- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-13
- Bylos Nr.
- ATP-625-634/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02131-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 47.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015-05-08 nutarimu G. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹⁸ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta nuobauda – 1448 Eur bauda, už tai, kad jis dirbdamas Kaune UAB „T. S.“ vadybininku-lažybų tarpininku (2007 m. rugsėjo 3 d. darbo sutartis Nr. 676), veikdamas pagal 2007 m. rugsėjo 4 d. pasirašytas UAB „T. S.“ vadybininko-lažybų tarpininko pareigines instrukcijas Nr. 5 (patvirtintas bendrovės direktoriaus 2004 m. lapkričio 1 d. įsakymu), todėl turėdamas pareigą nustatyti lažybų koeficientus, įvertindamas faktorius, kurie gali turėti įtakos lažybų įvykio baigčiai (pareiginių instrukcijų II dalies 4 punktas), turėdamas pareigą užblokuoti statymą, jei pastebėta, kad informacija, susijusi su tuo lažybų įvykiu, pateikta klaidingai (pareiginių instrukcijų II dalies 6 punktas), būdamas atsakingas už lažybų įvykių koeficientų teisingą sudarymą (pareiginių instrukcijų IV dalies 1.2 punktas), privalėdamas vadovautis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu, bendrovės lažybų reglamentu, patvirtintu Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio mėn. 10 d. nutarimu Nr. N-157 „Dėl UAB „T. S.“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ (pareiginių instrukcijų I dalies 4 punktas), 2014 m. gruodžio 10 d. pripažindamas lažybų įvykį Nr. 10021 („Krepšinis - Izraelis - Super Lyga - Abi komandos pelnys taškų -155+/B. H. – M. A.“) suklydimu iš esmės ir prilygindamas šio lažybų įvykio koeficientą 1 (vienetui), neteisingai pritaikė bendrovės lažybų reglamento 73 bei 78 punktų nuostatas ir nepagrįstai anuliavo lažybų įvykio Nr. 10021 baigtį „daugiau 155 taškai“. Šiais savo veiksmais bendrovės vadybininkas-lažybų tarpininkas G. B. nepagrįstai priėmė sprendimą anuliuoti lažybas ir koeficientus prilyginti 1 (vienetui), nors lošėjas T. Ž. lažybų įvykio Nr. 10021 baigtį atspėjo ir laimėjimai už atliktus 86 statymus (neskaitant atvejų, kai dalis tokių statymų buvo įtraukti į pralaimėjusį kombinuotą (-us) statymą (-us) jam turėjo būti išmokėti. Bendrovės vadybininko-lažybų tarpininko G. B. sprendimu lažybų įvykis Nr. 10021 buvo anuliuotas ir prilygintas 1 (vienetui), todėl laimėjimai lošėjui T. Ž. nebuvo išmokėti, o tokiais veiksmais buvo pažeista: Bendrovės lažybų reglamento 27 punktas, kuriame numatyta, kad lošėjas turi teisę gauti laimėjimą, teisingai atspėjęs lažybų įvykių baigtis; Azartinių lošimų Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą ir Azartinių lošimų Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad totalizatoriaus ir lažybų laimėjimai išmokami tik pinigais iš karto pateikus laimėjusią kortelę. Tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ str. 1 d.
