šilalės rajoną ir parsivaryti automobilį „Volkswagen Golf“, teigdamas, kad turi šio automobilio raktelius, reikia tik akumuliatoriaus ir benzino. Šie R. B. parodymai patvirtinti ir akistatos su Ž. B. metu. Aplinkybė, kad J. S. priklausantis automobilis buvo iš anksto apžiūrėtas ir buvo žinoma, ko jame trūksta, patvirtina iš anksto kruopščiai suplanuotą nusikaltimą – automobilio vagystę. V. L. paėmė J. S. automobilyje „Volkswagen Golf“ paliktus raktelius su pulteliu ir padėjo Ž. B. automobilio „Mercedes-Benz“ dėtuvėje. Nors ikiteisminio tyrimo metu Ž. B. teigė, kad apie tai žinojo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu šią aplinkybę neigė, nors pats apie tai pranešė R. B.. V. L. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad Ž. B. žinojo apie jo automobilio dėtuvėje esančius pavogtus automobilio „Volkswagen Golf“ raktelius su pulteliu.

Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad Ž. B. vogtą akumuliatorių nugabeno į savo motinos B. M. sodybą. Nors tiek Ž. B., tiek jo motina šią aplinkybę neigė, tačiau jų parodymai paneigti nukentėjusiojo J. S. parodymais, daiktų atpažinimo protokole užfiksuotais duomenimis, V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad išardžius automobilį ir pardavus jo detales, pinigus dalijosi Ž. B. su V. L.. Būtent Ž. B. nusprendė, kiek pinigų palikti R. B. už suteiktą garažą automobiliui ardyti ir kiek duoti V. L.. Be to, iš UAB „Resota“ metalo laužo supirkimo registracijos knygoje padaryto įrašo matyti, kad Ž. B. pardavė kaip metalo laužą automobilio „Volkswagen Golf“ kėbulą ir gautus pinigus pasiliko sau.

Šalies argumentai

Prokuroro skunde taip pat prašoma atkreipti dėmesį į V. L. ir Ž. B. charakterizuojančius duomenis. Prokuroras nurodo, kad V. L. su Ž. B. yra labai susiję vienas su kitu tiek dėl ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, tiek materialine prasme.

V. L. Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-03-20 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, nes Ž. B. paprašytas ankstesnio teismo metu pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus į Ž. B. palankius parodymus, norėdamas padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, V. L. dirbo pas Ž. B., jų santykiai buvo geri ir draugiški, todėl akivaizdu, kad V. L., norėdamas padėti draugui, davė melagingus parodymus, siekdamas suklaidinti teismą.

Ž. B. teistas tris kartus, paskutinį kartą – 2007-12-03 pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį dėl sukurstymo sunaikinti svetimą turtą jį padegant. Savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų neigia, naudodamasis tiek psichologiškai, tiek finansiškai silpnesniais asmenimis, darydamas jiems didelę įtaką ir palenkdamas jam naudinga linkme.

Apylinkės teismas, remdamasis V. L. teisminio nagrinėjimo metu duotais melagingais parodymais, padarė klaidingą išvadą, kad V. L. apkalbėjo Ž. B. kilus tarpusavio nesutarimams, kadangi nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, kad V. L. ir Ž. B. būtų susipykę.

Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimus, neišdėstė įrodymų įvertinimo motyvų, dalį įrodymų atmetė visiškai be motyvų, be pagrindo neanalizavo byloje esančių priešingų duomenų, nelygino jų su kitais įrodymais. Kadangi apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos ir nepašalino prieštaravimų, dėl to padarė klaidingas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai Ž. B. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Šalies argumentai

