- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-07
- Bylos Nr.
- N-575-1819-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 19 d. nutarties I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. M. Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2006-05-23 nutarimu nubausta 1500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 18 mėnesių už ATPK 123 str. l dalyje bei 126 str. 2 d. numatytus pažeidimus. Nutarime nurodoma, kad I. M. 2006-05-06 apie 1.15 val., Masčio gatvėje, Telšiuose, vairavo automobilį „Opel Astra“ neblaivi, nustatytas vidutinio girtumo laipsnis, automobiliui nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra.
Šalies argumentai
I. M. nesutikdama su nutarimu kreipėsi į teismą ir prašė taikyti ATPK 30¹ str. ir netaikyti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei sumažinti paskirtą piniginę baudą. I. M. nurodė, kad ji nuoširdžiai gailisi, yra II grupės invalidė. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, kad atvyktų į darbą, nes ji Telšiuose dirba buhaltere, o gyvena Klaipėdoje. Pažymi, kad netekusi teisės vairuoti transporto priemones, gali prarasti darbą, pablogėtų materialinė padėtis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 19 d. nutartimi nutarė skundą atmesti. Teismas konstatavo, kad skirdamas nuobaudą, pareigūnas nurodė, kad byloje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pažeidimą padarė neįgalus asmuo, todėl paskyrė minimalią nuobaudą. Teismas nurodė, kad kiekvienas iš eismo dalyvių turi išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Motyvas, kad I. M. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl probleminio susisiekimo su darbu, neįrodytas, ir tai nėra kriterijus taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nes į darbą Telšių rajono neįgaliųjų draugijoje I. M. galės nuvykti visuomeniniu transportu. Administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimą, taip siekiama prevencijos tikslų. Taip pat įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesus, siekdamas tokiu būdu, prevencinėmis priemonėmis užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusių teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu ar šeimos išlaikymu. Išskirtinių atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. I. M. neblaivi (vidutinio girtumo laipsnis) vairavo automobilį, tokiu būdu sukėlė realią grėsmę eismo dalyviams, sau pačiai, tyčia įvykdė vieną iš sunkiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. I. M. medicininės apžiūros metu vengė koordinacinių ir kitų mėginių, vartojo alkoholį, nors jai gydytojas paskyrė vaistus, kuriuos vartojant, alkoholio poveikis stiprėja.
Šalies argumentai
I. M. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartį pakeisti, sumažinant paskirtą piniginę baudą ir paliekant jai teisę vairuoti transporto priemones. Apeliantė nurodo, kad pažeidimą padariusi ji pripažįsta. Tačiau, teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į tai, kad viena iš šių aplinkybių, t.y. vairavimas esant vidutinio girtumo laipsniui, nebuvo nustatytas ir patvirtinta neginčijamais faktais. Jos neblaivumas nebuvo įrodytas nei alkotesterio parodymais, nei kraujo tyrimo išvada. Kraujo tyrimas nebuvo atliktas. Apeliantei nesuprantamu būdu buvo nustatytas neblaivumo laipsnis. Apeliantė nurodo, kad teismas į visus jos atsakomybę lengvinančius, įrodymus, bei į neištirtas aplinkybes neatsižvelgė, nesivadovavo teisingumo, humaniškumo ir protingumo kriterijais. Jai paskirta nuobauda yra per griežta, atsižvelgiant į susiklosčiusią jos gyvenimišką situaciją. Šeimoje ji viena. Visos jos gaunamos pajamos yra II gr. neįgalumo pensija bei atlygis už darbą Telšių raj. neįgaliųjų draugijoje. Visos jos pajamos kas mėnesį sudaro 950 litų. Iš jų turi įsigyti ir brangius vaistus, mokėti mokesčius bei tenkinti kitus gyvenimiškus poreikius. Jokių kitų pajamų šaltinių neturi. Be teisės vairuoti transporto priemones ji neteks darbo Telšių raj. neįgaliųjų draugijoje, tokiu būdu jos gaunamos nedidelės pajamos dar labiau sumažės. Ji pateikė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pažymą dėl alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Ji automobilį vairuoja jau nuo 1990 metų. Per visą laikotarpį nėra padariusi jokių kelių eismo taisyklių pažeidimų, nėra bausta administracine tvarka. Minėtą naktį važiavo labai lėtai, dėl jos padaryto pažeidimo žalos niekas nepatyrė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. M. kaltė padarius ATPK 123 str. l d. ir ATPK 126 str. 2 d. numatytus pažeidimus įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 53, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kitais rašytiniais įrodymais (b.l. 23-27). I. M. neblaivumą nustatė gydytoja (b.l. 21-22). Byloje nėra kito objektyvaus įrodymo, kuriuo būtų paneigtos medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 53 išvados. Todėl kolegijai nesivadovauti paminėtu įrodymu nėra pagrindo.
Kolegija taip pat konstatuoja, kad administracinė nuobauda I. M. paskirta objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jos atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.
ATPK 126 str. 2 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Akivaizdu, kad I. M. , nors ji padarė net du pažeidimus yra paskirta mažiausia įstatymu nustatyta nuobauda. I. M. vairuodama transporto priemonę ir būdama vidutinio girtumo būsenoje, įvykdė vieną sunkiausių ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų, sukėlė ypatingą grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Teismas vertina, kad I. M. skirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurią švelninti nėra pagrindo. Tai, kad pažeidėjai vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas darbo funkcijoms vykdyti, nėra įstatymu numatytas pagrindas panaikinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ją ar panaikinti apeliantės skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
I. M. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartį ir Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2006 m. gegužės 23 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.