Šalies argumentai
G. B. nesutikdamas su šiuo apylinkės teismo nutarimu pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant G. B. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime nenurodė kuo pasireiškė priešingas teisei, kaltas G. B. veikimas anuliuojant lažybas dėl lažybų įvykio Nr. 10021 baigties. Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuota, kad G. B., veikdamas pagal vadybininko - lažybų tarpininko pareigines instrukcijas, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą užblokuoti statymą, jeigu pastebėjo, kad informacija, susijusi su lažybų įvykiu, už kurį atliekamas statymas, yra klaidinga. G. B., vadovaudamasi jam prieinama informacija dėl galimos per nurodytas rungtynes pelnyti taškų ribos, t. y. kitų lažybų organizatorių lažybų pasiūla, kuria buvo siūloma lažintis už tai, kiek taškų per tas pačias rungtynes įmes tos pačios komandos („B. H.“ - „M. A.“), pastebėjo, kad UAB „T. S.“ pasiūloje buvo siūloma spėti klaidingai nustatyta galimų pelnyti taškų riba (155 taškai) ir, pastebėjęs klaidą, lažybas dėl nurodyto lažybų įvykio anuliavo. Pastebėtina, kad nei surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. NL-5, nei skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime nenustatyta, kad G. B., veikdamas išskirtinai pagal patvirtintą vadybininko – lažybų tarpininko pareiginę instrukciją, tą pačią pareiginę instrukciją pažeidė atlikdamas kokius nors instrukcijoje nenumatytus veiksmus ar netinkamai atlikdamas instrukcijoje numatytus veiksmus. Apelianto nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta aplinkybė, kad G. B. vykdydamas savo pareiginę instrukciją neteisingai pritaikė lažybų reglamento 73 ir 78 p. nuostatas ir nepagrįstai anuliavo lažybas ir tokį savo sprendimą grindė netikslia informacija, nėra pagrindas konstatuoti G. B. veikos priešingumą teisei. G. B. įsitikinimą dėl klaidos (155 taškai) lažybų pasiūloje suponavo išskirtinai tik visa jam prieinama tuo metu buvusi viešai skelbiama kitų lažybų organizatorių informacija apie siūlomą spėti galimų pelnyti taškų ribą. Apelianto įsitikinimu, aplinkybė, kad savo sprendimą anuliuoti lažybas jis grindė viešai skelbta kitų lažybų organizatorių informacija, niekaip negali suponuoti išvados, kad tokia informacija pagrįstas jo sprendimas (t. y. jo atlikta veika) yra priešingi teisei. Atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo išvadą apie tai, kad byloje nėra nustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paneigia 2015-05-04 vykusio Kauno apylinkės teismo posėdžio protokolas ir 2015-03-02 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. NL-5 (protokolo lapas Nr. 2, 2 p.) kuriame nurodytas faktas, kad asmuo nuoširdžiai gailisi. 2015-05-04 vykusio Kauno apylinkės teismo posėdžio protokole užfiksuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai apie tai, kad jis kaltę pripažįsta (... jei lažybų priežiūros tarnyba nustatė, kad yra pažeidimas ir taip įvertino, tai kaltę pripažįstu. ...) (psl. Nr. 2) ir apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gailisi (... kadangi komisija įvertina kitaip šitą įvykį, tai aš, tai yra šiek tiek subjektyvus dalykas, kaip ir sutinku su jais ... ir gailiuosi padaręs šitą veiksmą.“) (protokolo psl. Nr. 3, 1 pastraipa). Pažymėjo, kad skirdamas administracinę nuobaudą teismas neatsižvelgė į apelianto pateiktą teigiamą charakteristiką, pažymą apie gaunamą darbo užmokestį. Akivaizdu, kad teismas nepritaikęs ATPK 30¹ str. nuostatų, paskyrė baudą, daugiau kaip du kartus viršijančią G. B. gaunamas pajamas. Apelianto nuomone, tokios baudos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2015-05-08 nutarimą palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad apeliantas atsiliepime nenurodė jokių bylai reikšmingų aplinkybių, kurių teismas, jo manymu, nesiaiškino, tokiu būdu pateikdamas tik deklaratyvias prielaidas. Tuo tarpu teismas priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
