Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 3 d., LR ANK 426 str. 2 d. ir jam paskirta galutinė 1158 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nubaustas už tai, kad 2016 m. gruodžio 19 d., apie 16:45 val., Vilniaus r., Aukštuolės k., Pušų g. 49 vairavo automobilį ,,Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilį ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie įvykį nepranešęs policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos, vairuotojui nustatytas 2,45 prom. girtumas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14, 126, 219.4 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

R. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino ginčijamo teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Analizuojant bylos duomenų turinį spręstina, kad byloje pagrįstai nustatytos administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d. ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 str. 2 d., sudėtys. R. L. neginčija, jog įvykio dieną vairavo išgėręs, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog jis kliudė automobilį ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, po ko pasišalino iš eismo įvykio vietos apie įvykį nepranešęs policijai.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės R. L. veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais jo kaltę padarius inkriminuojamus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d. ir ANK 426 str. 2 d. Apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžia teismo išvadas, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir R. L. veiksmus kvalifikuoti tik pagal ATPK 126 str. 4 d. apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde ginčijant automobiliui ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus apgadinimus ir dėl to pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nurodoma, jog nėra surinkta apelianto kaltės įrodymų, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad apgadinimai ant jo automobilio rato buvo padaryti ankščiau. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, administracinėje byloje surinkta pakankamai šiuos R. L. teiginius paneigiančių įrodymų. Tai policijos pareigūno Nerijus Bekešius paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, kuris nurodė, jog ant R. L. automobilio dešinės pusės rato įbrėžimas buvo šviežias, nes buvo likę dažai. Taip pat nuoseklūs nukentėjusiojo R. S. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, t.y., jog R. L., važiuodamas tarp tvoros ir jo automobilio, kliudė jo automobilį priekiniu dešinės pusės ratu ir nubrozdino visą jo dešinės keleivio pusės šoną, ypač priekį. Jis iš karto apie tai pranešė telefonu 112. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo perklausytas byloje esantis Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas (b.l. 85), kurio 10 min. 55 s. girdėti duslus garsas (automobilių susidūrimas), po ko seka nukentėjusiojo žodžiai: „O, (necituotinas žodis), avariją padarė. <...>. Jis bėga dabar. Jis neblaivus. Nu mano, ta prasme, automobilį aplamdė“. Šių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą. Nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde, įvykio vietoje nebuvo darytos fotonuotraukos, nebuvo atliktas automobilių sugretinimas, nepaskirta ekspertizė apgadinimams nustatyti, tačiau R. L. kaltę dėl R. S. automobilio sugadinimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos pagrindžia aukščiau minėti įrodymai. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir aplinkybę, jog abu automobiliai važiavo nelygiu keliu, žvirkeliu, galimai esant prastoms oro sąlygoms, todėl R. L. vairuojamo automobilio ratas, nors ir abu automobiliai yra panašaus aukščio, atsižvelgiant į kelio nelygumus, galėjo pakilti, būti išsuktas, ir taip prasilenkiant apgadinti „Opel“ automobilio apatinę dalį. Atsižvelgiant į tai, R. L. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 str. 1 d. (ANK 426 str.) numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014). Kaip jau minėta, R. L. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., t.y. kliudęs R. S. automobilį, po ko jis bandė bėgti iš įvykio vietos ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų kitoje vietoje, todėl pagrįstai, įvertinus nukentėjusiajam padarytą žalą (583,53 Eur), pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 str. 2 d.

Apeliacinio skundo argumentas, jog R. L. nekliudė nukentėjusiojo automobilio ir dėl to nepasišalino iš eismo įvykio vietos, pripažintina jo gynybine pozicija ir sieku išvengti griežtų administracinių nuobaudų už pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d. ir ANK 426 str. 2 d., padarymą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir vertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįsta išvadą, kad R. L., vairuodamas automobilį ,,Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus (nustatytas 2,45 prom. girtumas), nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilį ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie įvykį nepranešęs policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o R. L. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. L. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.