2. Apeliantas taip pat prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje V. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam griežtesnę – trejų metų laisvės atėmimo – bausmę. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai išteisindamas Ž. B., netinkamai išsprendė V. L. bausmės dydžio klausimą. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad V. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau byloje yra pakankamai įrodymų, kad automobilį „Volkswagen Golf“ pavogė V. L. ir Ž. B., veikdami bendrininkų grupe. Ž. B. pripažinus kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, būtų pagrindas pripažinti V. L. bei Ž. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio l dalies l punktas), o ši aplinkybė yra pagrindas griežtinti bausmę. Todėl nustačius V. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jam turėtų būti paskirta griežtesnė bausmė. Prokuroras prašo atsižvelgti į V. L. asmenybę, teistumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę ir paskirti jam mažesnę bausmę už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį – trejus metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę subendrinus su Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-03-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, V. L. nustatyti galutinę bausmę – ketverius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

3. Pakeisti nuosprendžio dalį, nurodant, kad V. L. ir Ž. B. veikė bendrininkų grupe, ir pripažinti šią aplinkybę jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

4. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo: priteisti solidariai iš Ž. B. ir V. L. nukentėjusiojo J. S. naudai 13 445 Lt turtinės žalos atlyginimui, 2 000 Lt išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, 500 Lt proceso išlaidų, l 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, pagrįstai iš dalies patenkino J. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau be pagrindo atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi vagystę įvykdė bendrininkų grupė, todėl solidariai iš V. L. ir Ž. B. nukentėjusiajam J. S. priteistina 13 445 Lt turtinės žalos atlyginimui, 2 000 Lt už advokato pagalbą ir 500 Lt proceso išlaidų.

Prokuroro skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė civilinio ieškovo J. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi nukentėjusysis J. S. dėl automobilio vagystės patyrė dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose negalėjo atlikti savo tiesioginių pareigų, atitrūko nuo bendravimo su šeima, todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti tenkinamas iš dalies, J. S. priteisiant 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl daiktų – akumuliatorių – grąžinimo B. M., kadangi apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė B. M. grąžinti du akumuliatorius, kurie buvo paimti iš jos sodybos kratos metu. Teismas turėjo konfiskuoti vieną iš nusikalstamos veikos gautų akumuliatorių, kurį J. S. atpažino kaip jam priklausantį ir kuris buvo pagrobtas kartu su automobiliu, o kitą akumuliatorių, nesusijusį su baudžiamąja byla, teismas turėjo grąžinti B. M.. Todėl ši nuosprendžio dalis keistina, nurodant, kad nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas akumuliatorius, kurį J. S. atpažino kaip jam priklausantį; o pilkas akumuliatorius grąžintinas B. M..

6. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl automobilio „Mercedes-Benz 230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, trijų raktelių su pulteliu grąžinimo R. M., nurodant, kad šie daiktai grąžintini R. M., kuriai faktiškai priklauso automobilis.

Be to, nuosprendžio įžanginėje dalyje nenurodyta, kad V. L. taip pat teistas ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-11-14 nuosprendžiu.

Nuosprendyje taip pat neteisingai nurodyta, kad Ž. B. nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, nors jam teistumas išnykęs.

Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde civilinis ieškovas J. S. prašo nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį dėl Ž. B. išteisinimo ir pripažinti jį kaltu bei nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Nurodo, kad nuosprendžio dalis dėl Ž. B. išteisinimo ir dėl civilinio ieškinio išsprendimo yra akivaizdžiai neteisinga, todėl ši nuosprendžio dalis keistina. Teigia, kad apylinkės teismas neįvertino įrodymų visumos, neteisėtai ir nepagrįstai išteisindamas Ž. B., nukrypo nuo jau suformuotos teismų praktikos.

Teigia, kad V. L., siekdamas palengvinti savo padėtį, teismo posėdžio metu pakeitė parodymus, teigdamas, kad nusikaltimo padaryme nedalyvavo nusikaltimo bendrininkas Ž. B., tačiau V. L. šios savo pozicijos įrodymais nepagrindė ir nepaneigė ikiteisminio tyrimo ir akistatos metu duotų parodymų. Nurodo, kad V. L. prielaida, neva su Ž. B. buvo susipykę ir dėl to jis ikiteisminio tyrimo metu apkaltino Ž. B. kartu su juo dalyvavus nusikaltimo padaryme, yra tik pastarojo gynybos versija. V. L. prielaidos negali būti vertinamos kaip objektyvūs ir sąžiningi parodymai, kadangi tam prieštarauja byloje apklaustų liudytojų parodymai, nuoširdus ir nuoseklus V. L. ir Ž. B. bendravimas, automobilio naudojimas, dalijimasis.