G. B. apeliacinis skundas tenkintinas.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2791/2009; N575-1326/2010).
Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, skundžiamu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentais konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, kuriuo konstatavo, jog G. B. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173¹⁸ str. 1 d. sudėtis ir jo kaltė yra įrodyta bylos duomenimis.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad G. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173¹⁸ str. 1 d. patrauktas dėl to, kad neteisingai pritaikė bendrovės lažybų reglamento 73 bei 78 punktų nuostatas ir nepagrįstai anuliavo lažybų įvykio Nr. 10021 baigtį „daugiau 155 taškai“, tokiu būdu bendrovė neišmokėdama laimėjimo T. Ž. pažeidė reglamento 27 punktą, kuriame numatyta, kad lošėjas turi teisę gauti laimėjimą, teisingai atspėjęs lažybų įvykių baigtis; Azartinių lošimų įstatymo 18 str. 1 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą ir Azartinių lošimų įstatymo 19 str. 3 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad totalizatoriaus ir lažybų laimėjimai išmokami tik pinigais iš karto pateikus laimėjusią kortelę.
Šiuo atveju vertindamas faktines bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad lažybų įvykio Nr. 10021 anuliavimo tvarka pažeista nebuvo. Bendrovės lažybų reglamento 73 punkte nustatyta, kad reglamente numatytais atvejais lažybos gali būti anuliuotos. Anuliavus lažybas, lažybų koeficientas prilyginamas „1“, o statymo suma grąžinama lošėjui. Vadovaujantis 78 punkto nuostatomis, jeigu bendrovė suklydo iš esmės sudarydama lažybas su lošėju ir šią klaidą bendrovė nustatė iki lažybų įvykio pradžios, tai lažybos anuliuojamos, apie anuliavimą bei jo priežastis paskelbiant bendrovės interneto tinklapyje ir lažybų punktuose.
Bylos medžiaga patvirtina, kad įvykis sukurtas 2014-12-09 7:38, anuliuotas 09:11, tai yra iki lažybų įvykio pradžios likus daugiau kaip 10 valandų (b. l. 19). Tačiau pagrindinis klausimas, sprendžiant dėl administracinės atsakomybės yra tas, ar formuojant įvykį buvo padaryta esminė klaida, tai yra ar suklydimas yra akivaizdžiai klaidingas ir sudarantis galimybę lošėjui elgtis nesąžiningai bei pasinaudoti aiškiai klaidinga lažybų pasiūla. Lošimų priežiūros tarnyba savo 2015-03-05 įsakyme dėl atlikto UAB „T. S.“ specialaus tikrinimo Nr. DI-182 6 punkte rekomendavo bendrovei papildyti reglamentą įtraukiant į jį nuostatas, kurios tiksliai įvardintų atvejus, kuomet bendrovės padaryta klaida būtų pripažįstama esmine, pavyzdžiui nurodant tikslesnius kriterijus, kurie apibrėžia suklydimą iš esmės (b. l. 9), tuo pačiu patvirtindama, kad sąvoka „esminė klaida“ nėra reglamentuojama norminiuose aktuose. Nesant konkrečių norminiuose aktuose suformuluotų esminio suklydimo kriterijų, būtina atsižvelgti į visumą tiriamo įvykio aplinkybių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad T. Ž. savo skunde Lošimų priežiūros tarnybai nenurodė visų nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Iš pareiškėjo skundo ir Lošimų priežiūros tarnybos tikrinimo akto Nr. PT1-8, matyti, kad pagal įvykį Nr. 10021 jis atliko du statymus po 10 litų pagal lažybų korteles Nr. 999906720742 ir Nr. 999906720743 (b. l. 10, 50). Tuo tarpu iš bendrovės „T. S.“ pateiktų duomenų matyti, kad už lažybų įvykį Nr. 10021 buvo atlikti 86 statymai (860 litų sumai), visus statymus atliko vienas žmogus – T. Ž. (pareiškėjas) (b. l. 28, 30, 50-51).
