Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, t. y. nebuvo užtikrintas dietinis maitinimas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar LAVL arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017-08-11 jam atvykus į Ligoninę nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas pagal diagnozuotą ligą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2017-08-11 iki 2017-08-17 (b. l. 12).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (2015 m. kovo 3 d. redakcija), 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą - pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Vadovaujantis minėtų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių nuostatomis ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ yra patvirtinti valgiaraščiai skirtingoms asmenų grupėms, tame tarpe ir dietinio maitinimo valgiaraštis.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Ligoninė yra sudariusi Nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo - pardavimo 2017 m. sausio 28 d. sutartį Nr. 57-7 (toliau – Sutartis) (b. l. 22-27). Sutarties priede Nr. l numatyta, kad nuteistųjų maitinimas organizuojamas ir turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. liepos 16 d. įsakymo „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo, pakeitimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatas (Sutarties priedo Nr. 1, 2 p. ir 5 p.). Nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą - pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (Sutarties priedo Nr. 1, 6 p.). Faktiškai maitinamų dirbančių ir nedirbančių asmenų skaičius gali kisti iki 30 procentų ir Ligoninės yra tikslinamas kiekvieną dieną nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Atvykusių etapu nuteistųjų maitinimui (pietums ir vakarienei) skaičius papildomai tikslinamas tuoj pat, atvykus į įstaigą nuteistiesiems, bet ne vėliau kaip 17.00 val. (Sutarties priedo Nr. 1, 16 p.) (b. l. 28-33).

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Ligoninės administracija kiekvieną darbo dieną maitinimo paslaugą teikiančiam tiekėjui teikia Laisvės atėmimo vietų ligoninės mitybos raciono užsakymo žiniaraštį, kuriame nurodomi duomenys apie kitą dieną maitinamų asmenų skaičių pagal valgiaraščių grupes. Tuo atveju, kai kita diena (-os) yra ne darbo diena (-os), duomenys tikslinami už visas dienas kartu (pvz., penktadienį tikslinami maitinimo duomenys už šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį). Jeigu nuteistajam (suimtajam) jo kalinimo įstaigos gydantis gydytojas paskiria dietinį maitinimą, tuomet šie duomenys fiksuojami medicininėje dokumentacijoje, siunčiamoje į Ligoninę kartu su pacientu. Ligoninė, laikydamasi gydytojo indikacijų organizuoja ir tiekia pacientui dietinį maitinimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išraše (b. l. 15-16) nurodyta, jog pareiškėjui skiriama dieta RB, langelyje „Dietos paskyrimo laikotarpis“ nurodyta – pastoviai.

Atsakovas nurodė, jog Ligoninei buvo žinoma, kad pareiškėjui pagal gydytojo indikacijas paskirta dieta RB, todėl jam atvykus į įstaigą, buvo organizuojamas ir skiriamas dietinis maitinimas pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Pareiškėjas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl teismas vadovaujasi atsakovo pateiktais duomenimis.

Nagrinėjamu atveju vertintina, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo maitinamas pagal gydytojo nustatytas rekomendacijas, todėl neteisėtų Ligoninės veiksmų šiuo atveju nenustatyta. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, neturtinei žalai bei kaltiems veiksmams pagrįsti, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas šioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto. Atsakovo teigimu, dėl jam neskirto dietinio maitinimo pareiškėjas nesikreipė į Ligoninės administraciją. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų pareiškėjas teismui taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl neskirto dietinio maitinimo, atmestini kaip neįrodyti. Byloje nenustačius Ligoninės pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.