Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis, 1-757-1173/2022

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-11-22
Bylos Nr.: 1-757-1173/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-44404-2021-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Iveta Bartkevičienė
Kaltinamasis: M. A.
Advokatai: Vitalijus Vasilionokas

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr. e1-757-1173/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44404-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.11.; 20.13.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 22 d.Pasvalys

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Iveta Bartkevičienė,sekretoriaujant Laimai Gučaitei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei, Loretai Liepienei,kaltinamajam M. A. ir jo gynėjui advokatui Vitalijui Vasilionokui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., asmens kodas(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už dvi veikas), 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirtas laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 69 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per bausmės vykdymo atidėjimo terminą atlyginti AB „SEB bankas“ ir UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ nusikaltimais padarytą turtinę žalą, įpareigoti tęsti darbą.

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laivės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme paskirti galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 69 straipsniu ir 71 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemones: 1) iki 2020 m. gegužės 24 d. atlyginti turtinę žalą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendį; 2) per vienus metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (1 000 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2022 m. gegužės 30 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. A. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas apie jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2019 m. gegužės 30 d., paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlyginti AB SEB bankas 19860,24 Eur dydžio turtinę žalą bei UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ atlyginti 43548,95 Eur dydžio turtinę žalą, kurios vykdymo terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nustatytas iki 2020 m. gegužės 24 d., Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi pratęstas iki 2021 m. gruodžio 9 d., šios turtinės žalos laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d. savo noru neatlygino, nors turėjo galimybę bent iš dalies ją atlyginti, tokiais veiksmais vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

2. Kaltinamasis M. A. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės – atlyginti turtinę žalą juridiniams asmenims, nes neturėjo lėšų. Nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, 2021 m. kovo mėnesį turėjo traumą, buvo daryta operacija, dėl kurios negalėjo dirbti. Nuo 2017 m. dirbo nedaug, kelis mėnesius. Dirbo prieš du ar tris metus. Bandė darbintis keliose vietose, tačiau jose nepriėmė dėl to, kad jis teistas. Dirbti negalėjo dėl ligos, dėl to, kad Pasvalyje nėra darbo. Yra baigęs finansų ir mokesčių administravimo studijas. Buvo pasiūlymų dirbti už 400 Eur atlyginimą, bet laukdavo geresnio pasiūlymo. Pragyventi padėdavo tėvai, draugai. Kiek iki šios dienos yra atlyginęs žalos pasakyti negali, išieškojimą iš jo vykdo daug antstolių.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, perskaityti kaltinamojo M. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. ir 2019 m.. gegužės 9 d. nuosprendžiais yra susipažinęs, gerai žino apie jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, kurių vykdymo terminas buvo nustatytas iki 2020 m. gegužės 24 d. Jis pats kreipėsi į teismą ir baudžiamojo poveikio priemonių įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 9 d. Pagal teismo sprendimą pats privalėjo iki 2021 m. gruodžio 9 d. AB „SEB bankas“ atlyginti 19 860,24 Eur, o bei UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ privalėjo atlyginti 43 548,98 Eur turtinę žalą. Pats niekur nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje. Buvo gavęs darbo pasiūlymų, tačiau jis neįsidarbino, nes jam neapsimoka dirbti, kadangi visą uždarbį nuskaičiuotų antstoliai pagal teismo sprendimą žalai atlyginti. Pats specialiai darbo neieško dėl jau nurodytų priežasčių. Pajamų pragyvenimui jam duoda tėvai, draugai. Jis savo vardu bankuose turi sąskaitas, bet visos yra kontroliuojamos antstolių, todėl į šias sąskaitas jam niekas jokių pinigų neperversdavo. Žinojo, kad prie bendros kreditų įstaigų sistemos, kuri yra susijusi su antstoliais, bankas REVOLUT nebuvo prisijungęs, todėl turėjo šiame banke sąskaitą ir į ją gaudavo pajamas, sąskaitos papildymus iš draugų. Per mėnesį gaudavo vidutiniškai po 600 eurų. Šiuos pinigus iškarto išimdavo iš sąskaitos, kad jų nenuskaitytų antstoliai ir leisdavo savo reikmėms. Nors turėjo galimybę vykdyti teismo sprendimą ir atlyginti padarytą turtinę žalą AB „SEB bankas“ ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, tačiau to nedarė. Dėl savo netinkamo elgesio labai gailisi. Pats pajamų turi, nes jį remia draugai. Vienas iš tokių draugų – stambus verslininkas K. K., su kuriuo yra labai geri draugai ir jis jam duoda pinigų pragyvenimui.

4. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis parodė, kad nebuvo taip, jog specialiai neieškotų darbo. Jam iš (duomenys neskelbtini) važinėti į darbą vien kuras apie 400 Eur kainuotų, dar antstoliai atskaičiuotų ir jam nieko neliktų. Nėra taip, kad sėdi ir specialiai neieško darbo. Paskutinį kartą jam siūlė šėriko darbą (duomenys neskelbtini), bet jis pasakė, kad baigęs finansus ir prašė nesiūlyti tokio darbo, be to, fiziškai dėl patirtos traumos negalėtų tokio darbo padirbti, todėl jo atsisakė. Jo banko sąskaitos areštuotos. Draugai pervesdavo jam pinigus į „Revolut“ banko sąskaitą, nes kitos sąskaitos neturėjo, turėjo tik šio banko kortelę. Pradžioje „Revolut“ nebuvo pririštas prie Lietuvos banko ir niekas nieko neareštuodavo. Tuo metu žinojo, kad neareštuos. Draugui K. K. buvo patogiau pervesti pinigus į tą sąskaitą, nes jis daug važinėja ir jam patogiau pervesti nei fiziškai paduoti. Ta sąskaita jis ir disponuodavo. Anksčiau pats buvo stambus verslininkas ir pas jį dirbo 90 žmonių. Užsiiminėjo metalais, statybinėmis medžiagomis. Iš jo sąskaitų antstoliai yra nuskaičiavę pinigų, apie 1500-2000 eurų. Savanoriškai keletą dar kartų antstolei I. E. mokėjo. Probacijos tarnyboje jam sakė, kad nors kiek sumokėti. Bendrai visi antstoliai jam nuskaičiavo kokius du tūkstančius eurų. Kelis kartus pervedė pinigus į savo sąskaitą Belgijos banke, kad sąskaitos neuždarytų. Kiekvieną mėnesį turi mokėti sūnui po 250 eurų. Galbūt galėjo po penkis, dešimt eurų pervesti žalos atlyginimui. Pripažįsta, kad galėjo pervesti iš tų gautų pinigų, kur padėdavo draugai. Mano, kad dėjo visas pastangas susirasti darbą.