Nurodo, kad šioje byloje V. L. įtakos galėjo turėti Ž. B., kuris nusikaltimo padarymo dieną buvo V. L. darbdavys ir vadovas bei kuriam buvo žinoma, kur nusikaltimo metu yra pastarojo darbuotojas. Be to, V. L. kitoje baudžiamojoje byloje davė žinomai melagingus parodymus Ž. B. naudai, todėl tikėtina, kad šioje byloje V. L. teisminio nagrinėjimo metu pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus Ž. B. veikiamas. Apeliantas J. S. įsitikinęs, kad Ž. B. buvo nusikaltimo organizatorius, o V. L. buvo bendrininkas ir padėjėjas.

Apeliantas J. S. nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai tik iš dalies patenkino civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir visiškai be pagrindo atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad automobilį „Volkswagen Golf“ jis ketino parduoti už 5 tūkstančius eurų, tai yra už 17 500 litų, tačiau atsižvelgiant į automobilio defektus ir trūkumus ieškinį pateikė mažesnės sumos, ją teismas ir turėjo priteisti, tačiau nepagrįstai sumažino.

Teigia, kad dėl automobilio vagystės jis patyrė emocinį sukrėtimą, nes dėl teisminio proceso atitrūko nuo kasdieninių darbų, buvo priverstas mažiau bendrauti su šeima, todėl akivaizdu, kad patyrė neturtinę žalą. Dėl šios dalies ieškinio dydis yra protingas ir sąžiningas, todėl apylinkės teismas turėjo visiškai tenkinti šį reikalavimą.

Išteisintasis Ž. B. atsikirtimu į apeliacinius skundus prašo palikti nepakeistą Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-06-30 nuosprendį, o apeliacinius skundus atmesti.

Prokurorė prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl įrodymų vertinimo

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai V. L. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 178 str. 2 d., o Ž. B. dėl BK 178 str. 2 d. išteisino nenustačius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą.

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus. Šioje įstatymo normoje nustatyta ir kita įrodymų vertinimo sąlyga – reikalavimas vertinant įrodymus vadovautis įstatymu, taigi pirmiausia turi būti nustatyta, ar įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus.

Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įstatymo nustatyta, kad įrodymų įvertinimas yra teismo prerogatyva. Bylos surinkti įrodymai neteikia pagrindo manyti, kad šioje konkrečioje byloje pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Skundžiamame teismo nuosprendyje padarytų išvadų motyvai įstatymų taikymo požiūriu išsamūs ir logiški.

BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostata reglamentuoja, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Tuo tarpu nei liudytojų M. B., R. B., R. M., D. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nei daiktų apžiūros, kratos, daiktų atpažinimo protokolai ir kita bylos medžiaga negali patvirtinti, kad Ž. B. kartu su V. L. pagrobė automobilį „Volkswagen Golf“, tai yra, kad jie veikė bendromis pastangomis realizuodami iš anksto numatytą nusikalstamą sumanymą pagrobti svetimą automobilį. Liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nesutapimai bei nuteistojo parodymų nenuoseklumas viso proceso metu duoda pagrindą tik prielaidai, kad Ž. B. kartu su V. L. galėjo pagrobti J. S. priklausantį automobilį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių išteisintojo versiją, kad jis automobilio vagystėje nedalyvavo, tačiau padėjo V. L. realizuoti pagrobtą automobilį, nes nežinojo, kad jis yra vogtas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis J. S. nesinaudojo jam priklausančiu automobiliu ir ilgą laiką jį laikė prie J. Ž. vagonėlio. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis norėjo minėtą automobilį parduoti, todėl įtikinama gynybos versija, kad išteisintasis galėjo nesuprasti, jog V. L. pagrobė automobilį, o ne įsigijo teisėtai iš nukentėjusiojo. V. L. patvirtino, kad Ž. B. jis pasakė, jog rakteliai yra nuo jo įsigyto „Volkswagen Golf“ automobilio.

