Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1941-722/2019

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-03-06
Bylos Nr.: e2-1941-722/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01949-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lidija Deksnienė
Ieškovas: S. B.
Atsakovas: A. B.

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-1941-722/2019Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01949-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1; 3.2.6.5; 3.4.1.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 6 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė,sekretoriaujant R. P.,

dalyvaujant ieškovei S. B., jos atstovei advokato padėjėjai K. R., atsakovui A. B., jo atstovei advokato padėjėjai O. R., išvadą teikiančios institucijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo esant abiejų sutuoktinių kaltei; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo panaikinti 2012 m. rugpjūčio 6 d. Jonavos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje padarytą akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. B. ir A. B. 2012 m. rugpjūčio 4 d. Žeimių Švč. M. M. gimimo bažnyčioje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovei palikti santuokinę „B.“ pavardę, atsakovui palikti ,,B.“ pavardę; nepilnamečių vaikų D. B. ir J. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, o ieškovę paskirti išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais; priteisti iš atsakovo 360 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.; Nustatyti, kad nepilnamečiai vaikai su skyriumi gyvenančiu tėvu bendrauja bendru šalių sutarimu, atsakovas ieškovę apie ketinimą bendrauti su vaikais informuoja ne vėliau nei vieną dieną prieš bendravimą ryšio priemonėmis - telefonu, SMS žinute ar el. paštu; padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisti transporto priemonę – Opel Vectra Station Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 2 000 Eur), už didesnės vertės atsakovui tenkantį turtą ieškovei neišmokant kompensacijos; iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 2012 m. rugpjūčio 4 d. Santuoka įregistruota 2012 m. rugpjūčio 6 d. Jonavos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje. Sutuoktiniams santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B., o (duomenys neskelbtini) - sūnus J. B.. Šalių santuoka faktiškai iširo nuo 2018 m. kovo 23 d., kuomet atsakovas išsikraustė gyventi atskirai nuo šeimos. Tarp šalių nuolat kildavo konfliktai, tačiau ieškovė siekdavo juos užglaistyti, jog šeima gyventų kartu ir nesiskirtų, tačiau vieno žmogaus noro gyventi kartu neužtenka. Gyvenant santuokoje išryškėjo visapusiškas charakterių nesuderinamumas, skirtingas požiūris į esmines šeimos vertybes. Sutuoktiniai pradėjo nesutarti dėl gyvenimo būdo, dėl bendro ūkio vedimo klausimų. Iškilusių konfliktų išspręsti gražiuoju nepavyko. Sutuoktiniai jau kartu nebegyvena, taip pat neveda bendro ūkio ir nėra jokios galimybės vėl pradėti gyventi kartu. Ieškovei yra žinoma, jog atsakovas turi kitą gyvenimo draugę, tačiau ieškovė šioje byloje nesiekia įrodinėti atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, neketina jo smerkti, o nori kuo greičiau išsiskirti, todėl prašo panaikinti santuokos akto įrašą dėl bažnyčioje sudarytos santuokos dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nuolatinė sūnų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Šiuo metu sūnūs gyvena kartu su motina, jų gyvenimo sąlygos yra geros, tarpusavio ryšys su motina stiprus, todėl nėra reikalo keisti nepilnamečių vaikų dabartinę gyvenamąją vietą. Iš atsakovo nepilnamečiams sūnums