- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- T-975-1057/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Nuteistasis
- D. I.
- Advokatai
- Irina Karšul
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam D. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. I. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant D. I. baudžiamojo poveikio priemones: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) pradėti dirbti arba mokytis arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. sausio 29 d.
Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2023 m. liepos 28 d.
Probacijos tarnybos teikimu siūloma nuteistajam D. I. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, nes jis nevykdo jam paskirto įpareigojimo, probacijos sąlygas pažeidinėja vykdydamas administracinius nusižengimus, yra nedirbantis.
Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė. Nurodė, kad nuteistasis sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, buvo pasislėpęs nuo probacijos tarnybos ir pasiaiškinti į probacijos tarnybą atvyko tik rugpjūčio mėnesį. Pateikė paaiškinimus, įsipareigojo vykdyti sąlygas, bendradarbiauti su probacija. Buvo informuotas, kad probacijos tarnyba kreipsis į teismą su teikimu dėl papildomų pareigų paskyrimo. Tačiau po pateikto teismui teikimo nuteistasis toliau sistemingai pažeidinėja probacijos sąlygas darydamas administracinius nusižengimus, neatvyksta į probacijos tarnybą ir su ja nebendradarbiauja. Kaip matyti iš įtariamųjų registro duomenų nuteistasis yra įtariamas ir naujos nusikalstamos veikos padarymu. Probacijos tarnyba esant naujos aplinkybėms pakeitė savo poziciją ir prašo teismo vietoj papildomos pareigos paskyrimo nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.
Teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad palaiko probacijos tarnybos naują siūlymą, jis pagrįstas. Apie nuteistąjį jokių teigiamų žinių nėra, jis įtariamas padaręs naują nusikaltimą, baustas administracine tvarka. Probacijoje nesilanko, niekur nedirba, jo atvesdinti į teismo posėdį nepavyko.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja advokatė prašė teikimo netenkinti. Paaiškino, kad jos ginamojo elgesys nebuvo tinkamas, tačiau jis pradžioje ėmėsi veiksmų, vykdė įsipareigojimus, pradėjo dirbti. Kas vyko toliau nežino. Dėl administracinių pažeidimų, važiavimo be bilieto, nedidelis nusižengimas. Jos ginamasis įtariamas vagystėmis, bet nėra įsiteisėjusio nuosprendžio. Prašo duoti jam dar galimybę pasitaisyti.
Nuteistasis D. I. į teismo posėdį neatvyko. Neįvykdytos nutartys dėl nuteistojo atvesdinimo (gautas tarnybinis pranešimas, kad nėra galimybės atvesdinti asmenį į teismo posėdį). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 358 straipsnio 6 dalimi, nuteistojo neatvykimas į teismo posėdį netrukdo nagrinėti teikimą, nuteistajam paskirtas gynėjas advokatas pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį, todėl teismas Probacijos tarnybos teikimą nagrinėja nedalyvaujant nuteistajam.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Vertinant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, atkreiptinas dėmesys, kad juo įgyvendinamas valstybės humanizmo principas valstybės baudžiamojoje politikoje, ir šis principas yra paremtas valstybės baudžiamosios politikos suinteresuotumu ir siekiu, kad nusikaltęs asmuo savo veiksmais ir atsakingu elgesiu siektų visiškai pasitaisyti.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad teismas nuteistajam D. I. atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą jį įpareigojo per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) pradėti dirbti arba mokytis arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje. Vis dėlto, iš nuteistojo asmens byloje ir teikime esančių duomenų matyti, kad probacijos laikotarpiu nuteistasis pažeidė vieną iš jam paskirtų įpareigojimų bei sistemingai darė administracinius nusižengimus.
Pažymėtina, kad teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, valstybės vardu išreiškia pasitikėjimą nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, asmeniui per tam tikrą laikotarpį įvykdant tam tikras baudžiamojo poveikio priemones, sąlygas ir įpareigojimus. Tokiu teisiniu reguliavimu ir teisės taikymu siekiama ne tik pakeisti nuteistojo elgesį bei pasiekti bausmės tikslus švelnesnėmis priemonėmis, netaikant griežtos laisvės atėmimo bausmės, bet tuo pačiu kontroliuojant nuteistojo elgesį ir vertinant, kaip asmuo pateisina išreikštą pasitikėjimą juo. Asmuo, kuriam yra atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, probacijos laikotarpiu turi griežtai, be pažeidimų ir nepaisant jokių priežasčių laikytis jam nustatytų įpareigojimų, o kai to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių, nedelsiant nurodyti tokias priežastis ir savo veiksmais parodyti, kad daro visa, kas jam pavesta, kad įsipareigojimai būtų įvykdyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad ne valstybė, imdamasi įvairių kontrolės mechanizmų, patikrinimų ir prevencijos priemonių, turi skatinti ir prašyti laikytis įpareigojimų, o pats nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas vykdant įpareigojimus, parodyti, kad jis buvo vertas jam parodyto pasitikėjimo, o priešingu atveju jis gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi būtent nuteistasis turi būti suinteresuotas vykdyti visas jam nustatytas pareigas.
