- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-1354-392/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- G. A. S.
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. A. S. projektavimo firmos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19124-110/2013 pagal ieškovo G. A. S. projektavimo firmos ieškinį atsakovui R. V. dėl atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. A. S. projektavimo firma pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo R. V. 8.975,48 Lt atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pagal atsakovo užsakymą atliko neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), projektavimo darbus. Ieškovas parengė projektinius pasiūlymus ir techninį projektą, kurie buvo suderinti su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Atsakovas turėjo sumokėti ieškovui už atliktus projektavimo darbus 8.975,48 Lt, įskaitant visus mokesčius, tačiau neatsiskaitė (b.l. 1-3, 45-47, 105-106, 141-150).
Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad susitarimas dėl neįrengtos pastogės dalies rekonstrukcijos projekto parengimo buvo sudarytas su architektu G. A. S., bet ne su G. A. S. projektavimo firma, todėl ieškovas neturi pagrindo reikšti ieškinyje nurodyto reikalavimo atsakovui. Atsakovas paaiškino, kad projektavimo darbai buvo atliekami netinkamai, nelaiku ir nepateikiant visos informacijos, todėl atsakovo iniciatyva susitarimas dėl šių darbų atlikimo buvo nutrauktas. Nors atsakovas yra sumokėjęs architektui G.A. S. 5.100 Lt, joks darbų rezultatas atsakovui nebuvo perduotas ir į jo pretenzijas neatsakyta (b.l. 29-32, 79-83, 141-150).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 153-156). Teismas nustatė, kad ginčo šalys susitarė dėl neįrengtos pastogės projektavimo darbų atlikimo. Rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau abi šalys tokį susitarimą pripažino. Teismas atmetė atsakovo teiginį, kad byloje yra netinkamas ieškovas, nes dėl projektavimo paslaugų teikimo jis tarėsi su architektu G.A. S. Iš byloje esančio pastogės rekonstrukcijos projekto kopijos matyti, kad projektą parengė G.A. S. projektavimo firma, o G.A. S. ir yra šios firmos savininkas. Teismas atmetė ir ieškovo teiginį, kad atsakovas byloje vertintinas kaip verslininkas, o ne kaip vartotojas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas vykdo gyvenamojo būsto rekonstrukciją verslo tikslais. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovui, bet ir jo tėvams. Tai rodo, kad buto remontas buvo daromas asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas taip pat nustatė, kad nors ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8.975,48 Lt, tačiau pagal byloje esantį el. susirašinėjimą ieškovas pripažįsta, kad gavo iš atsakovo 5.100 Lt. Šią sumą nurodo ir atsakovas, susirašinėdamas su ieškovu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas prieštarautų šiam atsakovo teiginiui. Neįrengtos pastogės dalies projektiniai pasiūlymai ir techninis projektas (pastogės rekonstravimo projektas) bei statybos leidimas gauti, tačiau atsakovui neperduoti. Tuo tarpu pagal CK 6.700 straipsnį ir 6.676 straipsnio 2 dalį, kol rangovo padarytas darbas neperduotas užsakovui, už jį neprivaloma pilnai atsiskaityti. Kadangi rašytinės sutarties tarp šalių nebuvo, tai visos neaiškios sutarties aplinkybės aiškintinos silpnesniosios pusės – atsakovo naudai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas perdavė darbų rezultatą atsakovui, todėl ieškovo reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. A. S. projektavimo firma teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, prijungti prie bylos 2013-10-31 UAB „Sigista“ paaiškinimą (b.l. 164-167). Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino šalių susitarimą dėl apmokėjimo už atliktą darbą momento, nevertino faktinių aplinkybių visumos – tinkamo techninio projekto suderinimo Kultūros paveldo departamente, užsakovo vienašalio sutarties nutraukimo ir rangovo darbo rezultato sulaikymo, užsakovui nevykdant įsipareigojimų mokėti pagal sutartį. Pagal šalių sudaryto susitarimo turinį galutinis darbų apmokėjimo terminas buvo apibrėžtas aplinkybės atsiradimu – techninio projekto sprendinių suderinimu Kultūros paveldo departamente, kas buvo padaryta 2012-09-18. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo sutartas kitas galutinis darbų apmokėjimo terminas ir šios aplinkybės neginčija. Kultūros paveldo departamentas suderino ieškovo parengtą techninį projektą, nes jis yra tinkamai parengtas. Ieškovas asmeniškai pateikė techninį projektą susipažinimui ir suderino su atsakovu, nes to nepadarius atsakovas nebūtų įgaliojęs ieškovo pateikti sutikimą neįrengtos pastogės rekonstravimo projektui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Teismas nevertino tų aplinkybių, kad tuo metu, kai ieškovas suderino techninį projektą Kultūros paveldo departamente, atsakovas 2012-09-17 pateikė ieškovui pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą, kuriame įvardijamos terminų nesilaikymo ir rašytinės sutarties nepasirašymo priežastys. Tačiau atsakovas nepagrindė sutarties nutraukimo priežasčių, nenustatė termino ieškovui tinkamai įvykdyti sutartį (CK 6.218 straipsnis). Ieškovas 2012-09-26 pretenzija informavo atsakovą, kad techninis projektas suderintas ir tinkamai parengtas bei nustatė 14 dienų terminą apmokėjimui atlikti. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo nustatyti, kad vienašališkai nutraukęs sutartį atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, nors apie ieškovo reikalavimą jam buvo žinoma. Esant tokioms aplinkybėms ieškovas turėjo teisę pasinaudoti įstatymo numatyta sulaikymo teise, tuo pačiu ir reikalavimo teise teisme. Dėl atliktų darbų kainos ginčo nebuvo, kadangi ieškovas nuosekliai reikalavo 8.975,48 Lt, o atsakovas jau parengiamojo teismo posėdžio metu pats įvardijo bei pripažino, kad tai galutinė darbų kaina. Ieškovas nesutiko su teismo išvadomis dėl tariamos 5.100 Lt sumos gavimo iš atsakovo. Tai, kad tariamai avansas buvo sumokėtas, privalo įrodyti atsakovas. Atsakovas liudyti kvietė T. P., nurodydamas, kad jis patvirtins pinigų perdavimą susitikimų metu, tačiau teismo posėdžio metu pats atsakovas nurodė, kad tariami perdavimai buvo tik tarp ieškovo ir atsakovo bei painiojosi nurodydamas aplinkybes, kada ir kaip perdavė pinigus. Tuo tarpu ieškovas teismui teikė papildomą rašytinį įrodymą, kuris patvirtino, jog 2012-04-24 ieškovas negalėjo susitikti su atsakovu jo nurodytu laiku ir vietoje, nes tuo metu buvo Vilniaus rajone objekte. Ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo priimti šį rašytinį įrodymą, UAB „Sigista“ 2013-10-31 paaiškinimą, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tai padaryti. Atsakovas, 2012-09-17 vienašališkai nutraukdamas sutartį su ieškovu, neužsiminė apie sumokėtą avansą, atvirkščiai, nurodė, kad už visus atliktus darbus, kurie padaryti iki šios dienos, bus atsiskaityta. Atsakovas net nebandė kelti klausimo dėl kažkokio mokėjimo ieškovui, kol teisme neatsirado ieškinys. Teismas netinkamai vertino tai, kad atsakovas yra vartotojas, o ne verslininkas, nevertino jo nesąžiningumo vykdant sutartį. Į bylą pateikti būtent ieškovo Projektavimo darbų sutarties projektai, kurie ieškovo buvo pateikti pasirašyti atsakovui, tačiau jis nepagrįstai to nepadarė. Teismas neteisingai vertino, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo kaip verslininko veiklą. Liudytojas T. P. teisme parodė, kad yra nekilnojamojo turto brokeris, o atsakovas jo klientas ir jis tarpininkavo siekiant gauti ieškovo parengtą techninį projektą, kurio reikėjo šio nekilnojamojo turto realizavimui. Palėpė nėra nei atsakovo, nei jo šeimos narių gyvenamoji vieta, o pats atsakovas verčiasi nekilnojamuoju turtu.