yra priteistinas 200 Eur mėnesinis išlaikymas kiekvienam vaikui iki jiems sukaks pilnametystė. Toks išlaikymas yra būtinas ir atitinkantis tiek šalių finansines galimybes, tiek ir vaikų poreikius. Vaikų poreikiai nurodyti ieškinyje. Taip pat pažymėtina, jog sūnui, J. B., yra skiriama didesnė pinigų suma, kadangi jam dar yra perkamos sauskelnės bei drėgnos servetėlės. Išlaidos, susijusios su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto šildymui, elektrai, interneto, televizijos, vandens ir kitos išlaidos, tenkančios vaiko daliai. Taip pat reikalingi ir pinigai vaikui transportuoti į ugdymo įstaigą bei iš jos ir vykimui pas gimines, laisvalaikio praleidimo vietas. Per mėnesį šių išlaidų dalis, tenkanti kiekvienam vaikui, sudaro vidutiniškai 40,00 Eur. Išlaidos lavinimuisi priklauso nuo vaikų amžiaus, kintančių poreikių bei kainų, todėl jas įvertinti gana sudėtinga. Mėnesiui tenkančios išlaidos susidaro ne mažiau kaip po 20,00 Eur kiekvienam vaikui. Per mėnesį vaikų laisvalaikio išlaidos sudaro vidutiniškai po 40,00 Eur kiekvienam. Be kita ko, vaikai lanko ugdymo įstaigas, kurios yra mokamos. Sūnui D. B. ugdymo įstaigai yra skiriama 50,00 Eur per mėnesį, o sūnui J. B. yra skiriama po 75,00 Eur mėnesiui. Šalys dar gyvendamos kartu abiejų vaikų naudai nutarė sudaryti kaupiamąjį gyvybės draudimą. Dėl to kiekvienam vaikui papildomai išeina po 20,00 Eur mėnesiui šio draudimo apmokėjimui. Be kita ko vaikai yra draudžiami metiniu draudimu, kurio metinė suma yra 38 Eur, t. y. po 3,00 Eur kiekvienam kas mėnesį. Nors ieškovei teks didesnė vaikų išlaikymo dalis, tačiau ji prašo iš atsakovo kiekvienam vaikui priteisti bent po 200 Eur mokamo mėnesinio išlaikymo. Atsakovas yra darbingas, jaunas, todėl turi galimybes vaikams sudaryti geras gyvenimo sąlygas ir teikti tokį išlaikymą, kokio prašo ieškovė. Vaikų poreikiai tokia pačia apimtimi buvo tenkinami ir šalims gyvenant santuokoje, todėl santuoką nutraukus vaikų poreikiai negali būti mažinami. Atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį yra ne mažiau kaip 700 Eur. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 600 Eur, todėl akivaizdu, jog šalys yra pajėgios vaikams teikti tokio dydžio išlaikymą, o vaikai yra įpratę prie tokių gyvenimo sąlygų, todėl nėra pagrindo jų bloginti tėvams gyvenant ne santuokoje. Iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečių sūnų bendravimo su atsakovu tvarkos, todėl atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais gali vykti bendru šalių sutarimu. Ieškovė nori, jog sūnūs bendrautų su tėvu, tam nesudaro jokių kliūčių ir skatina jų bendravimą. Tačiau atsakovas ieškovę turėtų informuoti ne vėliau nei vieną dieną prieš ketinimą bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis: telefonu, SMS žinute ar el. paštu. Nuo 2019m. kovo 23 d. atsakovas nepilnamečiams vaikams išlaikymą teikė ne vienodai, t. y. tai teikė jį mažesnį, tai didesnį, todėl per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. susidarė išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui po 180 Eur. Ieškovės žiniomis, jokių kreditorių sutuoktiniai nei kiekvienas atskirai, nei kartu neturi. Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Santuokos metu šalys įgijo transporto priemonę Opel Vectra Station Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 2 000 Eur), kuri registruota atsakovo vardu. Šia transporto priemone naudojasi atsakovas, todėl jam ši transporto priemonė asmeninėn nuosavybėn po santuokos akto įrašo panaikinimo ir priteistina. Ieškovė už ją kompensacijos nereikalauja. Šalys santuokos metu jokio kito kilnojamojo ir nekilnojamojo dalintino turto neįgijo.