Kaip matyti iš Probacijos tarnybos pateiktų duomenų, nuteistojo asmens priežiūra vykdoma nuo 2021 m. vasario 5 d. D. I. 2021 m. vasario 9 d. buvo supažindintas su teismo paskirtais įpareigojimais, probacijos sąlygomis bei jų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. Nuo priežiūros pradžios nuteistasis registruojasi Užimtumo tarnyboje ((duomenys neskelbtini) registraciją buvo nutraukęs, kadangi, SODRA duomenimis, dirbo) (asmens b. 1. 18, 81-82). Pažymėtina, kad nėra duomenų apie teismo įpareigojimo, be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų, pažeidimus. Visgi, nuteistasis sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus: 2021 m. vasario 14 d. ir 2021 m. balandžio 16 d. probuojamasis baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 446 straipsnio 4 dalį, dėl naudojimosi viešuoju transportu neįsigijus bilieto (informacijos apie skirtų 16 Eur baudų sumokėjimą nėra (asmens b. 1. 68, 73)), dėl šių pažeidimų nuteistajam buvo skirti įspėjimai (asmens b. 1. 70, 74). Tačiau, kaip matyti iš asmens bylos, po taikytų poveikio priemonių asmuo tinkamų išvadų nepadarė ir 2021 m. gegužės 10 d. įvykdė analogišką administracinį nusižengimą, dėl kurio buvo baustas administracine tvarka (informacijos apie skirtos 16 Eur baudos sumokėjimą nėra) (asmens b. 1. 75). D. I. apie tai, kad nebendradarbiauja su probacijos tarnyba ir kviečiamas neatvyksta į tarnybą 2021 m. liepos 27 d. ir 2021 m. rugpjūčio 4 d. pateikė paaiškinimus (asmens b. l. 83,84). Nuteistasis buvo informuotas, kad probacijos tarnyba kreipsis į teismą dėl papildomų pareigų paskyrimo, tačiau net ir pasikreipus į teismą iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad nuteistasis D. I. ir toliau sistemingai daro administracinius pažeidimus. Taip pat pažeidinėja jam paskirtą įpareigojimą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nes patikrinus nuteistojo galimas gyvenamąsias vietas, jo rasti nepavyko. Į teisiamuosius posėdžius atvesdinti nuteistojo taip pat nėra galimybės, kadangi nėra žinoma jo gyvenamoji vieta. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys įvertinimo metodiką šiuo metu yra vidutinė - 78 balai (2021 m. vasario 24 d. nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti buvo įvertinta 75 balais), nuteistajam nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei.
Atsižvelgiant į tai, kad D. I. 2021 m. vasario 9 d. buvo supažindintas su teismo paskirtais įpareigojimais, probacijos sąlygomis bei jų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, nuteistasis žinojo ir suprato, kaip jis privalo elgtis bausmės vykdymo atidėjimo metu, kokios pasekmės gresia tuo atveju, jeigu jis netinkamai vykdys ar nevykdys savo pareigų. Vis dėlto, vėlesnis nuteistojo elgesys rodo jo visišką neatsakingumą bei nustatytų taisyklių nepaisymą. Padarytų pažeidimų skaičius rodo, kad jie yra ne atsitiktiniai, o sistemingi, pasikartojantys. Dėl daromų pažeidimų, jam buvo suteikiama galimybė paaiškinti jų darymo priežastis bei aplinkybes, taip suteikiant nuteistajam galimybę probacijos laikotarpiu koreguoti savo elgesį ir pasitaisyti, tačiau teigiamų rezultatų pasiekta nebuvo.
Taigi, akivaizdu, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis D. I. nesiėmė priemonių savo elgesiui koreguoti ir daro tolimesnius pažeidimus, nevykdo jam paskirto įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, o tai rodo asmens neatsakingumą, atsainų ir lengvabūdišką požiūrį į teismo skirtus įpareigojimus bei jam nustatytų elgesio taisyklių nepaisymą. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, tokį sąmoningą veikimo būdą pasirinko rizikuodamas jam suteiktu pasitikėjimu pasitaisyti, turėdamas numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes.
Apibendrinant visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas daro išvadą, kad D. I. savo, kaip nuteistojo, iš kurio tikimasi pozityvių elgesio pokyčių, padėtį vertino nerūpestingai, net ir suvokdamas realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo grėsmę iš esmės nevykdė jam skirto įpareigojimo, darė administracinius nusižengimus. D. I. buvo sudarytos galimybės keisti savo elgesį, tačiau jis jomis sąmoningai nepasinaudojo, ignoravo paskirtą bausmę ir įpareigojimus, taigi bausmės vykdymo atidėjimas siekiamo teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis būdamas laisvėje neįrodė, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti įgyvendinti netaikant realaus laisvės atėmimo. Nėra pagrindo pateisinti nuteistojo nustatytų įpareigojimų nesilaikymo, nes tokia pozicija formuoja nebaudžiamumo nuotaikas, rodo nepagarbą visuomenei ir valstybei.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti D. I. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d nuosprendžiu skirtą 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam D. I. tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu D. I. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti D. I. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu skirtą 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. I. sulaikymo vykdant šią nutartį dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.