Ž. B. kaltės dėl automobilio vagystės įrodymu negali būti aplinkybė, kad vieną iš akumuliatorių rastą ir paimtą kratos metu iš jo motinos B. M. sodybos, J. S. nurodė atpažinęs kaip savo. Šį akumuliatorių jis atpažino iš bendrųjų požymių (t. 1, b. l. 60–63), bet nenurodė nė vieno individualaus daikto – akumuliatoriaus – atpažinimo požymio, kurie ypač svarbūs daikto identifikavimui bei jo priklausomybės nustatymui. Be to, akumuliatoriaus radimas pats savaime nėra tiesioginis kaltės įrodymas. Nors ir prokuroro skunde bandoma paneigti liudytojos R. M. parodymus, tačiau tai neįrodo Ž. B. dalyvavimo vagystėje, ir neleidžia daryti išvados kad niekas kitas šio akumuliatoriaus negalėjo palikti. Net ir nustačius, kad dėl Ž. B. aktyvių veiksmų šis akumuliatorius atsirado ar galėjo atsirasti šioje sodyboje, tačiau tokia aplinkybė nepaneigia jo gynybos versijos. Kadangi dėl šios aplinkybės J. S. ir liudytojos B. M. parodymai prieštaringi, visos abejonės turi būti traktuojamos Ž. B. naudai. Todėl tokia aplinkybė nelaikytina kaltės įrodymu, tuo labiau nepatvirtina išteisintojo dalyvavimo vagystėje fakto.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. nurodė, kad automobilį „Volkswagen Golf“ į jo kiemą atvairavo ir paliko V. L. (t. 2, b. l. 100), liudytojas D. S. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis dirbo pas R. B., matė, kaip automobilį „Volkswagen Golf “ ardė V. L., kuris pats krovinine mašina ZIL išvežė išardytas detales. Ž. B. ardyti automobilio nepadėjo (t. 2, b. l. 103–104). Liudytojas M. B. Ž. B. neatpažino kaip asmens, kuris pardavė automobilio „Volkswagen Golf“ detales (t. 2, b. l. 101–102). M. B. nurodė, kad pinigus už išardytą automobilį atidavė R. B., o pastarasis teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas kaip liudytojas nurodė, kad automobilį „Volkswagen Golf“ pas jį atvairavo V. L., kuris tą automobilį ardė, taip pat su Ž. B. priklausančia krovinine mašina ZIL išvežė išardytas automobilio „Volkswagen Golf“ detales (t. 2, b. l. 102–103). Tačiau šios liudytojų nurodytos aplinkybės nustato faktus, kurie įvyko jau po vagystės.

Prokuroro skunde taip pat nurodoma, kad liudytojui R. B. išteisintasis Ž. B. dar 2007 m. birželį siūlė važiuoti parsivaryti „Volkswagen Golf“, nes turėjo šio automobilio raktelius. Tačiau papildomai apklausus, liudytojas parodė, kad 2007 m. pavasarį jam buvo siūlyta pažiūrėti „Ford Siera“ automobilį, kurio sugedęs variklis, taip pat ir „Volkswagen Golf“ automobilį (t.1, b. l. 81–82,83, 162, t. 2, b. l. 102). Tačiau tokia aplinkybė nepaneigia versijos, kad Ž. B. nežinojo, jog rakteliai yra pagrobti, taip pat, kad automobilis yra pagrobtas arba ruošiamasi jį pagrobti, nes tikslus laikas nenustatytas, o V. L. patvirtino, kad sakė Ž. B., jog raktelius, kuriuos padėjo jo mašinos dėtuvėje, yra nuo jam priklausančio automobilio.