Atsiliepimas
Atsakovas R. V. atsiliepimu teismo prašo netenkinti ieškovo G. A. S. projektavimo firmos apeliacinio skundo, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 171-175). Nors atsakovas apeliaciniame skunde bando aiškinti, kad teismas neteisingai vertino šalių susitarimą dėl apmokėjimo už atliktą darbą momento, tačiau nepateikia įrodymų, kad jis būtų tinkamai atlikęs ir perdavęs atsakovo užsakytus darbus, už kuriuos reikalauja apmokėjimo. Ieškovo pateikta informacija, kad techninis projektas yra suderintas Kultūros paveldo departamente, neįrodo, kad ieškovas yra atlikęs ir perdavęs darbą, už kurį reikalauja apmokėjimo iš atsakovo. Todėl teismas pagrįstai taikė CK 6.676 straipsnio 2 dalį, pagal kurią padarytas darbas turi būti perduotas ir tik po atsiskaityta už šį darbą, jei nebuvo susitarta kitaip. Ieškovo reikalavimas grindžiamas vienintele į byla pateikta PVM sąskaita-faktūra GAS Nr. 12/7, kuri buvo pateikta atsakovui tik po penkių mėnesių nuo tariamo darbo užbaigimo. Ši sąskaita neatitinka PVM sąskaitai-faktūrai keliamų reikalavimų ir kyla įtarimai dėl jos fiktyvumo. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, nepagrindė sutarties nutraukimo priežasčių. Ieškovui netinkamai atliekant sutartus projektavimo darbus (buvo nesilaikoma sutartų terminų, delsiant parengti reikalingus dokumentus, nepasirašoma sutartis, vengiama informuoti apie projektavimo eigą, nepagarbiai bendraujama), atsakovas suabejojo, ar architektas G.A. S. galės laiku ir tinkamai užbaigti sutartus darbus, nors mokėjimai už dalį darbų jam buvo atlikti grynaisiais pinigais – viso 5.100 Lt. Atsakovo teiginius dėl architektui G.A. S. sumokėtų pinigų patvirtino liudytojas T. P., taip pat jo teismui pateiktas el.susirašinėjimas su G.A. S. Atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, 2012-09-17 el.laišku atsakovas informavo architektą G.A. S. dėl susitarimų nutraukimo, nurodė, kad už atliktus darbus, kurie padaryti iki pranešimo dienos bus atsiskaityta, taip pat paprašė pateikti faktiškai atliktų darbų sąrašą ir iki 2012-09-19 perduoti atsakovui visus su pastogės dalies rekonstrukcijos projektu susijusius dokumentus bei pasirašyti atitinkamus atsiskaitymo ir darbų perdavimo-priėmimo aktus. Deja, į šį bei vėlesnius atsakovo pranešimus architektas G.A. S. neatsakė. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad jis turėjo teisę pasinaudoti CK 6.656 straipsnyje numatyta sulaikymo teise. Šiam ginčui taikytinos CK 6.676 straipsnio 2 dalies nuostatos nenumato teisės rangovui sulaikyti darbų rezultatą, be to, ieškovas nepateikė atsakovui jokio dokumento, patvirtinančio, kad jis atliko sutartą darbą. Ieškovo teiginiai apie neva negautą 5.100 Lt avansinį mokėjimą iš atsakovo yra paneigti byloje surinktais įrodymais. Papildomai pateikiamas UAB „Sigista“ paaiškinimas nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių. Teismas pagrįstai nepriėmė šio įrodymo. Paties ieškovo pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas sumokėjo avansą ir tas avansas buvo panaudotas projektavimo darbų eigoje. Liudytojas T. P. taip pat žodžiu paliudijo bei pateikė el.laiškus, kurie patvirtina, kad atsakovas sumokėjo 5.100 Lt avansą G.A. S. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas projektavimo darbus užsakė kaip verslininkas, o ne kaip vartotojas. Neįrengta pastogė asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui ir jo tėvams. Atsakovo tėvai šį nekilnojamąjį turtą įsigijo dar 2000 m., todėl teiginiai apie tariamą atsakovo komercinę veiklą, susijusią su šiuo nekilnojamuoju turtu, niekuo nepagrįsti. Šis nekilnojamasis turtas yra įsigytas asmeniniams poreikiams ir niekaip nesietinas su atsakovo komercine veikla. Todėl šalių susitarimas dėl projektavimo darbų atlikimo yra vartojimo rangos sutartis. Atsakovo teigimu, ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, kad atsakovas nežinia dėl kokių priežasčių nepasirašė ieškovo parengtos sutarties. Pats ieškovas, nors ir parengė sutarties projektą, vengė ją suderinti ir pasirašyti. Į bylą pateiktas el. susirašinėjimas patvirtina, kad galimai mokesčių vengimo tikslais ieškovas buvo linkęs nepasirašyti sutarties, todėl bet kokie teiginiai, kad sutarties nenorėjo pasirašyti atsakovas, neturi pagrindo. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad architektas G.A. S. nesilaikė architektūros paslaugų teikėjų kodekso ir savo netinkamu elgesiu pažeidė teisėtus atsakovo interesus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas G. A. S. projektavimo firma įsipareigojo parengti atsakovui R. V. neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus ir techninį projektą statybos leidimui gauti (b.l. 142-150). Ginčo tarp šalių dėl šios faktinės aplinkybės nėra. Taigi, tarp šalių susiklostė projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai (CK 6.700-6.704 straipsniai). Be to, šie santykiai vertintini ir kaip vartojimo rangos (CK 6.672-6.680 straipsniai), nes atsakovas susitarimą su ieškovu sudarė kaip fizinis asmuo, o neįrengta pastogė yra atsakovo ir jo tėvų nuosavybė (b.l. 71-72). Byloje nėra duomenų, kad projektavimo darbus atsakovas būtų užsakęs verslo, o ne asmeniniais tikslais. Vien tai, kad atsakovas verčiasi nekilnojamojo turto plėtros paslaugomis (b.l. 67-70), naudojasi nekilnojamojo turto brokerio paslaugomis (b.l. 126) ar negyvena pastogėje, nesudaro pagrindo teigti, kad į ieškovą atsakovas kreipėsi ne kaip vartotojas, o kaip verslininkas. Tokių įrodymų byloje nėra.
