Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė UAB „Areisa“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2019 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. DGKS-6519; 2) priteisti iš atsakovo 500 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas Y. K. nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. dirbo UAB „Areisa“ tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju-ekspeditoriumi-autošaltkalviu pagal 2018 m. liepos 16 d. darbo sutartį Nr. 104. Atsakovas atleistas iš darbo jo prašymu. Priėmimo į darbą metu atsakovas Y. K. pasirašytinai buvo supažindintas su Vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose yra numatyta, jog darbuotojas įsipareigoja saugoti jam perduotas materialines vertybes, patikrinti prekių kiekį ir kokybę, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams išvengti, tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius, o nutraukus darbo santykius, įmonei perduoti visą dokumentaciją, materialines vertybes bei pinigines lėšas, perdavimo faktą įforminant perdavimo-priėmimo aktu. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 6 d. pasikrovė automobilį Audi A4 Avant Sport 2.0 TDI quatro Vokietijoje Karlskron mieste ir gabeno jį į Vokietijos miestą Halle. Iškraunant automobilį 2018 m. rugsėjo 7 d. krovinio gavėjas pastebėjo, kad automobilio kapotas pažeistas akmens smūgio, kad subraižytas automobilio kėbulas. Atsakovas paaiškinime dėl atsiradusius žalos nurodė, kad gabenant krovinį nematė, kaip atsirado žala. Ieškovė 2019 m. birželio mėnesį gavo užsakovo Reck&Co GmbH AM Weser Terminil pranešimą su visais žalą patvirtinančiais dokumentais, kurioje nurodyta, jog atsakovo gabentam automobiliui yra padaryta 500 Eur žala. Taigi, dėl didelio neatsargumo ir nerūpestingumo atsakovas tinkamai neatliko savo pareigų, dėl ko darbdaviui padarė 500 Eur žalą. Ieškovė negali gauti žalos atlyginimo iš draudiko, nes su draudiku sudarytoje sutartyje nurodyta, kad besąlygiškai atskaitoma suma įvykus draudiminiam įvykiui bus 1 500 Eur. Prašomos priteisti iš atsakovo žalos dydis neviršija jo šešių vidutinio darbo užmokesčio dydžių, nes atsakovo Y. K. vidutinis darbo užmokesčio dydis buvo 707,30 Eur, o ieškovė iš atsakovo žalos atlyginimo reikalauja DK 153 straipsnio 1 dalies pagrindu. Patikslintas ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir Darbo ginčų komisija nepagrįstai sprendė, kad ginčas neteismingas Lietuvos Respublikos darbo ginčų komisijai, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą. CPK 29 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Nors DK 215 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, CPK nenustato pareigos pareikšti ieškinį tik pagal nuolatinę darbuotojo gyvenamąją vietą. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, atsakovas Y. K. gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas į Lietuvą atvyko dirbti ir joje laikinai gyventi. Šiuo metu atsakovas dirba UAB „Carlo LT“, buveinė Sasnavos g. 74A, Marijampolėje, ir pats savo gyvenamąją vietą deklaravo Marijampolėje. Atsakovui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Atsakovas yra įstojęs į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą. Savo atstovais Lietuvoje atsakovas nurodė Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovus P. G. ir R. K.. Taigi, atsakovas šiuo metu yra labiau susijęs su Lietuva, o ne su Ukraina.