Išteisintasis Ž. B. savo kaltę dėl automobilio vagystės neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Tuo tarpu nuteistasis V. L. savo parodymus teisiamojo posėdžio metu pakeitė išteisintojo naudai. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir apylinkės teismo, kuris į šią aplinkybę atsižvelgė ir padarė atitinkamas išvadas. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroro apeliaciniame skunde pagrindinis dėmesys skiriamas ne automobilio pagrobimo faktui, o aplinkybėms, kurios buvo jau po vagystės, tai yra dėl pagrobto automobilio realizavimo arba aplinkybėms, susijusioms su Ž. B. konkrečiais veiksmais, kurių iš esmės išteisintasis neneigia, o tik pripažįsta padėjęs V. L., nežinodamas, kad automobilis pagrobtas.

Prokuroro nurodytos aplinkybės, kad liudytojas A. R. neskolino Ž. B. akumuliatoriaus, kad jis matė automobilio daiktadėžėje paliktus V. L. iš anksto pagrobtus J. S. automobilio raktelius, nepatvirtina išteisintajam inkriminuojamo kaltinimo, kad jis veikė iš anksto susitaręs su V. L. ir turėjo bendrą sumanymą pagrobti automobilį. Tokių įrodymų byloje nėra. Šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia išteisintojo versijos, kad jis padėjo V. L. išardyti automobilį ir realizuoti jo dalis, o ne kartu su juo pagrobė automobilį. Todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės tėra prielaida. Tuo labiau Ž. B. konkretūs kaltinime nurodyti veiksmai neįrodo subjektyviosios pusės – tyčios – inkriminuojamo nusikaltimo padaryme. Atitinkamai tokių įrodymų pagrindu negalima daryti išvadą, kad Ž. B., padėdamas V. L., veikė iš anksto suderintais ir apgalvotais bendrais veiksmais, realizuodami sumanymą pagrobti svetimą automobilį.

Prielaidomis laikytina prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyta nuomonė, kad Ž. B. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų neigia, naudodamasis tiek psichologiškai, tiek finansiškai silpnesniais asmenimis, darydamas jiems didelę įtaką ir palenkdamas jam naudinga linkme. Jokių įrodymų apie tai, kad Ž. B. būtų daręs psichologinį ar kitokį spaudimą nuteistajam V. L. ar liudytojams, nėra nustatyta, o aplinkybės, kad V. L. anksčiau buvo teistas už melagingų parodymų Ž. B. naudai davimą ir tai, kad pas jį dirbo, negali būti Ž. B. kaltės įrodymu šioje byloje. Prokuroro nuoroda į tai, kad Ž. B. anksčiau teistas tris kartus galėtų būti svarbi tik skiriant bausmę, o ne sprendžiant kaltės klausimą.

Kolegija nustato, kad jokių objektyvių įrodymų, kad Ž. B. dalyvavo automobilio vagystėje, nėra.

Baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą palikti išteisinamąjį nuosprendį, būtinai turi pakartotinai ištirti visus bylos įrodymus ar tuos įrodymus, kurie prieštarauja kaltinimo pozicijai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Pakartotinai tirti įrodymus šioje byloje nėra pagrindo. Ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes. Tuo tarpu visos abe­jo­nės turi būti aiš­ki­na­mos kal­ti­na­mo­jo nau­dai tik ta­da, kai iš­nau­do­jus vi­sas ga­li­my­bes ne­pa­vyks­ta jų pa­ša­lin­ti. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra pateikta jokių naujų duomenų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti byloje ištirtų įrodymų.

Dėl bendrininkavimo ir griežtesnės bausmės skyrimo

BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino V. L. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, inkriminuotos kaltinamajame akte, kad veika padaryta bendrininkų grupe, nes nenustatyta, kad Ž. B. kartu su V. L. pagrobė automobilį „Volkswagen Golf“. Taigi nenustačius, kad Ž. B. yra nusikaltimo bendrininkas, nuteistajam V. L. taikyti BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sunkinančią aplinkybę nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam V. L. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl griežtesnės bausmės V. L. paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, teismo nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Nuteistasis V. L. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistasis V. L. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Nustatyta V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat atsižvelgta į pagrobto turto vertę, į tai, kad nėra atlyginta žala nukentėjusiajam, bei į bausmės tikslus.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta neteisinga bausmė nuteistajam V. L.. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų, bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, atitinka bausmės paskirtį. Prokuroro apeliacinis skundas dėl griežtesnės bausmės V. L. skyrimo grindžiamas tik tuo, kad nusikaltimas yra įvykdytas bendrininkų grupe. Kaip jau minėta, tokių įrodymų byloje nėra, todėl skirti griežtesnės bausmės nuteistajam V. L. šiais apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl advokato pagalbos išlaidų, turtinės ir neturtinės žalos