CK 6.700 straipsnis nustato, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Pagal CK 6.704 straipsnio 1 punktą užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus. Pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas ir jo perdavimas užsakovui. Be to, pagal CK 6.673 straipsnio 2 dalį užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-09-17 el.laišku atsakovas informavo ieškovą, kad nutraukia su juo žodžiu sudarytą susitarimą dėl pastogės projektavimo darbų, motyvuojant ieškovo nepagarbiu bendravimu, darbų atlikimo terminų nesilaikymu bei sutarties nepasirašymu, bei paprašė perduoti visus dokumentus ir pasirašyti atsiskaitymo, darbų perdavimo-priėmimo aktą (b.l. 33). 2012-09-26 pretenzija ieškovas pareikalavo atsiskaityti už atliktus darbus (b.l. 16-17). 2013-02-26 raštu ieškovo atstovas pateikė atsakovui 2013-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą GAS Nr. 12/7 8.975,48 Lt sumai ir Susitarimo dėl projektavimo darbų priėmimo perdavimo ir apmokėjimo tvarkos nustatymo projektą (b.l. 19-21). Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jis nesutiko su ieškovo pateiktais dokumentais, nes yra sumokėjęs ieškovui 5.100 Lt avansą, už kurį šis neatsiskaitė, t. y. atsakovas nėra gavęs iš ieškovo jokio darbų rezultato sutartais terminais (b.l. 145-146). Tuo tarpu ieškovas neigė gavęs iš atsakovo avansą ir darbų rezultato atsakovui neperdavė, remdamasis sulaikymo iki visiško atsiskaitymo teise (b.l. 142-144).
Nors byloje esantis ginčo šalių susirašinėjimas el.paštu, kuriame, be kita ko, aptariami ir atsiskaitymo klausimai (b.l. 34-36, 56-58, 73, 84-85, 107, 113, 117-118), yra dviprasmiškas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai) bei į tai, kad visos abejonės dėl susitarimo vykdymo turi būti aiškinamos atsakovo kaip vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovas sumokėjo ieškovui jo nurodytą 5.100 Lt avansą. Tokia išvada darytina įvertinus šiuos ieškovo teiginius viename iš el.laiškų: „...ir biznio tik už+- 370!!!...bus leidimas likusi suma bus išmokėta...!???“ (b.l. 84-85). Tokią teisėjų kolegijos išvadą netiesiogiai patvirtina ir ieškovo elgesys, kuomet jis, kaip teigia, didelės apimties ir brangius projektavimo darbus atsakovui atlikęs be jokio užmokesčio ir sutarties, remdamasis vien tik pasitikėjimu atsakovu ir jo sąžiningumu, ir net pastarajam pranešus apie susitarimo nutraukimą, pabaigdamas šiuos darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad ieškovas, kuris užsiima projektavimo verslu, būtų taip elgęsis ir dirbęs be jokio užmokesčio. Be to, tai, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovui, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. P. (b.l. 126).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu už atliktus projektavimo darbus iki susitarimo nutraukimo, tuo tarpu ieškovas, nepagrįstai naudodamasis sulaikymo teise ir neperduodamas atsakovui galutinio darbų rezultato, neįgijo teisės į papildomą apmokėjimą. Ieškovo teiginiai, kad galutinis darbų apmokėjimo terminas buvo apibrėžtas techninio projekto sprendinių suderinimu Kultūros paveldo departamente, yra teisiškai nereikšmingas, nes, kaip pats ieškovas pripažįsta, šie veiksmai buvo atlikti jau atsakovui nutraukus susitarimą. Kita vertus, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis yra tinkamai atlikęs pastogės projektavimo darbus, už kuriuos reikalauja apmokėjimo, nes darbo rezultato neperdavė (CK 6.704 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai, taip pat ir ieškovo su apeliaciniu skundu pateikti papildomi įrodymai, neturi įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimą palikti nepakeistą.