UAB „T. S.“ direktorius D. G. paaiškinime Lošimų priežiūros tarnybai nurodė, kad pateikta 155 taškų riba buvo neteisinga. Šį teiginį grindė tuo, kad kitų bendrovių lažybų pasiūla, kurioje abiejų komandų galimų pelnyti taškų riba buvo nurodyta ne mažesnė, negu 165 taškai (b. l. 15). Lošimų priežiūros tarnyba su šiais argumentais nesutiko, nurodydama, kad internete surinkta informacija apie lažybų pasiūlą patvirtina, jog lažybų bendrovės siūlė lažintis už abiejų krepšinio komandų per rungtynes įmestų taškų skaičiaus ribą, kuri svyravo nuo 155,5 iki 175,5 taškų (b. l. 28 – 48), rėmėsi komandų pelnomų taškų vidurkiais, artimais 155 taškų. Analizuojant šiuos argumentus, tiek institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek pirmosios instancijos teismas, vertindami lažybų įvykį, netinkamai traktavo aukščiau paminėtus duomenis, be to, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl vieno iš esminių lažybų įvykio komponentų – jo koeficiento.
Išanalizavus duomenis apie koeficientus, darytina išvada, kad UAB „T. S.“ pasiūlymas buvo akivaizdžiai palankiausias lošėjui. UAB „T. S.“ vienintelė pasiūlė žemiausią 155 taškų ribą. Artimiausią 155,5 taškų ribą siūlė tik viena bendrovė, siedama jį su koeficientu 1,30, kai UAB „T. S.“ koeficientas buvo net 1,85 (b. l. 16-17). Tuo tarpu absoliučiai visos lažybų bendrovės siūlė žymiai didesnę taškų ribą su analogišku „T. S.“ pasiūlytu laimėjimo koeficientu.
Vertinant komandų rezultatus, jų pelnomus taškus, darytina vienareikšmė išvada, kad komandų bendras ir komandų tarpusavio rezultatyvumo vidurkis pastaraisiais sezonais visada buvo aukštesnis nei 155 taškai (nuo 155,5 iki 181 taškų). Taigi Lošimų priežiūros tarnybos argumentas, jog tai paneigia esminės klaidos tikimybę, yra visiškai nepagrįstas ir paremtas subjektyviu aritmetiniu vertinimu, neparemtu lažybų įvykio ypatumų analize. Siūlymas lažintis, nustatant žemesnę pelnomų taškų ribą, nei buvo vidurkis per du paskutinius sezonus, akivaizdžiai palankus lošėjui. Ypatingai pažymėtina, kad žemesnės už pelnomų taškų vidurkį ribos nesiūlė nei viena lažybų bendrovė. Esminės klaidos nebuvimą šiuo atveju patvirtintų tik priešinga statistika – jei duomenys patvirtintų, kad minėtų komandų pelnomų taškų vidurkis buvo mažesnis, nei 155 taškų.
UAB „T. S.“ argumentus dėl padaryto esminio suklydimo formuojant lažybų įvykį, sustiprina ir ta aplinkybė, kad per labai trumpą laiką dėl šio lažybų įvykio vienas ir tas pats asmuo atliko net 86 statymus. Taigi ir lošėjui buvo akivaizdu, jog suformuota lažybų pasiūla yra minimaliai rizikinga lošėjui.
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog surinkti faktiniai duomenys neleidžia kategoriškai paneigti to, kad formuojant lažybų įvykį buvo padaryta esminė klaida. Nėra paneigta, kad G. B., formuodamas pasiūlą, išties sąžiningai suklydo, vietoje 165 įrašydamas 155. Jis klaidą ištaisė nedelsiant, iki lažybų įvykio likus daugiau kaip 10 valandų, jo argumentų niekaip nepaneigia byloje surinktų įrodymų analizė, tame tarpe tokie duomenys, kaip kitų bendrovių šiam lažybų įvykiui siūlyta taškų riba ir koeficientai. Kaip žinia, visos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti, turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis ar subjektyviais vertinimais.
Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, todėl G. B. apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2015-05-08 nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla G. B. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p., teismas
nutaria:
G. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo G. B. atžvilgiu nutraukti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.