Teismo posėdyje ieškovė S. B. iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad vieną iš vaikų ji leidžia į privatų darželį, už kurį reikia mokėti kas mėnesį po 75 Eur, bei 2 Eur mokestis už pietus. Atsakovas mokėjo vaikams išlaikymą nereguliariai ir skirtingomis sumomis. Įsiskolinimas paskaičiuotas atsižvelgiant į orientacinę 200 Eur sumą. Jai padeda vaikus išlaikyti tėvai. Jos pajamos – 611 Eur. Dirba visą darbo dieną. Vaiką leidžia į privatų darželį, nes nebuvo laisvų vietų kituose darželiuose. Išlaidos vaikų drabužiams yra didelės, nes tokio amžiaus vaikai labai greitai iš jų išauga, be to vaikai lanko darželius, tai drabužiai greitai dėvisi. J. papildomai dar reikia sauskelnių ir servetėlių. Iki šios dienos ji gaudavo vaikų pinigų po 30 Eur, dabar gaus po 50 Eur. Apdrausti vaikus buvo jos ir atsakovo bendras sprendimas. Atsakovas visada turėjo papildomų darbų ir atitinkamai papildomų pajamų, todėl jie gyveno neblogai, jų bendros šeimos pajamos buvo apie 2000 Eur (jos ir atsakovo atlyginimas bei vaiko priežiūros pinigai, atsakovo papildomos pajamos. Mano, kad jis ir šiuo metu turi papildomų pajamų, jis užsiima transporto priemonių prekyba, bei tvarko jas už atlygį, tačiau pajamas iš šios veiklos jis slepia. Šiuo metu jo pajamos jai nežinomos. Atsakovas teigia pardavęs automobilį Opel, tačiau faktiškai šiuo automobiliu jis naudojasi ir dabar. Šiuo metu jis moka 150 Eur/mėn. dydžio išlaikymą. Kai gyveno kartu, jie beveik kiekvienais metais vykdavo poilsiui į užsienį, poilsiavo ir Lietuvoje prie jūros ir ežerų, galėjo sau leisti pramogas.

Atsiliepimas

Atsakovas A. B. su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, nesutinka dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, t. y. sutinka teikti ne 200 Eur, o 150 Eur dydžio kasmėnesinį materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui, bei nesutinka su reikalavimu priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą. Savo patikslintame atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jis nėra kaltas dėl santuokos iširimo, tačiau sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės siekiant kuo greičiau išsiskirti. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečių gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų motina, sutinka abiejų vaikų išlaikymui skirti periodines išmokas po 150 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Didesnės išlaikymo sumos atsakovas skirti negali dėl savo turtinės padėties, kadangi jo darbo užmokestis šaltuoju metų laiku būna apie 400 Eur per mėnesį. Šiuo metu darbo užmokestis mažėja ir atsakovui yra sudėtinga skirti ir po 150 Eur lėšas vaikų išlaikymui ir pačiam pragyventi. Laisvalaikio praleidimui nurodoma suma taip pat neatitinka realybės ir negali būti priskiriama prie būtinųjų išlaidų. J. B. yra vedamas į vaikų kambarį „Ridikiukas“, kuris yra kur kas brangesnis nei valstybinis darželis. Išlaidos draudimui taip pat nėra būtinosios, be to, šalys buvo sutarę, kad vaikai bus draudžiami iš tų lėšų, kurias ieškovė gauna iš valstybės, po 30 Eur per mėnesį gaunamų „Vaiko pinigų“, ši išmoka nuo 2019-01-01 sudarys jau po 50 Eur kiekvienam vaikui. Taip pat minimos sauskelnės, kurių greitu metu J. nebereikės. Kaip minėta, šaltuoju metų laiku atsakovas gauna atlyginimą vos didesnį už minimalų, todėl jei jis skirtų vaikams po 200 Eur per mėnesį, jam pačiam nepavyktų pragyventi bei savęs išlaikyti. Atsakovas dirba Kaune, per mėnesį vien kelionei į darbą jis išleidžia apie 100 Eur kurui. Atsakovas gyvena bute nuomininko teisėmis, su buto savininku sutarta, kad 50 Eur sumai per mėnesį bus atliekami buto pagerinimo, remonto darbai bei sumokamas 29 Eur renovacijos mokestis, taip pat sumokėti visi mokesčiai už komunalines paslaugas, internetą, televiziją ir kt. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto ar santaupų. Pareikšti reikalavimai nėra pilnai pagrįsti įrodymais. Gyvenant santuokoje kiekvieno vaiko išlaikymui šeima neskyrė ir negalėjo skirti po 400 Eur, kadangi šeima gyveno iš atsakovo gaunamų pajamų bei ieškovės gaunamų vaiko auginimo atostogų, kurios pirmaisiais metais sudarė apie 500 Eur, antraisiais - 300 Eur. Kitų pajamų šeima neturėjo. Gyvenant atskirai atsakovas išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams teikia reguliariai, įsiskolinimo nėra. Per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. vaikų išlaikymui atsakovas pervedė į ieškovės banko sąskaitą viso 2040 Eur. Vadinasi, atsakovas yra net permokėjęs. Be to, atsakovas yra davęs ieškovei į rankas grynųjų pinigų, skirtų vaikų išlaikymui. Transporto priemonė Opel Vectra Station Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra parduota motinai ir šiai dienai atsakovas jokių transporto priemonių neturi. Kito registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto šalys neturi. Šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi. Akcijų, obligacijų bei kitų vertybinių popierių neturi.

