- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-20
- Bylos Nr.
- 1S-210-1020/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-7-00009-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- A. A.
- Advokatai
- Kęstutis Betingis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. A. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, A. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalyje, o būtent: A. A., būdamas valstybės tarnautoju, tiesiogiai savo naudai priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra dirbdamas (duomenys neskelbtini) vedėju ir nuo 2016 m. sausio 1 d. dirbdamas (duomenys neskelbtini) vedėju, ir vykdydamas savo funkcijas – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuodamas keliams tirti, planuoti, projektuoti, poveikio aplinkai mažinti, tiesti rekonstruoti ir taisyti skirtų lėšų naudojimą, organizuodamas paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų konkursus, viešųjų pirkimų konkursų dokumentų rengimą nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. liepos 25 d., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, veikdamas UAB „Š“ naudai, informuodavo UAB „Š“ direktorių J. A. apie (duomenys neskelbtini) organizuojamus viešuosius pirkimus bei sudarydavo palankias sąlygas dalyvauti (duomenys neskelbtini) organizuojamuose pirkimuose, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, derindavo pirkimo procedūrų eigas UAB „Š“ naudai ir kitokiais būdais sudarydavo palankias sąlygas UAB „Š“ laimėti pageidaujamus (duomenys neskelbtini) organizuojamus konkursus. Taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytą skaidrumo principą ir įtvirtintą pirkimo tikslo – racionaliai naudoti Pirkimui skirtas lėšas, veikdamas UAB „Š“ naudai, iki Pirkimų paskelbimo leido UAB „Š“ direktoriui J. A. pasirinkti ir nuspręsti, koks konkretus kelias bei jo ruožas galėtų būti remontuojamas, tai yra kokiu kelių atkarpų remontu UAB „Š“ būtų suinteresuotas dalyvauti viešajame pirkime:
1.1. 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacijai (duomenys neskelbtini) vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – Pirkimas) „(duomenys neskelbtini)“, A. A., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas ir atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, tai yra informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su UAB „Š“ generaliniu direktoriumi J. A., ir pokalbių metu J. A. nurodė jam tikslias kelio atkarpas (duomenys neskelbtini). Po to, 2016 m. gegužės 25 d. perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-299 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) darbus. Po to, A. A. vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatoriaus funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š“, kuriems 2016 m. birželio 1 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime, o 2016 m. birželio 8 d., UAB „Š“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2016 m. birželio 15 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „Š“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-576.
1.2. Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacijai (duomenys neskelbtini) vykdant Pirkimą „(duomenys neskelbtini)“, A. A., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas ir atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, tai yra informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų bei galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su UAB „Š“ generaliniu direktoriumi J. A., ir pokalbių metu J. A. nurodė jam tikslias kelių atkarpas (duomenys neskelbtini). Po to, 2016 m. gegužės 25 d. perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-299 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) darbus. Po to, A. A. vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š“, kuriems 2016 m. birželio 1 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime. Po to, 2016 m. birželio 8 d., UAB „Š“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2016 m. birželio 15 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „Š“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-575.
1.3. Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacija (duomenys neskelbtini) vykdant Pirkimą „(duomenys neskelbtini)“, A. A. vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 20 d., dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, tai yra informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su UAB „Š“ generaliniu direktoriumi J. A. ir UAB „Š“ (duomenys neskelbtini) direktoriumi V. A., ir J. A. nurodymu V. A. pokalbių metu nurodė A. A. tikslias kelių atkarpas (duomenys neskelbtini). Po to, 2016 m. birželio 16 d. perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-334 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) darbų atlikimą. Po to, A. A. vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š“, kuriems 2016 m. birželio 29 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime, o 2016 m. liepos 11 d. UAB „Š“ buvo paskelbtas nugalėtoju, ir 2016 m. liepos 25 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „Š“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-694.
1.4. Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacijai (duomenys neskelbtini) vykdant Pirkimą „(duomenys neskelbtini)“, A. A. vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. birželio 15 iki 2016 m. birželio 20 d., dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, tai yra informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus su UAB „Š“ generaliniu direktoriumi J. A. ir UAB „Š“ (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku A. J., kurie jam pokalbių metu nurodė tikslias kelių atkarpas (duomenys neskelbtini). Po to, 2016 m. birželio 16 d. perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-334 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) darbų atlikimą. Po to, A. A., vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š“, kuriems 2016 m. birželio 29 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime, o 2016 m. liepos 11 d. UAB „Š“ buvo paskelbtas nugalėtoju, ir 2016 m. liepos 25 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „Š“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-695.