5. Liudytoja O. D. parodė, kad yra Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus vyriausioji specialistė. 2019 m. birželio 17 d. buvo gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo patvarkymas ir buvo pradėta vykdyti M. A. priežiūra. M. A. neįvykdė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pratęsus jos vykdymo terminą, todėl duomenys buvo pateikti policijai su pranešimu apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Buvo nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo priežastys. M. A. paaiškinimuose nurodė, kad jo sunki finansinė padėtis, sunku susirasti darbą, kad nevengia baudžiamojo poveikio priemonės, žino vengimo pasekmes. M. A. nuolat buvo primenama apie baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą, į mėnesį vieną kartą buvo vykdomas individualus darbas, nuolat buvo kalbama su M. A., kad turi nors kažkiek, nors po truputį daryti pažangą ir pradėti vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę. Buvo gauta antstolio pažyma, kad kažkiek įmokų buvo ir pats M. A. sakė, kad buvo antstolio nuskaitymai iš sąskaitos dėl žalos atlyginimo. Buvo nuolat primenama, kad yra baudžiamoji atsakomybė, kokios bus pasekmės jei jis nevykdys baudžiamojo poveikio priemonės. Probuojamasis sakydavo, kad jei susiras darbą, tikrai nevengs, bandys žalą mažinti nors po truputį. Kaltinamasis turėjo darbinį laikotarpį, paskui prarado darbą, buvo nuolat registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis minėjo, kad buvo ne viename darbo pokalbyje, sakė, kad jam įsidarbinti trukdo teistumas, sakė, kad negali į užsienį išvažiuoti. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas buvo pratęstas 18 mėnesių. Po pratęsimo situacija nepasikeitė. Visos pažymos iš antstolių, iš nukentėjusiųjų rodė, kad žala nebuvo atlyginta. Dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos perdavė policijai atlikti tyrimą. Buvo tokios aplinkybės, kad asmuo yra bedarbis, kad negali susirasti darbo, kad žalos suma yra didelė. Pasibaigė baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas, baudžiamojo poveikio priemonė neįvykdyta, todėl pagal BK 243 straipsnį kreipėsi į policiją. Kaltinamajam buvo probacijos sąlyga dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, jis tai vykdė. Suprato, kad jam sunku susirasti darbą. Jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir neis dirbti paprasto darbo. Atsimena, kad byloje buvo pateikti duomenys, jog M. A. turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl peties traumos.

6. Liudytojas K. K. parodė, kad M. A. yra jo geras draugas, su juo pažįstami apie 15 metų. Girdėjo, kad M. A. turi skolų, žino, kad anksčiau buvo teistas, liko nesumokėtų pinigų. M. A. turi įgijęs išsilavinimą, gerai neprisimena kokią specialybę įgijęs. Žino, kad M. A. kuris laikas niekur nedirba, gal apie tris metus. Prieš tai M. A. turėjo savo verslą, kokios srities, nežino. Padeda draugui morališkai ir finansiškai. Anksčiau pervesdavo pinigų į M. A. banko sąskaitą. Pinigų pervedimai buvo dažni, pervesdavo, kad draugas turėtų pinigų. Būdavo, kad pinigus pervesdavo į M. A. sąskaitą, kad pastarasis jam juos išgrynintų, nes neturėdavo su savimi kortelės, žmona paimdavo piniginę, kartu jo pinigus leisdavo kavinėse ir kitur. Didžioji dalis pinigų buvo pervesti išgryninimui. Negali pasakyti, kiek yra pervedęs kaltinamajam pinigų, neatsimena. Iš tų pinigų, kuriuos pervedęs, daugiau nei pusę M. A. sugrąžinęs. Šiai dienai M. A. jam neskolingas. Pats dirba (duomenys neskelbtini)energetinėje statyboje ir dar turi savo įmonę. M. A. pas jį nedirba. Jo įmonė specifinė, dirbama su aukštos įtampos elektra ir kad pas jį galėtų dirbti asmuo, turi turėti specialų išsilavinimą. Šiuo metu pinigų M. A. nebeperveda, nes jo kortelė užblokuota.

7. Liudytoja G. A. parodė, kad yra Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Veikos skyriaus vyriausioji tyrėja. Kontroliavo ikiteisminį tyrimą, atliko daug procesinių veiksmų, apklausas ir kt. Pirmos apklausos metu kaltinamasis dėl pareikšto įtarimo raštiškai, pildant apklausos protokolą, kaltu neprisipažino, bet atėjo į apklausą jau pasiruošęs, žinodamas, kad jam gresia areštas. Sakė, kad jam gresia areštas ir jis neprisipažins. Gali būti, kad vasario 21 dieną vyko pirma apklausa. Kaltinamasis lygtai atsisakė duoti parodymus. Atsimena paskutinę kaltinamojo apklausą, ji galėjo būti birželio mėnesį. M. A. nurodė, kad žino, apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nurodė, kad jam neapsimoka dirbti, nes dideli ieškiniai, jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau darbo neranda ir neieško, nes jam neapsimoka dirbti. Tai buvo patvirtinta dokumentais ikiteisminio tyrimo byloje, tiek gautais dokumentais iš Darbo biržos, tiek iš Probacijos tarnybos iš karto po priimto teismo sprendimo, kaip jis vykdė poveikio priemonę. Iš sienos kirtimo pažymos matėsi, kad kaltinamasis gimtadienį ir Naujus metus šventęs Dubajuje. Klausė, iš kur tokios pajamos ir jis aiškino, kad yra draugai, kurie padeda. Tai patvirtino jo banko sąskaitos išklotinė. M. A. susipažino su pranešimu apie įtarimą, kaltu prisipažino visiškai, apklausos metu aplinkybes pasakojo laisva valia. M. A. susipažino su savo parodymais, jis ir pats skaitė, ir ji skaitė, pastabų kaltinamasis nereiškė. Nesusidarė įspūdis, kad M. A. nori, kad kuo greičiau būtų baigta byla, jis kaip tik specialiai vilkino, nes byla paprasta ir ji užsitęsė, nes jo negalėjo prisikviesti, į skambučius neatsiliepinėjo. Paties M.A. niekada namuose nerasdavo ir neįteikdavo šaukimo, nors jam buvo paskirta kardomoji priemonė neišvykti iš (duomenys neskelbtini) miestelio.

8. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. pranešimo matyti, kad: 1) M. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, skiriant jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė ir į bausmės laiką įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendį įskaitytas laikotarpis. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti užregistruotas Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūros vykdančios institucijos leidimo; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 69 straipsniu, 71 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: iki 2020 m. gegužės 24 d. atlyginti žalą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir per vienus metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 30 d. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga: 2022 m. gegužės 30 d. Baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo pabaiga: 2020 m. gegužės 24 d.; 2) Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje (Pasvalyje) 2019 m. birželio 17 d. gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo patvarkymas dėl įsiteisėjusio 2019 m. gegužės 9 d. teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo; 3) M. A. elgesys kontroliuojamas nuo 2019 m. birželio 17 d. Jis pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, probacijos ir baudžiamojo poveikio priemonės sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonės ar darant administracinės teisės nusižengimus, sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas, nustatytos priemonės, kurios bus įgyvendinamos atliekant bausmę, taip pat kontrolės vykdymo priemonės ir jų intensyvumas; 4) M. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neįvykdė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės iki 2020 m. gegužės 24 d. atlyginti žalą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendį; 5) 2020 m. gegužės 20 d. Probacijos skyriuje gautoje pažymoje iš UAB ,,Intrum Lietuva“ (UAB ,,Citadele faktoringas ir lizingas“ pagal pasirašytą skolos reikalavimo perleidimo sutartį), nurodoma, kad pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)UAB ,,Intrum Lietuva“ iš priverstinį išieškojimą vykdančios antstolės I. E. 2019 m. spalio 7 d. yra gavusi 48,56 Eur mokėjimą, kuriuo grąžintos išieškotojo sumokėtos būtinosios vykdymo išlaidos, o asmens skolos mokėjimui lėšų gauta nebuvo; 6) antstolės I. E. pranešime pažymima, kad kontoroje yra vykdomas 43 548,95 Eur skolos (turtinės žalos) išieškojimas iš skolininko M. A. išieškotojo UAB ,,Intrum Lietuva“ (UAB pradinis išieškotojas ,,Citadelė faktoringas ir lizingas“) naudai, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal minėtą vykdomąjį dokumentą skola neišieškota. Skolininkas išieškotojui grąžino tik 48,56 Eur, iš kurių apmokėtos būtinosios vykdymo išlaidos ir skolos likutis yra 43 548,95 Eur; 7) 2020 m. gegužės 21 d. Probacijos skyriuje gautame rašte pažymima, kad AB SEB bankui M. A. nėra atlyginęs turtinės žalos pagal 2017 m. spalio 31 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini); 8) iš antstolės V. M. gautos pažymos nustatyta, kad yra vykdomas 2017 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį AB SEB bankui iš M. A. priteista 19 860,24 Eur turtinė žala ir šiai dienai nėra išieškota piniginių lėšų įsiskolinimo dengimui, o ir pats skolininkas nėra pradėjęs mokėti įsiskolinimo. Taip pat pažymoje nurodoma, kad M. A. nedirba, o antstolių informacinės sistemos duomenimis skolininko atžvilgiu vykdoma 21 aktyvi byla; 9) Probacijos tarnybai M. A. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodo, kad žinojo apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę iki 2020 m. gegužės 24 d. atlyginti žalą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3d. sprendimą. Probuojamasis paaiškino, kad nevengia įvykdyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau neturi jokių galimybių sumokėti priteistos 63409 Eur turtinės žalos per teismo nustatytą laiką, nes šiuo metu yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje ir jo finansinė padėtis yra ypač sunki, gyvena pas tėvus kaime, augina mažametį sūnų, savarankiškai ieškosi darbo; 10) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – iki 2020 m. gegužės 24 d. atlyginti turtinę žalą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3d. nuosprendį – įvykdymo terminas pratęstas 18 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 9 d. Baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas po pratęsimo: 2021 m. gruodžio 9 d; 11) Probacijos skyriuje su minėta Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi M. A. supažindintas 2020 m. birželio 10 d. Jam primintos teisinės pasekmės už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą; 12) Probacijos skyriuje 2020 m. lapkričio 6 d. iš antstolės V. M. gautoje pažymoje nurodyta, kad yra vykdomas 2017 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį AB SEB bankui iš M. A. priteista 19 860,24 Eur turtinė žala ir šiai dienai nėra išieškota piniginių lėšų įsiskolinimo dengimui, o ir pats skolininkas nėra pradėjęs mokėti įsiskolinimo dalimis; 13) Probacijos skyriuje 2021 m. vasario 19 d. iš AB SEB banko gautame rašte informuojama, kad M. A. nuo vykdomojo dokumento pateikimo iki rašto surašymo dienos nepervedė piniginių lėšų žalai atlyginti; 14) 2021 m. birželio 21 d. M. A. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodo, jog žino apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – iki 2021 m. gruodžio 9 d. atlyginti žalą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendį, tačiau dėl blogos finansinės padėties neturi galimybių įvykdyti įpareigojimo, bet to patyrė sunkią traumą, dėl ko buvo atlikta operacija, turėjo nedarbingumą. M. A. nurodė, jog jam žinoma, kad žalos išieškojimo procedūras vykdo antstoliai; 5) 2021 m. gruodžio 9 d. gautame antstolės I. E. pranešime pažymima, kad kontoroje vykdomas 43 548,95 Eur skolos turtinės žalos išieškojimas iš skolininko M. A. išieškotojo UAB ,,Intrumfaktor Lietuva“ (pradinis išieškotojas UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“) naudai, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą vykdomąjį dokumentą skola neišieškota. Skolininkas išieškotojui grąžino tik 48,56 Eur, iš kurių apmokėtos vykdymo išlaidos ir skolos likutis yra 43 548,95 Eur; 16) 2021 m. gruodžio 10 d. M. A. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodo, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – iki 2021 m. gruodžio 9 d. atlyginti žalą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendį neįvykdė, kadangi yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, kovo mėnesį patyrė sunkią traumą, todėl ilgą laiką buvo nedarbingumo laikotarpyje ir jo finansinė padėtis vis dar yra labai sunki; 17) Probacijos skyriuje 2021 m. gruodžio 15 d. iš antstolės V. M. gautos pažymos nustatyta, kad yra vykdomas 2017 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį AB SEB bankui iš M. A. priteista 19 860, 24 Eur turtinė žala ir per laikotarpį nuo vykdomosios bylos užvedimo iki šios dienos iš M. A. nėra išieškota piniginių lėšų įsiskolinimo dengimui, o ir pats skolininkas savarankiškų įmokų neatlieka; 18) Probacijos skyriuje 2021 m. gruodžio 15 d. nukentėjusiojo AB SEB banko gautame rašte informuojama, kad skolos išieškojimą iš M. A. pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo antstolė V. M.. Nuo vykdomojo dokumento pateikimo iki šios dienos piniginių lėšų išieškota nebuvo; 19) Probacijos tarnyba iš surinktų duomenų pareiškime daro išvadą, kad M. A. visiškai nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – iki 2020 m. gegužės 24 d. atlyginti turtinę žalą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendį, kurio įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 9 d. Nuteistasis nėra atlyginęs ar bent dalinai sumokėjęs priteistų pinigų sumų turtinę žalą patyriusiems juridiniams asmenims, priteistos sumos yra didelės ir jų įvykdymo terminas pasibaigė, nuteistasis yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo, įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir turi realias galimybes įsidarbinti, gauti legalias pajamas, tačiau nebuvo įsidarbinęs, kas galėjo sąlygoti jo blogą finansinę padėtį, neleidžiančią net iš dalies atlyginti žalos nukentėjusiesiems juridiniams asmenims.

