- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-11
- Bylos Nr.
- 1-2548-993/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Nukentėjusysis
- I. G.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, kaltinamajam V. G., kaltinamojo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nukentėjusiajai I. G., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbininku, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, susituokęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. 2015-10-24 apie 17.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,46 promilių girtumas), kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius savo motinai I. G. į galvos sritį, du kartus koja spyrė į dešinį šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
V. G. teisme kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2015-10-24 apie 17.00 val., namuose tarp jo ir mamos įvyko konfliktas, kurio metu jis kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius savo motinai I. G. į galvos sritį, du kartus koja spyrė į dešinį šoną ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Tokio savo elgesio nepateisina, labai gailisi, atsiprašė mamos, ji jam atleido, blaivas taip nebūtų pasielgęs.
Motyvuojamoji dalis
V. G. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji I. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015-10-24 17.00 val. ji grįžo namo ir bute rado girtą sūnų kartu su jo drauge E. G., abu vartojo alkoholį. Sūnus pradėjo prie jos kibti, priekaištauti. Ji liepė sūnui nurimti, sakė, kad iškvies policiją. Tada V. G. kumščiu apie 3-4 kartus sudavė jai į galvą, ją stumdė, o jai nubėgus į virtuvę, jis 2 kartus koja spyrė jai į dešinį šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą. Sūnus yra ir anksčiau smurtavęs prieš ją, tačiau dėl to į policiją ji nesikreipė. Sūnus pastoviai vartoja alkoholį, kelia konfliktines situacijas, girtas būna agresyvus (b.l.12).
Liudytoja E. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. G. yra jos sugyventinis, kartu augina 7 metų dukrą. Ji gyvena tai pas jo motiną, tai pas savo. Ilgai gyventi V. motinos bute nepavyksta, nes tarp jų dažnai kyla konfliktai, ypač tada, kai V. būna pavartojęs alkoholio. 2015-10-23 šventė V. gimtadienį, o rytojaus dieną V. gėrė alų su draugais. Vienu momentu V. nuėjo į virtuvę. Netrukus ji išgirdo, kaip V. pradėjo bartis su savo mama. Kadangi kambario durys buvo uždarytos, kas vyko virtuvėje, nematė, tik girdėjo, tiek V., tiek jo mamą šaukiančius vienas ant kito. Girdėjo, kad mama V. liepė išeiti iš jos buto. Kai jų šauksmai tapo labai garsūs, ji nusprendė eiti jų raminti. Išėjusi iš kambario, pamatė, kad V. mama stovi virtuvės tarpduryje, o V. tuo metu ėjo iš virtuvės. Kadangi mama trukdė jam praeiti, jis stumtelėjo ją ranka, sakydamas: „leisk praeit“, ar kažkaip panašiai. V. mamą nestipriai stūmė, nes ji tik atsirėmė į durų staktą. Mama dar pasakė: „ko čia stumdaisi, tu manęs daugiau nestumdysi ir nervų negadinsi, einu iškviesiu policiją“. Iš virtuvės V. nuėjo į savo kambarį. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. V. tuo metu jau miegojo. Ar jis būdamas virtuvėje sudavė savo mamai smūgius, ji nežino, nes, kaip minėjo buvo kambaryje, jo durys buvo uždarytos ir kas vyko virtuvėje, nematė. V. su mama konfliktuoja dažnai (b.l.16-17).
Protokole – pareiškime nurodyta, kad priimtas I. G. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2015-10-24 apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sūnus V. G. prie jos kabinosi, priekaištavo, ją įžeidinėjo, kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos sritį, du kartus koja spyrė į dešinį šoną, taip sukėlė jai fizinį skausmą (b.l.2).
Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.3-5).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2015-10-24 apie 19.30 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sūnus smurtauja prieš mamą. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė I. G.. Smurtą patyręs asmuo I. G. pareiškė, kad sūnus V. G. pradėjo triukšmauti, trenkė jai tris kartus į galvą, spyrė į dešinį šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, rodė nuogus lytinius organus (b.l.7-8).
Kauno apskrities VPK KTV NVRS tyrėjos K. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-10-24 19.06 val. gautas I. G. pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus purtė mamą, triukšmavo, spardė duris. Tikslinant įvykio aplinkybes kartu su Kauno apskrities VPK KTV NVRS postiniu V. Š. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su pranešėja I. G., kuri nurodė, kas sūnus V. G. girtas grįžo namo ir namuose prieš ją smurtavo, įžeidinėjo. V. G. buvo sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje ir pristatytas į Žaliakalnio PK (b.l.9)
Kauno apskrities VPK KTV NVRS postinio V. Š. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir tyrėjos K. S. tarnybiniame pranešime (b.l.10).
Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3101 nurodyta, kad 2015-10-24 23:33:16 V. G. nustatytas 2,46 prom. girtumas (b.l.18).
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. G. 2015-10-24 apie 17.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajai I. G. į galvos sritį, du kartus koja spyrė į dešinį šoną, tuo sukeldamas savo šeimos nariui – motinai fizinį skausmą. Kaltinamasis pilnai prižino savo kaltę ir gailėjosi. Jo parodymus patvirtina nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Dėl paminėtų aplinkybių konstatuotina, jog V. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., jo veika teisingai kvalifikuota.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, nuketėjusioji jam atleido ir su kaltinamuoju susitaikė.
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Kaltinamasis V. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), jis ankščiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (b.l.34), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.35), yra dirbantis (b.l.36), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.38), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l.40). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja I. G., o baudžiamoji byla nutrauktina.
Kauno apylinkės teisme 2015-10-30 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4237, kurioje nurodyta, kad Stasė Kupčiūnienė teikia antrinę pagalbą V. G. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-59081-15, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 23,16 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo nepriteistinos.
Kaltinamajam 2015-10-26 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
V. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja I. G. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti V. G., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu V. G. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. G. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. G. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.