1.5. Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacijai (duomenys neskelbtini) vykdant Pirkimą „(duomenys neskelbtini)“, A. A. vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 20 d., dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, tai yra informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus su UAB „Š“ generaliniu direktoriumi J. A. ir UAB „Š“ (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku A. J., tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties. J. A. nurodymu A. J. pokalbių metu nurodė A. A. tikslias kelių atkarpas (duomenys neskelbtini), po to 2016 m. birželio 16 d. perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-334 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) darbų atlikimą. Po to, A. A., vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š“, kuriems 2016 m. birželio 29 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime, o 2016 m. liepos 11 d. UAB „Š“ buvo paskelbtas nugalėtoju, ir 2016 m. liepos 25 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „Š“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-696.
1.6. Už pirmiau nurodytus A. A. atliktus neteisėtus veiksmus, vykdant savo tiesiogines funkcijas, veikiant išskirtinai UAB „Š“ naudai, A. A. iš UAB „Š“ direktoriaus J. A. ir UAB „Š“ (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. S. priėmė ne mažesnį kaip 28 135,35 Eur kyšį, UAB „Š“ apmokant dalį jo iš UAB „B“ įsigyjamo automobilio „VW Touareg“ vertės, tai yra 2015 m. gruodžio 22 d. A. A. su UAB „B“ sudarius automobilio „VW Touareg“ pirkimo?pardavimo sutartį Nr. 2015-15, pagal kurią UAB „B“ įsipareigojo A. A. parduoti naują automobilį „VW Touareg“ už 45 000 Eur bei įskaityti automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip dalinį mokėjimą, nustatant automobilio „Mitsubishi Pajero“ vertę 30 000 Eur, o 2016 m. vasario 25 d. UAB „B“ direktorius V. V., pagal susitarimą su J. A. ir A. A., siekiant sumažinti oficialią automobilio „VW Touareg“ pardavimo kainą, susitarė su UAB „C“ direktoriumi L. Č. dėl naujo automobilio „VW Touareg“ fiktyvaus pardavimo ir registracijos UAB „C“ vardu, kuris po to dėl neatitikties komplektacijai būtų grąžinamas UAB „B“. Po to, veikiant pagal susitarimą, UAB „B“ 2016 m. kovo 10 d. gautą automobilį „VW Touareg“, kurio mažmeninė kaina ne mažesnė kaip 64 440 Eur, pagal 2016 m. kovo 10 d. sąskaitą faktūrą MOL Nr. 9200947 perdavė UAB „C“ ir 2016 m. kovo 12 d. šis automobilis „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas UAB „D“ vardu. Po to, 2016 m. kovo 14 d., UAB „D“ pagal kreditinį dokumentą grąžino automobilį UAB „B“, kuris 2016 m. kovo 17 d. buvo perregistruotas UAB „B“ vardu bei tą pačią dieną pagal 2015 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 2015-15 numatytas sąlygas, pagal priėmimo–perdavimo aktą UAB „B“ perduotas A. A. kartu su 4 vnt. žieminių padangų „Bridgestone“, kurių vertė 694,35 Eur, ir už kurias pagal D. S. ir V. V. susitarimą apmokėjo UAB „Š“. Taip pat tą pačią dieną, 2016 m. kovo 17 d., tarp UAB „B“ ir A. A. buvo sudaryta pirkimo?pardavimo sutartis, pagal kurią A. A. pardavė UAB „B“ savo automobilį „Mitsubichi Pajero“ už 30 000 Eur, kurį 2016 m. kovo 17 d. internetiniame puslapyje „(duomenys neskelbtini)“ UAB „B“ skelbė parduodanti už 24 500 Eur, tačiau vėliau pardavė už 21 999 Eur. Be to, siekiant padengti dalį A. A. įsigyjamo automobilio vertės bei siekiant paslėpti UAB „Š“ vykdytus mokėjimus, 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 23 d., D. S. atsiuntus V. V. sąrašus su UAB „Š“ priklausančių automobilių modeliais ir valstybiniais numeriais, V. V. nurodymu jo pavaldus UAB „B“ serviso vadovas E. B. pagal pirmiau pateiktų automobilių modelius ir valstybinius numerius UAB „B“ vardu išrašė suklastotas tikras PVM sąskaitas faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini) bei suklastotus tikrus automobilių remonto užsakymo dokumentus, pagal kuriuos UAB „B“ tariamai atliko UAB „Š“ priklausančių automobilių remontą, o UAB „Š“ pagal šiuos suklastotus tikrus dokumentus UAB „B“ 2016 m. kovo 7 d. pervedė 17 776,81 Eur, o 2016 m. balandžio 1 d. pervedė 11 526,82 Eur, kartu apmokant ir už A. A. perduotas 4 automobilio padangas „Bridgestone“, o A. A. per du kartus pervedus už automobilį UAB „B“ 15 000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 8 d. šį automobilį „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įregistravo savo vardu.