9. Iš 2022 m. gegužės 5 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimo matyti, kad M. A.: 1) buvo registruotas Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Pasvalio skyriuje nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio16 d. Darbo paieška nutraukta 2017 m. rugpjūčio 17d. įsidarbinus savarankiškai UAB (duomenys neskelbtini). Turimais duomenimis, ten dirbo vieną dieną; 2) nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. kovo 18 d. dalyvavo profesiniame mokyme ir įgijo vairuotojo CE kategorijas. Nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. dalyvavo motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo periodinio profesinio mokymo programoje. Nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. spalio 31 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) sunkvežimio vairuotoju pagal terminuotąją sutartį, tačiau neturima duomenų apie tuo metu bent iš dalies vykdytą baudžiamojo poveikio priemonę; 3) nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2022 m. sausio 17 d. pakartotinai registravosi Užimtumo tarnybos Pasvalio skyriuje. Klientas pageidavo įsidarbinti pardavimo vadybininku ar sunkvežimio vairuotoju. 2020 m. kovo 9 d. buvo išduotas pasiūlymas įsidarbinti į UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovo laisvą darbo vietą. Darbdavys nurodė neįdarbinimo priežastį – trūksta įgūdžių, kvalifikacijos. 2020 m. liepos 24 d. buvo siūlytas vairuotojo ekspeditoriaus darbas UAB (duomenys neskelbtini). Darbdavys, užpildęs pasiūlymą įsidarbinti, pažymėjo – pakviestas į tolimesnę atranką, bet neįdarbino, darbdavys pasirinko kitą kandidatą. Nuolat buvo aktyvinamas ieškotis darbo ir savarankiškai, bet darbo paieška buvo pasyvi, motyvavo, kad darbdaviai atsisako įdarbinti, nes turėjo finansinių įsipareigojimų. Karantino metu pas konkrečius darbdavius nesikreipė, teigia domėjęsis laisvų darbo vietų pasiūla Užimtumo tarnybos tinklalapyje, CV bankuose. Nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. birželio 11 d. ir nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. klientui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2022 m. sausio 27 d. darbo paieška buvo nutraukta asmens pageidavimu; 4) nuo 2022 m. vasario 21 d. iki dabar yra registruotas Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Pasvalio skyriuje. Su klientu yra sudarytas Individualios veiklos užimtumo planas, kuriame numatyta įsidarbinti pardavimo vadybininku ar nekvalifikuotu statybos darbininku. Bendraujant su klientu jis yra motyvuojamas įsidarbinti. 2022 m. balandžio 21 d. buvo pakviestas dalyvauti atrankoje dėl nekvalifikuoto surinkėjo darbo UAB (duomenys neskelbtini), neatvyko į atranką, nes iki 2022 m. balandžio 25 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą; 5) dėl darbo paieškos fiksuotas pažeidimas 2021 m. spalio 20 d. Su klientu nebuvo galima susisiekti duotu telefonu ir aptarti darbo paieškos rezultatus, laisvų darbo vietų pasiūlą rajone. M. A. buvo mokėta mokymosi stipendija ir darbo paieškos išmoka.

10. Iš liudytojos antstolės I. E. parodymų matyti, kad 2017 m. liepos 19 d. antstolės kontoroje gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl turtinės žalos išieškojimo iš M. A. UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ naudai, 43548,95 Eur. Gavus šį vykdomąjį raštą buvo pradėta vykdomoji byla. 2017 m. liepos 20 d. M. A., jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimas įvykdyti sprendimą. Iš pirmo karto šie dokumentai jam buvo neįteikti, tačiau išsiuntus juos pakartotinai 2017 m. rugpjūčio 11 d. jie buvo įteikti M. A. asmeniškai. Raginime buvo nurodyta, kad jis per 10 dienų nuo jo gavimo gali skolą savanoriškai atlyginti. Praėjus 10 dienų skola nebuvo sumokėta, jokios informacijos iš M. A. gauta nebuvo, todėl buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, areštuojant jo visas turimas sąskaitas. Šis patvarkymas buvo taip pat išsiųstas į M. A. darbovietę, kurioje jis pats buvo direktorius ir akcininkas. Jokios informacijos iš darbovietės nebuvo gauta, jokie pinigai į antstolio sąskaitą nebuvo pervedami. M. A. skolą iš UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ nupirko UAB „Intrum Lietuva“. Buvo areštuotos visos skolininko M. A. sąskaitos, duomenų bazėse nebuvo rasta jokio jo turto. Per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. sausio 31 d. iš skolininko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo nurašyti 5,62 Eur, 16,35 Eur ir 45,16 Eur. Antstolis nemato skolininko sąskaitos operacijų sąskaitos viduje, tačiau bankas gavęs sprendimą areštuoti sąskaitoje esantį turtą, pagal savo tvarką ir taisykles padaro nurašymus į antstolio sąskaitą kaip skolos išieškojimą, jeigu sąskaitose atsiranda lėšų. Kredito įstaigoms ir bankams nėra privaloma jungtis prie bendros PLAY sistemos, į kurią antstoliai teikia nurodymus priverstinai nurašyti skolininko lėšas. Kiek žino, prie šios sistemos kredito įstaiga REVOLUT prisijungė tik maždaug 2019-2020 metais. Kadangi buvo areštuotos visos skolininko M. A. sąskaitos, tai pagal priimtą sprendimą areštuoti visas jo sąskaitas, automatiškai bankai turi matyti sąskaitos areštą ir nuo sąskaitoje turimų lėšų pervesti pinigus į antstolės sąskaitą. Iš kredito įstaigos REVOLUT į antstolės sąskaitą nebuvo nurašytos skolininko piniginės lėšos. Yra vieninga antstolių informacinė sistema, kurioje yra duomenys, apie skolos išieškojimus iš skolininko M. A. 28 kreditorių naudai. Vykdo skirtingi antstoliai, kurie yra areštavę visas M. A. sąskaitas, vykdomų skolų išieškojimų ribose. Sistema skolininko M. A. sąskaitose esančias pinigines lėšas perveda visiems antstoliams, kurie areštavo skolininko sąskaitas, proporcingai išieškotinai sumai ir išieškotinai eilei. Kadangi skolininkas M. A. neturi turto, iš kurio butų galima išieškoti skolą, 2022 m. sausio 31 d. priimtas patvarkymas grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, nesant skolininko turto. Šiuo metu pagal šį vykdomąjį raštą antstolės I. E. kontoroje skolos išieškojimas nėra vykdomas.