Nepagrįstas prokuroro reikalavimas solidariai iš V. L. ir Ž. B. priteisti nukentėjusiojo J. S. naudai 13 445 Lt turtinės žalos atlyginimui, 2 000 Lt išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, 500 Lt proceso išlaidų, l 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat nepagrįstas civilinio ieškovo J. S. reikalavimas visiškai tenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, tuo atveju, jei kaltinamasis (nuteistasis) išteisinamas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, iš jo nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti neišieškomos. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. B. yra šioje byloje išteisintas, nukentėjusiajam atstovavimo išlaidos iš jo negali būti priteistos.

Nusikaltimu padarytos turtinės žalos J. S. atlyginimo klausimas išspręstas teisingai. Teisminio nagrinėjimo metu J. S. atsisakė nurodyti tikslią sumą, kurią sumokėjo už automobilį „Volkswagen Golf“, tik nurodė, kad už automobilio pagerinimą išleido 4 000 litų. Kaip liudytojas apklaustas S. P. nurodė, kad automobilis buvo parduotas už 8000 Lt. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis apylinkės teismas pagrįstai sumažino turtinės žalos dydį, nes nukentėjusysis kitų įrodymų dėl jam padarytos turtinės žalos dydžio nepateikė.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis J. S. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl nuteistojo V. L. įvykdyto nusikaltimo jam būtų kilę dideli dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas. Aplinkybė, kad J. S. 5 kartus vyko į teismą ir dėl teisminio proceso atitrūko nuo kasdieninių darbų ir bendravimo su šeima, negali būti vertintina kaip nusikaltimu jam padaryta moralinė žala. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. S. nurodytus nepatogumus dėl automobilio praradimo – vykimą į teismą ir išlaidas advokatui – įvertintino ne kaip moralinę žalą, o nuostolius, tai yra turtinę žalą ir proceso išlaidas, kurios jam yra atlygintos. Keisti šios nuosprendžio dalies nėra pagrindo.

Nepagrįstas prokuroro skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė B. M. grąžinti du akumuliatorius, kurie kratos metu buvo paimti iš jos sodybos. Anksčiau minėta, kad nukentėjusysis J. S. vieną akumuliatorių atpažino kaip jam priklausantį tik pagal bendruosius požymius, bet nenurodė tikslių akumuliatoriaus identifikavimo duomenų, todėl konstatuotina, kad akumuliatorių grąžinimo B. M. klausimas išspręstas teisingai.

Apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė techninę klaida, nurodant, kad automobilis „Mercedes-Benz 230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, trys rakteliai su pulteliu grąžintini R. M.. Automobilis „Mercedes-Benz“ ir išvardyti daiktai faktiškai priklauso R. M., todėl ši klaida taisytina, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant, kad automobilis „Mercedes-Benz 230“ ir minėti daiktai grąžintini R. M..

Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodė, kad apylinkės teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje padarė klaidą, nenurodęs, kad V. L. taip pat teistas ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-11-14 nuosprendžiu ir neteisingai nurodęs, kad Ž. B. kaltinimai pareikšti esant neišnykusiam teistumui, tačiau ši klaida nekeičia nei nuteistojo V. L., nei išteisintojo Ž. B. teisinės padėties.

Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės prokuratūros laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pareigas Mindaugo Stonkaus ir civilinio ieškovo J. S. apeliacinius skundus atmesti.

Nustatyti, kad automobilis „Mercedes-Benz 230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, trys rakteliai su pulteliu grąžintini R. M..

Kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėKolegijos teisėjai Eduardas MaškevičiusStasys Valužis