1.7. Be to, A. A. už pirmiau nurodytus atliktus neteisėtus veiksmus vykdant savo tiesiogines funkcijas, veikiant išskirtinai UAB „Š“ naudai, nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 gegužės mėn., iš UAB „Š“ direktoriaus J. A. gavo ne mažesnį kaip 8 944,62 Eur kyšį, tai yra J. A. nurodžius pavaldiems UAB „Š“ darbuotojams R. B., R. B., M. P., V. A., V. R. ir L. P. atlikti A. A. reikalingus (duomenys neskelbtini) darbus, minėti J. A. pavaldūs darbuotojai, vykdydami J. A. nurodymus, pirmiau nurodytu laikotarpiu, A. A. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), sumontavo 2015 m. gegužės 22 d. UAB „Š“ iš UAB „V“ už 712,50 Eur įgytą židinio kapsulę, atliko kitus statybos ir remonto darbus, sunaudodami UAB „Š“ vardu įgytas statybines medžiagas ir įrankius už 8 232,12 Eur, bei 2015 m. spalio 22 d. į šią sodybą iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nugabeno A. A. ir jo sutuoktinei priklausančius daiktus. Tokiu būdu A. A. įgijo prekių ir gavo paslaugų už ne mažesnę nei 8 944,62 Eur sumą, kuri J. A. nurodymu buvo sumokėta UAB „Š“ lėšomis.
1.8. Tokiu būdu, A. A. iš UAB „Š“ direktoriaus J. A. ir UAB „Š“ (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. S. savo naudai už neteisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus, priėmė didesnės negu 250 MGL vertės – ne mažesnį kaip 37 079,97 Eur kyšį.
2. A. A. taip pat yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, kad pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, tai yra nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. birželio 22 d., veikdamas bendrininkų grupe su J. A., pagamino netikrą dokumentą – 2014 m. lapkričio 24 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog sutartis sudaryta 2014 m. lapkričio 24 d. ir, kad sutarties šalis – rangovas UAB „Š“ įsipareigoja savo jėgomis, medžiagomis ir rizika atlikti statybos rangos darbus pagal atskirus užsakovo A. A. užsakymus, juose šalių suderintais terminais ir sąlygomis bei pagal šios sutarties priede nurodytus remonto darbų įkainius, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir apmokėti rangovui už atliktus darbus sutartyje nustatytais terminais, ir šią sutartį A. A. kartu su J. A. pasirašė, nors tokia sutartis tarp UAB „Š“ ir A. A. sudaryta nebuvo. Po to, A. A. šį netikrą dokumentą panaudojo pateikdamas kaip tikrą dokumentą 2018 m. kovo 9 d. per savo gynėją advokatą J. G. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybai pridėti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 05-7-00009-16 medžiagos.
3. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. A. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų. Vėlesnėmis šio teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas, o skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi pratęstas dar trims mėnesiams, nuo 2021 m. rugsėjo 5 d. Apygardos teismas nustatė, kad A. A. inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kurios susijusios su jo užimamomis pareigomis, todėl tolesnis darbas (duomenys neskelbtini) vedėju (iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) vedėju), nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais tikslais, bei yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo užimamos pareigos sudaro galimybę jam kliudyti teisminiam procesui, tai yra siekdamas pakreipti procesą jam palankia linkme, kaltinamasis gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams, o grąžintas dirbti į tas pačias pareigas, kurias eidamas galimai padarė nusikalstamas veikas, turėtų galimybę daryti įtaką pavaldiems asmenims, ir tokiu būdu kliudyti nustatyti tiesą nagrinėjamojoje byloje.