11. Iš tarnybinio pranešimo dėl REVOLUT banke esančios M. A. vardu registruotos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizės už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. vasario 5 d. matyti, kad: 1) nuo 2017 m. lapkričio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. sąskaita buvo beveik nenaudojama; 2) 2018 metais į šią sąskaitą buvo pervedami pinigai iš asmenų, įnešami paties M. A. bei SODROS, Užimtumo tarnybos. Šiame laikotarpyje iš pavienių asmenų pervesta ir paties M. A. įnešta į sąskaitą 3652,9 Eur. Šie pinigai leisti atsiskaitant parduotuvėse, maitinimo įstaigose, nuimti grynieji bankomatuose beveik iš karto po jų gavimo arba kitą dieną. Į M. A. sąskaitą iš SODROS ir Užimtumo tarnybos buvo pervesta papildomai 1748,76 Eur.; 3) 2019 metais į šią sąskaitą buvo pervesti pinigai iš įvairių asmenų ir įnešti paties M. A. bei gauti iš SODROS ir Užimtumo tarnybos. Iš pavienių asmenų ir paties M. A. į sąskaitą įnešti 3751,63 Eur. Papildomai gautos pajamos iš SODROS ir Užimtumo tarnybos – 1597,04 Eur. Šie pinigai leisti atsiskaitant parduotuvėse, maitinimo įstaigose, tą pačią dieną arba kitą po gavimo nuimti grynieji bankomatuose; 4) 2020 metais į šią sąskaitą buvo pervesti pinigai iš asmenų ir įnešti paties M. A. bei gauti iš SODROS ir Užimtumo tarnybos. Iš pavienių asmenų ir įnešta pačio M. A. į sąskaitą – 9675,39 Eur. Daugiausia šių pinigų į M. A. sąskaitą pervesti iš K. K. sąskaitos. Papildomai gautos pajamos iš SODROS ir Užimtumo tarnybos – 3084, 69 Eur. Šie pinigai leisti atsiskaitant parduotuvėse, maitinimo įstaigose, lošimo namuose, užsienio šalyse, arba tą pačią dieną arba kitą po gavimo nuimti grynieji bankomatuose. Taip pat pastebėta tendencija 2020 metais, kad K. K. pervedus pinigines lėšas į šią M. A. sąskaitą, jis minėtus pinigus ne tik išleisdavo minėtuose objektuose ar išsiimdavo grynaisiais, bet ir pervesdavo dalį pinigų į savo vardu atidarytą Belgijos banke PS EU SA sąskaitą (duomenys neskelbtini) (pvz. 2020 m. sausio 3 d. – 150 Eur, 2020 m. sausio 16 d. – 90 Eur, 2020 m. vasario 19 d. – 245 Eur, 2020 m. kovo 9 d. – 300 Eur, 2020 m. balandžio 16 d. – 200 Eur, 2020 m. balandžio 30 d. – 490 Eur, 2020 m. gegužės 8 d. – 200 Eur, 2020 m. gegužės 14 d. – 480 Eur, 2020 m. gegužės 21 d. – 240 Eur, 2020 m. gegužės 22 d. – 240 Eur, 2020 m. birželio 3 d. –220 Eur, 2020 m. liepos 3 d. – 400 Eur); 5) 2021-2022 metais sąskaitos papildymų nėra, išskyrus SODROS ir Užimtumo tarnybos pervedamus pinigus, ir matomi antstolių reikalaujami nuskaičiavimai skolų atlygnimui (E. R. – 1377, 53 Eur, G. R. – 24,93 Eur, V. M. – 45,16 Eur, S. M. – 22, 79 Eur, I. E. – 50560,75 Eur), tačiau pinigai nenuskaičiuoti, nes sąskaitoje pinigų nėra; 6) atlikus M. A. banko REVOLUT sąskaitos analizę matyti, kad M. A. turėjo pajamų REVOLUT banko sąskaitoje, kol ji nebuvo žinoma antstoliams ir nuo jos negalėjo būti nuskaičiuojami įsiskolinimai, be to, pats M. A. patvirtino tai žinojęs ir naudojęsis šia sąskaita.

12. Iš 2022 m. birželio 15 d . tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo planuojama liudytoju apklausti K. K., tačiau jis į apklausą dėl sveikatos būklės atvykti negalėjo. K. K. telefonu nurodė, kad jis M. A. pažįsta gerai, jie yra labai geri draugai, jis žino, kad M. A. niekur nedirba, kad jam teismo paskirta atlyginti žalą ir didelę sumą pinigų. Jis (K. K.) į M. A. sąskaitą pervesdavo pinigų pragyvenimui, kai to paprašydavo M.A. Pats yra stambus verslininkas ir turi galimybę padėti draugui. M. A. jo įmonėje nedirba.

