Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-09-17 · Civilinė byla Nr. 2-948/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-17
Bylos Nr.
2-948/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės ,,AKS projektai“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus rentinys“
Atsakovas
"AKS projektai" Vilniaus rentinys
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-948/2009Procesinio sprendimo kategorija 106.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko uždarosios akcinės bendrovės ,,AKS projektai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. L2-2072-109/2009 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus rentinys“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei ,,AKS projektai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Vilniaus rentinys“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 150 000 Lt skolos, 5 400 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 1 027 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš skolininko UAB „AKS projektai“. Reikalavimo užtikrinimui kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį skolininkui ir esantį pas skolininką arba trečiuosius asmenis 155 400 Lt sumai. Nurodė, kad pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos, o didelė ieškinio suma yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu remiantis Lietuvos aukščiausiojo teismo formuojama praktika, atsakovas vengia atsiskaityti, todėl egzistuoja reali tikimybė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 4 d. nutartimi areštavo bendrai 155 400 Lt sumai skolininko UAB „AKS projektai“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį skolininkui ir esantį pas skolininką ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jiems areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, leido iš areštuotų įmonės piniginių lėšų mokėti privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei valstybinio socialinio draudimo fondus bei išmokas, susijusias su darbo santykiais, taip pat atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas nurodė, kad įvertinęs kreditoriaus nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog 155 400 Lt reikalavimo suma, atsižvelgiant į bendrą šalies pragyvenimo lygį, yra didelė, ir tai gali padidinti būsimo, galimai kreditoriui palankaus, teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, skolininkas laiku neįvykdo piniginės prievolės, į raginimus nereaguoja, jo turtinė padėtis nėra žinoma, dėl ko yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad neatsirastų priežasčių dėl kurių teismo įsakymo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad banko sąskaitose esančių piniginių lėšų areštas yra tokia laikinoji apsaugos priemonė, kurios taikymas skolininkui ekonomine prasme yra skausmingas, kadangi dėl piniginių lėšų trūkumo gali būti sutrikdyta įmonės komercinė ūkinė veikla, atsiskaitymai su darbuotojais, kas gali privesti ją prie bankroto. Todėl taikyti šią priemonę turėtų būti vengiama tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimus galėtų užtikrinti skolininko materialaus turto areštas. Dėl to, teismas nurodė, kad visų pirma areštuotinas skolininkui priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o šio turto nesant, ar esant nepakankamai, pareiškimo reikalavimams užtikrinti areštuotinos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p.).

Šalies argumentai

Skolininkas UAB ,,AKS projektai“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neatsižvelgė į tai, kad kreditorius nepateikė įrodymų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, arba pasidaryti neįmanomas, todėl nutartis yra šališka ir neobjektyvi. Byloje nebuvo pateikti duomenys (CPK 177 str. 185 str.) leidžiantys teismui įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja skolos negrąžinimo grėsmės atsiradimo galimybė.

2. Didelė skolos suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, kadangi esminę reikšmę šis kriterijus turi tuo atveju, kai atsakovo (skolininko) nuosavybės teise valdomas turtas yra žymiai mažesnis už ieškinio sumą. Šiuo atveju skolininkas UAB ,,AKS projektai“ neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo ir už savo prisiimtas prievoles atsako visu savo turtu. Byloje nėra duomenų, kad skolos suma skolininkui yra didelė ir jis su kreditoriumi neatsiskaitys, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad reikalavimo suma gali padidinti būsimo, galimai kreditoriui palankaus, teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

3. Teismo nutartis pažeidžia skolininko teise, kadangi buvo areštuotos skolininko sąskaitos, kuriose yra laikomos įmonės apyvartinės lėšos. Areštavus įmonės sąskaitas normali įmonės darbinė bei ūkinė veikla yra visiškai sutrikdyta, o toks teisių suvaržymas yra žalingas ir nesuderinamas su teisingumo ir protingumo principais. Areštavus skolininko sąskaitas, įmonė taip pat neturi galimybių įvykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams.

4. Reikalavimo užtikrinimo klausimas negali būti sprendžiamas vienai šaliai sudarant išskirtines sąlygas. Kreditoriui netinkamai vykdant jam pagal sutartį priklausančias prievoles atsiskaitymas buvo sustabdytas. Teismas skundžiama nutartimi gynė tik kreditoriaus teises, nepaisydamas šalių interesų pusiausvyros, todėl prioritetiškai apsaugant tik vienos iš teisinio santykio šalių interesus, buvo pažeistas CPK 6 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas, bei Konstitucijos 29 straipsnis, numatantis, jog įstatymui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Atsiliepimas

Kreditorius UAB ,,Vilniaus rentinys“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog ši prezumpcija nėra absoliuti. Tada, kai yra įrodymų, jog pareiškimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, t. y. kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės (pvz., dėl didelės ieškinio sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Nagrinėjamoje byloje kreditorius pareiškė reikalavimą dėl 155 400 Lt skolos priteisimo. Ši suma, ypač atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją, yra didelė, todėl teismas turėjo pagrindą išvadai, kad reikalavimo patenkinimo atveju palankaus kreditoriui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144, 185 str.). Skolininkas nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie patvirtintų gerą įmonės finansinę padėtį, taigi minėtos prezumpcijos dėl didelės reikalavimo sumos ir sprendimo neįvykdymo rizikos skolininkas nepaneigė.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė laikydamasis minėtų principų, areštavo skolininkui priklausantį turtą ne didesnei nei kreditoriaus pareikšto reikalavimo sumai, pirmiausiai areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar neužtenkant, areštavo skolininko pinigines lėšas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog būtent toks minėtų priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia skolininkui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje-komercinėje veikloje. Taigi teismas pagrįstai taikė tokias priemones, kurios ne tik kad padeda užtikrinti kreditoriaus reikalavimus, tačiau leidžia atsižvelgti ir į skolininko interesus.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėVigintas Višinskis