II. Skundo argumentai ir kiti prašymai
4. Kaltinamojo A. A. gynėjas advokatas Kęstutis Betingis skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti kaltinamojo A. A. laikiną nušalinimą nuo (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų, sudarant galimybę grįžti į darbą, dirbti ir gauti darbo užmokestį, arba termino nepratęsti.
5. Gynėjas pažymi, kad pratęsdamas kaltinamajam A. A. taikomos procesinės prievartos priemonės terminą, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų A. A. taikomas jau ilgą laiką, tačiau vėl be pagrįstų ir paaiškinamų motyvų pratęsė šios priemonės taikymo terminą bei nurodė, kad A. A. būdamas nušalintas nuo pareigų tariamai gali dirbti bet kokį kitą darbą.
5.1. Pasak gynėjo, šios procesinės prievartos priemonės taikymas daugiau nei penkerius metus – yra nepagrįstas ir nemotyvuotas konkrečiais faktiniais duomenimis. Gynėjo teigimu, A. A. tęsiamo laikino nušalinimo nuo pareigų terminas nėra adekvatus ir proporcingas, nes baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme, kaltinamasis 2019 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus, nagrinėjamoje byloje yra apklausti visi liudytojai, taip pat ir dirbę (duomenys neskelbtini). Skunde pažymima, kad gynybos turimais duomenimis, šiuo metu (duomenys neskelbtini) tebedirbančių šioje byloje apklaustinų liudytojų nėra. Pasak gynėjo, tokia griežta procesinė prievartos priemonė nėra būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta inkriminuota nusikalstama veika ar užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ši procesinė prievartos priemonė tęsiama neatsižvelgiant į tai, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su niekaip nei pavaldumo nei kokia nors kitokia priklausomybės forma nesusijusia UAB „B“, ir ignoruojant nustatyta tarka ir reikalavimais tarp A. A. ir UAB „Š“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį dėl paslaugų teikimo ir darbų atlikimo nuosavame name. Anot gynėjo, esant šioms aplinkybėms, grąžintas į pareigas, A. A. neturėtų jokios galimybės, išskyrus teismo prielaidas, tariamai daryti įtaką jam pavaldiems asmenims, o tuo labiau (duomenys neskelbtini) vadovams, ir tariamai tokiu būdu kliudyti nustatyti tiesą byloje. Gynėjo teigimu, teismai spręsdami kaltinamojo A. A. laikino nušalinimo nuo jo užimamų pareigų pagrįstumo ir teisėtumo klausimą selektyviai vertina tik kaltinamąjį A. A. kaltinančius ir jo procesinę padėtį sunkinančius duomenis ir neatsižvelgia į byloje esančius A. A. pareikštų kaltinimų nepagrįstumą patvirtinančius duomenis.
5.2. Skunde teigiama, kad pagal BPK 157 straipsnio 1 dalį, laikinas nušalinimas nuo pareigų gali būti taikomas siekiant dviejų tikslų, tai yra, jog būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam (kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Kitų tikslų šioje BPK normoje nenustatyta. Ikiteisminis tyrimas jau senai pabaigtas, todėl tikslas kuo greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką jau yra pasiektas. Kaltinamasis A. A. dalyvauja procese, netrukdo proceso ir nėra net menkiausių objektyviai pagrįstų prielaidų, kad jis nesiektų, jog kuo greičiau ir nešališkiau būtų ištirtas inkriminuojamas nusikaltimas. Gynėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, kito BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo – užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas – taip pat nėra. Be to, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartyje nurodyta, kad byloje nenustatytas šis pagrindas.
5.3. Skunde nurodoma, kad teismai, pratęsdami kaltinamojo nušalinimo nuo pareigų terminą motyvuotai nepaaiškina, kodėl ir kokiu pagrindu ir toliau taikoma ši priemonė, o nušalinimas grindžiamas visai kitais tikslais nei įvardinti BPK 157 straipsnio 1 dalyje. Pasak gynėjo, nagrinėdamas ankstesnius A. A. gynybos pateiktus skundus, dėl šių aplinkybių iš esmės nepasisakė ir objektyviai į jas nereagavo ir aukštesnysis teismas. Gynėjas pažymi, kad A. A. yra neteistas, charakterizuojamas tik teigiamai, yra profesionalus savo darbo žinovas, geras veiklos organizatorius. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kaltinamajam taikomos procesinės prievartos priemonės reikalingumą ir pagrįstumą, ir per paskutinius minėtos prievartos priemonės taikymo mėnesius neatsirado jokių aplinkybių, patvirtinančių nušalinimo nuo užimamų pareigų būtinybę, juolab, kad procesinė prievartos priemonė taikoma jau ilgą laiko tarpą, o procesas pirmosios instancijos teisme užtruko ne dėl kaltinamojo kaltės.