13. Iš 2022 m. gegužės 5 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimo matyti, kad M. A.: 1) buvo registruotas Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Pasvalio skyriuje nuo 2017 m. rugpjūčio 11d. iki 2017 m. rugpjūčio16 d. Darbo paieška nutraukta 2017 m. rugpjūčio 17d. įsidarbinus savarankiškai UAB (duomenys neskelbtini). Turimais duomenimis, ten dirbo vieną dieną; 2) nuo 2019 m. vasario 18d. iki 2019 m. kovo 18d. dalyvavo profesiniame mokyme ir įgijo vairuotojo CE kategorijas. Nuo 2019 m. balandžio 15d. iki 2019 m. balandžio 18d. dalyvavo motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo periodinio profesinio mokymo programoje. Nuo 2019 m. gegužės 2d. iki 2019 m. spalio 31d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) sunkvežimio vairuotoju pagal terminuotąją sutartį, tačiau neturima duomenų apie tuo metu bent iš dalies vykdytą baudžiamojo poveikio priemonę. 3) nuo 2020 m. vasario 7d. iki 2022 m. sausio 17 d. pakartotinai registravosi Užimtumo tarnybos Pasvalio skyriuje. Klientas pageidavo įsidarbinti pardavimo vadybininku ar sunkvežimio vairuotoju. 2020 m. kovo 9 d. buvo išduotas pasiūlymas įsidarbinti į UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovo laisvą darbo vietą. Darbdavys nurodė neįdarbinimo priežastį – trūksta įgūdžių, kvalifikacijos. 2020 m. liepos 24 d. buvo siūlytas vairuotojo ekspeditoriaus darbas UAB (duomenys neskelbtini). Darbdavys, užpildęs pasiūlymą įsidarbinti, pažymėjo – pakviestas į tolimesnę atranką, bet neįdarbino, darbdavys pasirinko kitą kandidatą. Nuolat buvo aktyvinamas ieškotis darbo ir savarankiškai, bet darbo paieška buvo pasyvi, motyvavo, kad darbdaviai atsisako įdarbinti, nes turėjo finansinių įsipareigojimų. Karantino metu pas konkrečius darbdavius nesikreipė, teigia domėjęsis laisvų darbo vietų pasiūla Užimtumo tarnybos tinklalapyje, CV bankuose. Nuo 2021m. kovo 22d. iki 2021 m. birželio 11d. ir nuo 2021 m. lapkričio 29d. iki 2021 m. gruodžio 7d. klientui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2022 m. sausio 27d. darbo paieška buvo nutraukta asmens pageidavimu; 4) nuo 2022 m. vasario 21d. iki dabar yra registruotas Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Pasvalio skyriuje. Su klientu yra sudarytas Individualios veiklos užimtumo planas, kuriame numatyta įsidarbinti pardavimo vadybininku ar nekvalifikuotu statybos darbininku. Bendraujant su klientu jis yra motyvuojamas įsidarbinti. 2022 m. balandžio 21d. buvo pakviestas dalyvauti atrankoje dėl nekvalifikuoto surinkėjo darbo UAB (duomenys neskelbtini), neatvyko į atranką, nes iki 2022 m. balandžio 25d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą; 5) dėl darbo paieškos fiksuotas pažeidimas 2021 m. spalio 20d. Su klientu nebuvo galima susisiekti duotu telefonu ir aptarti darbo paieškos rezultatus, laisvų darbo vietų pasiūlą rajone. M. A. buvo mokėta mokymosi stipendija ir darbo paieškos išmoka.

14. Iš 2022 m. sausio 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad M. A. nuolat pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini), negyvena. Daugiau atvažiuoja savaitgaliais. Naudojasi automobiliu „Mercedes-Benz E350CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB(duomenys neskelbtini), užsiimančiai didmenine prekyba metalo gaminiais.

15. Iš Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. posėdžio protokolo nagrinėjant teikimą Nr. (duomenys neskelbtinidėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo M. A. matyti, kad jis nurodo, jog nuolat ieškosi darbo. Jo neranda, nes yra teistas. Padarytos turtinės žalos atlyginti nevengia, tiesiog neturi galimybių. Gyvena tik iš pajamų, gaunamų iš tėvų bei Užimtumo tarnybos. Jo pajamos per mėnesį yra 200 Eur.

16. Iš Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. posėdžio protokolo nagrinėjant teikimą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo M. A. matyti, kad jis nurodo, jog Pasvalio rajone jam darbo nepavyksta susirasti, turi patirties metalo gamyboje, konkrečiai dirbant su armatūra, todėl yra sudaręs 2019 m. tarpininkavimo sutartį. 2019 m. vyko pas klientus į Norvegiją, 2020 m. vyko į Kijevą. Pagal tarpininkavimo sutartį susitinka su rimtais verslininkais ir bando derinti kainas. Kol kas iš to pajamų negauna. Gyvena iš tėvų, draugės pajamų. Dėl išvykimų į užsienį probacijai nepranešdavo, nes viskas vyksta labai greitai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

17. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). BK 243 straipsnyje nustatytų baudžiamųjų nusižengimų sudėtys – formaliosios, todėl jie laikomi baigtais, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. BK 243 straipsnis negali būti taikomas, jeigu asmuo nevengia šios pareigos (atlyginti turtinę žalą), bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių. Vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti turtinę žalą – paprastai pripažįstami atvejai, kai kaltininkas turimomis santaupomis, turtu ar gaunamomis pajamomis turi galimybę ją atlyginti, tačiau sąmoningai to nedaro, kai be pateisinamų priežasčių nedirba arba dirba nelegaliai sąmoningai siekdamas nuslėpti pajamas, kai be pateisinamų priežasčių nesiekia įsidarbinti, kad gautų pajamas ir galėtų įvykdyti turtinę prievolę, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012).

18. Teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis M. A., žinodamas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – iki 2020 m. gegužės 24 d. atlyginti turtinę žalą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendį, t. y. atlyginti AB SEB bankas 19860, 24 Eur turtinę žalą ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 43548,95 Eur turtinę žalą, kurios vykdymo terminas buvo nustatytas iki 2020 m. gegužės 24 d. ir Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi pratęstas iki 2021 m. gruodžio 9 d., vengė ją atlikti – iki 2021 m. gruodžio 9 d. žalos neatlygino, nors turėjo galimybę bent iš dalies ją atlyginti, todėl šiais savo veiksmais vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

19. Iš bylos matyti, kad kaltinamajam M. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, be kita ko, vadovaujantis BK 69 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – iki 2020 m. gegužės 24 d. atlyginti turtinę žalą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendį, t. y. iki 2020 m. gegužės 24 d. atlyginti AB SEB bankas 19860,24 Eur dydžio turtinę žalą bei UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atlyginti 43548,95 Eur dydžio turtinę žalą. Kaltinamasis Probacijos tarnyboje pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant baudžiamojo poveikio priemonės. M. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu iki nustatytos datos – 2020 m. gegužės 24 d. neįvykdė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas pratęstas 18 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 9 d. Baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas po pratęsimo: 2021 m. gruodžio 9 d. Probacijos skyriuje su minėta Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi M. A. taipogi supažindintas, jam primintos teisinės pasekmės už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Iš teisme duotų Probacijos tarnybos atstovės O. D. parodymų matyti, kad probacijos metu kaltinamajam M. A. nuolat buvo primenama apie tai, kad jis privalo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, stengtis bent iš dalies atlyginti asmenims padarytą žalą, jam buvo žinoma, kad už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą gresia baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį. Nurodė, kad M. A. baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą nuolat teisindavo tuo, kad jis yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, pajamų negauna, jam padeda tėvai, draugai.

20. Bylos duomenys rodo, kad M. A. per laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d. baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdė – AB SEB bankui neatlygino nė dalies priteistos turtinės žalos – nei iš išieškojimą vykdančio antstolio kontoros nei iš paties M. A. bankas negavo jokių lėšų žalos atlyginimui, neatlyginta žala – 19860,24 Eur (iki 2021 m. gruodžio 9 d.); UAB „Intrum Lietuva“ (pradinis išieškotojas UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“) iš antstolės I. E. gavo dvi įmokas: 2019 m. spalio 7 d. 48,56 Eur, 2021 m. vasario 18 d. 45,16 Eur, tiesiogiai iš M. A. negavo jokių įmokų, neatlyginta žala – 43455,23 Eur (iki 2021 m. gruodžio 9 d.).

21. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad nevengė vykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, o jos nevykdė dėl objektyvių priežasčių, t. y. iš esmės motyvuodamas tuo, kad jo finansinė padėtis buvo sunki, jis buvo bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neturėjo pajamų, jam pragyventi padėjo tėvai, draugai. Tačiau tokią kaltinamojo poziciją teismas atmeta ir vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje surinktų įrodymų visuma – Probacijos tarnybos, Užimtumo tarnybos raštai, duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos bei antstolių, kaltinamojo vardu atidarytos sąskaitos REVOLUT banke išrašas, liudytojų O. D., G. A. parodymai ir kt., leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis M. A. sąmoningai, piktybiškai vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d. AB SEB bankui bei UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ priteistos turtinės žalos neatlygino, nors, akivaizdu, kad turėjo galimybę bent iš dalies ją atlyginti.

22. Iš Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos, Užimtumo tarnybos pateiktų duomenų apie kaltinamojo M. A. darbinę veiklą laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d. matyti, kad: nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. spalio 31 d. kaltinamasis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir gavo pajamas, tačiau baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė (neatlygino nė dalies turtinės žalos asmenims); nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. sausio 29 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau baudžiamojo poveikio priemonės taipogi nevykdė. Bylos duomenys rodo, kad po šio, t. y. po 2020 m. sausio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d. (t. y. beveik dvejus metus) M. A. niekur nedirbo. Iš bylos matyti, kad kaltinamasis nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2022 m. sausio 17 d. registravosi Užimtumo tarnybos Pasvalio skyriuje. Tačiau jokių objektyvių, pateisinamų priežasčių, kodėl kaltinamasis beveik dvejus metus niekur nedirbo, nėra. Iš Užimtumo tarnybos rašto matyti, kad M. A. nuolat buvo aktyvinamas ieškotis darbo, bet darbo paieška buvo pasyvi, pas konkrečius darbdavius pats nesikreipė, dėl darbo paieškos fiksuotas pažeidimas 2021 m. spalio 20 d. Pažymėtina, kad kaltinamasis M. A. yra jauno, darbingo amžiaus asmuo, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, duomenų, jog turėtų sveikatos problemų dėl kurių negalėtų dirbti, byloje nėra.

23. Pirmiau aptarti bylos įrodymai, juos įvertinus kartu su M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos G. A. parodymais, suponuoja išvadą, kad kaltinamasis sąmoningai, be jokių pateisinamų priežasčių nedirbo, formaliai registravosi Užimtumo tarnyboje, nesiekė įsidarbinti, kad gautų pajamų ir galėtų atlyginti priteistą turtinę žalą juridiniams asmenims, t. y. sąmoningai siekė nevykdyti baudžiamojo poveikio priemonės. Tokia išvada darytina įvertinus ir kitus bylos įrodymus.

24. Iš bylos matyti, kad antstoliai taikė piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo įstaigose kaltinamojo vardu atidarytose sąskaitose, areštą, išskyrus „Revolut“ banke esančią jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš antstolės I. E. paaiškinimų, bankas „Revolut“ kurį laiką nebuvo prisijungęs prie bendros Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos, todėl nebuvo galimybės nurašyti piniginių lėšų iš šioje banko esančių sąskaitų. Iš paties kaltinamojo parodymų matyti, tą tvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai – „Revolut“ banko sąskaitos išrašas, kaltinamasis žinojo, matė, kad nuo šios jo sąskaitos piniginės lėšos nėra nurašomos antstolių, todėl ja ir disponavo. Šioje sąskaitoje fiksuoti duomenys paneigia M. A. parodymus apie tai, kad jis neturėjo jokių lėšų, dėl sunkios turtinės padėties negalėjo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonės ir pan. Šios sąskaitos analizė suponuoja visiškai priešingą išvadą. Iš minėtos sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2020 m. lapkričio mėnesio (iki tol, kol sąskaitoje esančios piniginės lėšos pradėtos nurašinėti antstolių) į šią sąskaitą buvo pervedinėjami pinigai iš įvairių fizinių asmenų, įnešti paties M. A., gauti iš SODROS, Užimtumo tarnybos. 2019 metais į šią sąskaitą buvo pervesti pinigai iš įvairių asmenų ir įnešti paties M. A. bei gauti iš SODROS ir Užimtumo tarnybos. Iš fizinių asmenų ir paties M. A. į sąskaitą įnešti 3751,63 Eur. Papildomai gautos pajamos iš SODROS ir Užimtumo tarnybos – 1597,04 Eur. Šie pinigai leisti atsiskaitant parduotuvėse, maitinimo įstaigose, tą pačią dieną arba kitą po gavimo nuimti grynieji bankomatuose. 2020 metais į šią sąskaitą buvo pervesti pinigai iš fizinių asmenų ir įnešti paties M. A. bei gauti iš SODROS ir Užimtumo tarnybos. Iš fizinių asmenų ir įnešta paties M. A. į sąskaitą – 9675,39 Eur. Papildomai gautos pajamos iš SODROS ir Užimtumo tarnybos – 3084,69 Eur. Šie pinigai leisti atsiskaitant parduotuvėse, maitinimo įstaigose, lošimo namuose, užsienio šalyse, arba tą pačią dieną arba kitą po gavimo nuimti grynieji bankomatuose, taip pat piniginės lėšos M. A. buvo pervedamos į savo sąskaitą, esančią Belgijos banke (PS EU SA sąskaita(duomenys neskelbtini) ir fiziniams asmenims, pavyzdžiui M. T. pervesta: 2019 m. lapkričio 13 d. 240 Eur; 2019 m. gruodžio 16 d. – 240 Eur, 2020 sausio 10 d. 240 Eur ir kt. Matyti, kad M. A. pinigus ne po vieną kartą pervedinėjo eilė fizinių asmenų, pavyzdžiui, O. K. pervedė: 2019 m. lapkričio 18 d. 186,66 Eur; 2019 m. lapkričio 25 d. 50 Eur; 2019 m. gruodžio 30 d. 225 Eur; 2020 m. rugsėjo 16 d. 150 Eur; 2020 m. rugsėjo 26 d. 50 Eur ir kt.; J. R. pervedė: 2019 m. lapkričio 19 d. 183 Eur; 2019 m. gruodžio 1 d. 70 Eur; 2020 m. sausio 30 d. 41,72 Eur ir kt. Daugiausia pinigų M. A. pervesta iš K. K. – kaip matyti buvo daromi nuolatiniai piniginių lėšų pervedinėjimai įvairiomis pinigų sumomis, kelis kartus per mėnesį, per dieną. Taip pat matyti, kad K. K. pervedus pinigines lėšas į M. A. sąskaitą, jis minėtus pinigus ne tik išleisdavo kavinėse, prekybos centruose ar išsiimdavo grynaisiais, bet ir tą pačią arba sekančią dieną pervesdavo dalį pinigų į savo vardu atidarytą Belgijos banke PS EU SA sąskaitą (duomenys neskelbtini) (pvz. 2020 m. sausio 3 d. – 150 Eur, 2020 m. sausio 16 d. – 90 Eur, 2020 m. vasario 19 d. – 245 Eur, 2020 m. kovo 9 d. – 300 Eur, 2020 m. balandžio 16 d. – 200 Eur, 2020 m. balandžio 30 d. – 490 Eur, 2020 m. gegužės 8 d. – 200 Eur, 2020 m. gegužės 14 d. – 480 Eur, 2020 m. gegužės 21 d. – 240 Eur, 2020 m. gegužės 22 d. – 240 Eur, 2020 m. birželio 3 d. – 220 Eur, 2020 m. liepos 3 d. – 400 Eur ir kt. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad M. A. per mėnesį gautos piniginės lėšos (sudėjus pinigines lėšas, gautas iš fizinių asmenų, SODROS, Užimtumo tarnybos) buvo pakankamai didelės, pavyzdžiui: 2020 m. liepos mėnesį – 2328,39 Eur; 2020 m. rugpjūčio mėnesį – 1251,79 Eur; 2020 m. rugsėjo mėnesį – 1619,61 Eur ir kt. Šie duomenys, be kita ko, vertinant ir gautų pinigų panaudojimo būdą (buvo nuolat naudojami kavinėse, restoranuose, taip pat viešbučiuose, užsienio šalyse, lošimų namuose (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) išleista: 2020 m. vasario 17 d. 100 Eur, 2020 m. birželio 28 d. – 100 Eur; 2020 m. rugpjūčio 10 d. – 100 Eur; 2020 m. rugpjūčio 14 d. – 280 Eur), naktiniuose klubuose ir kt., paneigia M. A. deklaruojamas aplinkybes apie tai, kad jo padėtis buvo sunki, jis neturėjo lėšų ir pan. Priešingai, minėti duomenys rodo, kad M. A. turėjo piniginių lėšų ne tik pragyvenimui, tačiau akivaizdu, kad turėjo galimybę vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, dalimis mokėti priteistą turtinę žalą juridiniams asmens, tačiau sąmoningai to nedarė.

25. Nors žalos atlyginimo sumos yra pakankamai didelės ir jas atlyginti per Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nustatytą terminą – vienerius metus kaltinamajam nebuvo lengva, tačiau šiuo atveju vertintina tai, kad M. A. per nustatytą terminą baudžiamojo poveikio priemonės visiškai nevykdė, neatlygino nė dalies priteistos žalos, be kita ko, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo terminas buvo pratęstas dar 18 mėnesių laikotarpiui, tačiau ir po šio, kaip nurodė Probacijos tarnybos atstovė, M. A. nuolat primenant ir įspėjant apie baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmes, visa tai ignoravo, gaudamas minėtas pinigines lėšas į savo sąskaitą, sąmoningai, be jokių objektyvių priežasčių neįsidarbindamas, formaliai registruodamasis Užimtumo tarnyboje, neatlygino nė dalies priteistos turtinės žalos per daugiau negu 2,5 metų. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į aiškų jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą, siekį pademonstruoti nepagarbą teismo sprendimui. Tokie tyčiniai, sąmoningi, piktybiški veiksmai negali būti toleruojami. Teismo įsitikinimu, kaltinamojo veiksmai yra pasiekę tokį pavojingumo lygį, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę, t. y. šiuo atveju visiškai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėtį.

Dėl bausmės

26. Už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą baudžiama bauda arba areštu.

27. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt.

28. Kaltinamasis M. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą teisingumui, veika baigta, truko nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d. Kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, byloje nėra. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat įvertinus ir tai, kad kaltinamasis nedirba, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje padarymą, skiriant sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios trukmė artima šios bausmės vidurkiui.

29. BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

30. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra trunkamoji, jos padarymo laikotarpis nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d., taigi akivaizdu, kad ši veika buvo padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu, kaltinamajam neatlikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl taikytinos BK 64 straipsnio nuostatos.

31. Iš gynėjo baigiamosiose kalbose dėstytų argumentų matyti, kad bausmės atlikimą jis sieja su bausmės vykdymo atidėjimo ir probacijos pabaiga bei naujo nuosprendžio priėmimo data. Tačiau tai nėra pagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, kad M. A. 2022 m. gegužės 30 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui. Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 64 straipsnio taikymas siejamas ne su naujo nuosprendžio priėmimo, o su naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo data (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-719/2020). Kaip jau minėta, naują nusikalstamą veiką, dėl kurios M. A. šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu, jis padarė nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d., t. y. neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir dar iki pasibaigiant bausmės vykdymo atidėjimo laikui. Todėl M. A. pagal BK 243 straipsnį paskirta bausmė BK 64 straipsnio pagrindu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Šiuo atveju taikytinas dalinis bausmių sudėjimo būdas, t. y. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (3 metų laisvės atėmimo) pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a) punktu, arešto bausmę pakeičiant laisvės atėmimo bausme – vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai – 1 mėnesis laisvės atėmimo) ir M. A. skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui (BK 64 straipsnio 1, 3 dalis).

32. Teismas, atsižvelgęs į šios bylos aplinkybes, apsvarstęs galimybę taikyti M. A. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad tam yra pagrindas. Nagrinėjau atveju atsižvelgtina į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir kt. M. A. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo teisingumui padarymą, ši veika padaryta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. M. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už nusikaltimą, kuris buvo padarytas 2014 – 2015 metais, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri buvo paskirta už nusikalstamas veikas, padarytas 2007, 2008, 2009 metais, t. y. nusikalstamos veikos padarytos pakankamai senai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO jo atžvilgiu nagrinėjamų bylų taip pat nėra. Bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis 2021 m. gegužės 30 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikui. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamajam atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus įgyvendintas teisingumo principas ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl M. A. atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, atsižvelgus į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą – vieneriems metams, skiriant įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bei, vadovaujantis BK 71 straipsniu, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (1 000 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kiti bylos klausimai

33. Kaltinamajam M. A. paskirta karomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir jam paskirti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme – prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies a) punktu, arešto bausmę pakeisti į laisvės atėmimo bausmę – vieną arešto parą prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai) ir M. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, M. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi ir 71 straipsniu, paskirti M. A. baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsisteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.

Teisėja Iveta Bartkevičienė