5.4. Skunde akcentuojama ir tai, kad aptariama procesinė prievartos priemonė A. A. yra taikoma priimant nutartis, kuriose, nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų ir šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, nenurodomi jokie konkretūs objektyvūs faktiniai duomenys, pagrindžiantys A. A. laikino nušalinimo nuo jo užimamų pareigų būtinumą. Gynėjas pažymi, kad pastaroji procesinė prievartos priemonė negali būti taikoma neterminuotai. Kiekvieną kartą, pratęsiant jos taikymo terminą, būtina nurodyti naujas svarbias aplinkybes, pagrindžiančias tokį teismo priimamą sprendimą. Nagrinėjamu atveju tai nepadaryta, nes tokių aplinkybių, anot gynėjo, nebuvo anksčiau ir nėra iki šiol.
5.5. Pasak gynėjo, teisminis bylos nagrinėjimas užtruko ne dėl kaltinamojo A. A. veiksmų ar elgesio, o dėl visiškai nuo pastarojo nepriklausančių priežasčių, todėl ne dėl kaltinamojo kaltės kylančių, organizacinių problemų buvimas niekaip negali pagrįsti ir pateisinti begalinio procesinės prievartos priemonės taikymo kaltinamajam A. A.. Gynėjo manymu, vien formaliai pratęsiant A. A. laikino nušalinimo nuo jo užimamų pareigų terminą kol byla nagrinėjama teisme, yra iš esmės pažeidžiami BPK 44 straipsnio 5 dalis, 157 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimai.
5.6. Anot gynėjo, nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. kaltinamajam A. A. tęsiama procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų ir tokiu būdu draudimas dirbti bei užsidirbti lėšų pragyvenimui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintiems reikalavimams. Gynėjas aptardamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio nuostatas teigia, kad kaltinamasis A. A. dėl jam taikomo nušalinimo nuo pareigų negalėjo ir negali dirbti pagrindinio ar (ir) kito darbo ir už tai gauti darbo užmokesčio, o tokiais veiksmais pažeidžiamos jo konstitucinės teisės į darbą, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo metu. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad kaltinamasis A. A. nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu gali susirasti ir dirbti kitą darbą. Anot gynėjo, kaltinamajam pasielgus taip, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo dirbti kitą darbą, atsirastų pagrindas atleisti A. A. iš pareigų, nuo kurių jis šiuo metu yra tik laikinai nušalintas.
5.7. Skunde taip pat nurodoma, kad A. A. yra diagnozuotas sunkus susirgimas ir jam taikomas specialus gydymas, o labai ilgai taikoma ši procesinė prievartos priemonė, komplikuoja veiksmingą ligos gydymą bei sudaro nenormalią, nesveiką psichologinę aplinką.
Šalies argumentai
5.8. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, gynėjas teigia, kad jau penkerius metus taikoma procesinė prievartos priemonė, pažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principo įgyvendinimą ir nekaltumo prezumpciją, nes proceso tikslai gali būti pasiekti ir minėtos priemonės netaikant. Be to, nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma ne tik proporcingumo, bet ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo teisėtumo principų. Skunde nurodoma, kad procesas nagrinėjamoje byloje trunka jau daug metų ir gali tęstis dar labai ilgai (teismo posėdžiai numatyti iki 2021 m. pabaigos), todėl aukštesnysis teismas turėtų tinkamai reaguoti į tokią situaciją, panaikindamas kaltinamajam nepagrįstai taikomą laikiną nušalinimą nuo pareigų ar nepratęsdamas jos taikymo termino.
6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ar prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundas atmetamas.
7. Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartis, kuria pratęstas kaltinamojo A. A. laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų terminas trims mėnesiams, teisėta ir pagrįsta, bei užtikrina imperatyviai ir tiesiogiai įstatyme nurodytus įstatymų leidėjo lūkesčius – iki baudžiamojo proceso pabaigos, nušalinti nuo pareigų valstybės tarnautoją, kuris yra įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.
8. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatytas laikinas nušalinimas nuo pareigų, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikoma tik kai yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Priešingai nei teigiama skunde, teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojo L. Č., iš dalies liudytojų P. A., A. K., R. B., D. S. parodymuose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratų ir apžiūrų protokoluose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Apie tai teismai ne kartą yra pasisakę, taip pat ir atkreipiant gynėjo dėmesį į tai, kad šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje A. A. kaltės klausimas nesprendžiamas bei faktinės bylos aplinkybės, susijusios su automobilio „VW Touareg“ įsigijimu bei darbų atlikimu, taip pat ir kaltinamojo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, vertinami tik tiek, kiek tai būtina siekiant nustatyti, ar taikoma procesinė prievartos priemonė nėra aiškiai nepagrįsta. Gynėjo argumentai apie selektyvų byloje surinktų duomenų vertinimą ir kaltinamojo nekaltumą galės būti įvertinti tik išnagrinėjus bylą, todėl tokių ir panašių argumentų kartojimas nekonstruktyvus ir nesudaro jokio pagrindo išvadai apie nepagrįstą šios priemonės taikymą.
9. A. A. yra kaltinamas BK 225 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymu, tai yra kaltinamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Iš kaltinamajam A. A. pareikštų kaltinimų matyti, kad jam inkriminuojamas nusikaltimas galimai buvo padarytas tiesiogiai vykdant tarnybines funkcijas, t. y. dirbant karjeros valstybės tarnautoju valstybės tarnyboje. Be to, iš A. A. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymo matyti, kad jo galimai padaryta nusikalstama veika buvo gerai suplanuota, galimai padaryta bendradarbiaujant su kitais asmenimis, tęsėsi ilgą laiko tarpą (daugiau nei dešimt mėnesių) ir nebuvo atsitiktinė. Tokių aplinkybių kontekste kaltinamojo nušalinimas tik nuo tų pareigų, kurias eidamas jis galimai padarė sunkų korupcinio pobūdžio nusikaltimą yra pagrįstas ir proporcingas nepaisant pakankamai ilgos tokios priemonės taikymo trukmės.
10. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokių kaltinimų kontekste šiuo metu kaltinamojo A. A. darbas (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigose būtų aiškiai nesuderinamas tiek su baudžiamojo proceso tikslais, tiek su reikalavimais asmeniui, einančiam valstybės tarnautojo pareigas. Teismas iš ties sutinka, kad ilgėjant proceso trukmei ir bylos nagrinėjimo metu apklausus dalį liudytojų, kaltinamojo galimybė trukdyti procesui mažėja, tačiau net ir šioje proceso stadijoje ji nėra paneigta – byloje visi surinkti įrodymai dar nėra ištirti, grąžintas dirbti į tas pačias pareigas kaltinamasis A. A. turėtų galimybę daryti įtaką ten dirbantiems pavaldiems asmenims ir pagal užimamas pareigas turėtų ar netgi privalėtų bendrauti (taip pat ir duoti nurodymus) su (duomenys neskelbtini) dirbančiais asmenimis, kurie nors ir yra apklausti, tačiau kol nėra baigtas įrodymų tyrimas, dar gali būti apklausiami. Taigi, turint omenyje tiriamų veikų pavojingumą, korupcinio pobūdžio veikimo trukmę, teisės saugomas viešasis interesas užkirsti kelią tokio pobūdžio veikoms negali būti paneigtas net ir gerbiant kaltinamojo nekaltumo prezumpciją. Teismo vertinimu kaltinamojo gražinimas į anksčiau eitas pareigas dar tebevykstant procesui dėl sunkaus korupcinio nusikaltimo, padarytų kur kas didesnę žalą visuomenei, valstybei ir įstaigai, kurioje dirbo kaltinamasis, nei tos neigiamos pasekmės, kurias šiuo metu kaltinamasis patiria dėl jo nušalinimo nuo konkrečių pareigų. Taigi, šiuo atveju viešasis interesas pateisina kaltinamojo teisių ribojimą, nepaisant ilgos tokios priemonės taikymo trukmės ir jo nekaltumo prezumpcijos. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tolesnis tokio asmens darbas panašiose pareigose įstaigoje, kurioje, naudodamasis šiomis pareigomis, asmuo galimai padarė nusikalstamą veiką, yra nesuderinamas kol nebus išsiaiškintos bylos aplinkybės. Toks teisės normų ir BPK 157 straipsnio nuostatų aiškinimas atitinka ir įstatymo leidėjo lūkesčius – iki baudžiamojo proceso pabaigos nušalinti nuo pareigų valstybės tarnautoją, kuris yra įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, kaltinamojo gynėjo argumentai apie nesamą teisinį pagrindą nušalinti kaltinamąjį nuo pareigų yra nepagrįsti.
11. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą gynybos argumentą, kad kaltinamajam A. A. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimas, nepagrįstai apriboja jam suteiktą teisę dirbti. Dėl analogiškų skundo argumentų jau buvo motyvuotai pasisakyta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, todėl jie nėra dar kartą analizuojami ir kartojami, o tik pažymima, kad šiuo atveju kaltinamajam A. A. taikomas nušalinimas ne nuo bet kokio darbo apskritai, bet nuo jo užimtų konkrečių pareigų. Nagrinėjamų kaltinimų kontekste pastebėtina, kad kaltinamasis turi išsilavinimą, leidžiantį ieškoti ir dirbti kitą darbą. Taigi, A. A. laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu, gali dirbti iš esmės bet kokį kitą darbą, jei reikia ir gaudamas gynėjo minimą leidimą. Todėl taikoma procesinė prievartos priemonė pareikštų kaltinimų kontekste nėra neproporcinga. Turint omenyje faktą, kad tokia teismo pozicija buvo išsakyta ne kartą, o jokie konkretūs duomenys apie tai, kad kaltinamasis bandytų ieškotis darbo, bet negalėtų šios teisės realizuoti iki šiol nėra pateikiami, todėl skunde nurodyti argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir neatspindintys kaltinamojo siekio susirasti darbą bei dėl to patiriamų neproporcingų ribojimų.
12. Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad procesinė prievartos priemonė A. A. yra taikoma pakankamai ilgą laiką, bet nagrinėjamu atveju tai lėmė objektyvios priežastys, susijusios su galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu bei didele bylos apimtimi. Iš aukštesniajam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad ši baudžiamoji byla Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama nuo 2019 m. vasario 7 d., iš anksto nustatomi teismo posėdžių grafikai (laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. suplanuoti šeši teisiamieji posėdžiai). Pertraukos tarp teismo posėdžių buvo skelbiamos ir iš anksto suplanuoti teismo posėdžiai buvo atšaukti dėl objektyvių priežasčių (pvz. dėl gynėjo saviizoliacijos). Be to, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr.V-59, ši baudžiamoji byla pripažinta greičiau nagrinėtina. Taigi, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas imasi priemonių, kad bylos procesas vyktų sparčiai, nors vis ilgėjant proceso trukmei turi būti imtasi visų galimų priemonių procesui paspartinti.
13. Nagrinėjamo klausimo kontekste aukštesnysis teismas pabrėžia, jog ilgėjant proceso trukmei BPK 157 straipsnyje numatytos baudžiamosios procesinės prievartos priemonės taikymas net ir esant įstatyme numatytam pagrindui gali būti neracionalus, o įstatymo leidėjo ketinimai, paprastai apimantys ir BPK 157 straipsnyje numatytos poveikio priemonės tikslus, gali būti pasiekti taikant šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Pagal šias valstybės tarnautojui taikomas nuostatas valstybės tarnautojas privalo būti nušalintas nuo pareigų, jeigu gaunama informacija, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Skirtingai nei VTĮ 40 straipsnio 2 dalyje numatytais kitais valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų atvejais, VTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, be to, jau minėtu atveju valstybės tarnautojas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos.
14. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras) įpareigotas nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų visais atvejais. Kaip matyti iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) vedėjas (iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) vedėjas) yra valstybės karjeros tarnautojas (t. 27, b. l. 3–5), todėl šiuo atveju kaltinamajam A. A. gali būti taikomos ir minėto įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą turėtų išsiaiškinti ar kaltinamąjį į darbą priėmusiam subjektui buvo pranešta apie vykstantį baudžiamąjį procesą arba pranešti apie tai ir gavęs informaciją apie VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos priemonės pritaikymą iš naujo įvertinti klausimą ar baudžiamojoje byloje būtina taikyti ir BPK 157 reglamentuotos procesinės prievartos priemonę.
15. Įvertinęs visa tai, teismas konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamajam A. A. paskirta procesinė prievartos priemonė yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui ir pateisinama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų taikymo kontekste. Todėl skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kaltinamojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.