Teismo posėdyje atsakovas A. B. palaikė savo atsiliepime išdėstytus motyvus bei papildomai paaiškino, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra pasikeitusi, kad tokių papildomų pajamų, kurias nurodo ieškovė, jis negauna. Jis dirba autoservise ir savaitgaliais, todėl neturi galimybės dirbti papildomų darbų, retkarčiais į jo darbovietę atvyksta privatūs klientai. Jis dirbo savaitę kartu su tėvu atostogų metu ir buvo uždirbęs apie 300 Eur, o kitų papildomų pajamų jis šiuo metu neturi. Kai pardavė Opel automobilį, jis buvo įgijęs kitą automobilį, bet transporto priemonių prekyba jis nesiverčia. Gyvenant kartu su ieškove jų bendros pajamos buvo ne didesnės kaip 1200 Eur. Į užsienio keliones jie vykdavo ne iš savo pinigų, jie apmokėdavo tik dalį kelionės išlaidų. Išėjęs iš namų, jis pagal išgales mokėjo vaikams išlaikymą, tik ne vienodomis sumomis. Iš savo pajamų jis neturi galimybės mokėti kas mėnesį 400 Eur vaikų išlaikymui. Jis gyvena nuomojamame bute, už nuomą moka apie 50 Eur nuomos mokesčio ir už komunalines paslaugas bei renovacijos mokestį. Turi įsipareigojimų pagal lizingo sutartį. Be mokamo išlaikymo jis vaikams papildomai skiria lėšų jų pramogoms bendravimo kartu metu, perka žaislus ir pan. Dėl kaupiamojo draudimo D. atžvilgiu buvo tartasi su ieškove. Dėl privataus darželio su juo nebuvo tariamasi, buvo kalba, kad antras vaikas turėtų eiti į tą patį darželį kaip ir vyresnysis brolis. Jis stengiasi su vaikais matytis mažiausiai kartą per savaitę. Jis per mėnesį dirba 20-22 dienas, kartais ir savaitgalį. Automobilį jis perleido savo mamai, o vėliau jį pardavė. Laikinai jis į darbą važiavo viešuoju transportu, po to tėvai nupirko kitą automobilį, su kuriuo jis važinėja. Kelis mėnesius jis turėjo galimybę mokėti vaikams po 200 Eur, nes tuo metu gyveno pas tėvus ir nebuvo buto nuomos išlaidų. Šiuo metu reikalaujamos sumos jis mokėti negali, nes nuomojasi butą. Jis turi gyvenimo draugę, su kuria gyvena. Vieną kartą buvo išvykę poilsiui į Druskininkus už draugės pinigus. Jis negali detalizuoti kiek ir kokiems vaiko poreikiams faktiškai reikėtų išleisti. 150 Eur suma - advokato konsultacijos metu pasiūlyta kaip pakankama išlaikymui suma. Dažniau bendrauti su vaikais neturi galimybės, nes turi ir kitos veiklos, be to reikia daryti buto remontą ir pan.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad duomenų, jog ieškovė ir atsakovas netinkamai vykdytų pareigas savo nepilnamečių vaikų D. B. ir J. B. atžvilgiu skyriuje nebuvo gauta. Buvo apsilankyta ieškovės gyvenamuoju adresu. Buities ir gyvenimo sąlygos vaikų poilsiui bei vystymuisi yra sudarytos tinkamos. Ieškovė nurodė dirbanti UAB „Nordvija“, jos darbo užmokestis apie 600 Eur, taip pat gaunama 60 Eur mėnesinė socialinė išmoka už vaikus. Ieškovė nurodė, jog vaikai D. ir J. yra sveiki, specialūs poreikiai jiems nėra nustatyti. Šalims pradėjus gyventi skyriumi, vaikai liko gyventi kartu su ieškove. Ieškovės teigimu, atsakovas su vaikais bendrauja, juos aplanko. Atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau nepakankamai. Ieškovės teigimu, būtinų išlaidų suma vieno vaiko išlaikymui yra 400 Eur. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovo nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pasak ieškovės, atsakovas sutinka, jog nepilnamečių vaikų D. ir J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove. Pasak ieškovės, tarp jos ir atsakovo nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tad jos nėra tikslinga nustatinėti. Ieškovė nurodo, jog prašo priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, nes yra buvęs laikotarpis, kai atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisidėdavo arba prisidėdavo nepakankamai. Skyrius neturi duomenų, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jų mama, ieškove S. B., prieštarautų teisėtiems vaiko interesams. Duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu skyriuje nebuvo gauta. Apsilankymo metu buvo nustatyta, kad vaikams gyventi bei vystytis buities sąlygos yra sudarytos geros. Skyrius pritaria, jog iš atsakovo nepilnamečiams vaikams būtų priteistas ieškovės prašomo dydžio materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės ir materialinio išlaikymo įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. B. ir S. B. (buv. Č.) susituokė (duomenys neskelbtini) Žeimių Švč. M. M. Gimimo bažnyčioje. Ši santuoka (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į apskaitą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini)). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B., o (duomenys neskelbtini) gimė antras sūnus J. B.. Ieškovė prašo panaikinti civilinės metrikacijos akto įrašą dėl santuokos įregistravimo ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes gyvenant kartu sutuoktiniai pradėjo nebesutarti, išryškėjo jų tarpusavio charakterių nesuderinamumas, skirtingas požiūris į šeimos vertybes ir pan. Nuo 2018 m. kovo mėnesio, t. y. apie metus laiko, sutuoktiniai kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo.

Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatos. Teismas, tenkindamas reikalavimą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.60-3.72 straipsniai).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, atitinkamai esant šioms sąlygoms, gali būti panaikinamas šios santuokos tokios santuokos apskaitos įrašas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Konkrečiu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2018 m. kovo pabaigoje paliko šeimą, išsikraustė iš namų, pradėjo gyventi atskirai, o šiuo metu gyvena su kita moterimi. Tačiau ieškovė, prašydama panaikinti akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netiesiogiai pripažįsta ir savo kaltę dėl santuokos faktinio iširimo. Atsakovo nuomone šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo jų tarpusavio konfliktų iniciatore, bet taip pat sutinka su ieškovės teiginiu, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Detalesnių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų kaltę, šalys nenurodo ir neteikia tai pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, į abiejų šalių sutikimą, teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl abiejų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, o tai vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Konkrečiu atveju atsakovas, palikdamas šeimą ir pradėjęs gyventi su kita moterimi, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), o ieškovė galimai savo elgesiu ar neveikimu, nenoru spręsti konfliktines situacijas, sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažįstama, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės žalos atlyginimo ar materialinio išlaikymo kitam sutuoktiniui mokėjimo klausimai nesprendžiami, nes tokiu atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Šalių sūnus D. B. šiuo metu yra penkerių, o sūnus J. B. yra dvejų su puse metų amžiaus, jie nuo gimimo gyvena su savo mama. Išvadą teikiančios institucijos duomenimis nustatyta, kad atsakovui palikus šeimą, vaikai liko gyventi kartu su ieškove jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Namo plotas apie 120 kv. m., jame yra 5 kambariai. Vaikams yra skirtas antrame namo aukšte esantis kambarys, jo plotas apie 15 kv. m. Namas yra tvarkingas, švarus, yra buičiai reikalingi baldai bei daiktai. Apsilankymo metu grėsmės vaikų saugumui nenustatyta. Buities ir gyvenimo sąlygos vaikų poilsiui bei vystymuisi yra sudarytos tinkamos. Atsakovas šiuo metu gyvena nuomojamame bute, vaikus jis lanko, išlaikymą periodiškai moka. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad būtent atsakovas geriau užtikrintų vaiko interesus ir sudarytų geresnes sąlygas vaikams gyventi sveikai, tinkamai vystytis ir pan., be to vaikai gyvena savo įprastoje aplinkoje su vienu iš tėvų ir jokių aplinkybių sąlygojančių keisti jų gyvenamąją vietą nėra. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, atsakovo sutikimą, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, nepilnamečių vaikų D. B. ir J. B. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, tai yra ieškove S. B. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams D. B. ir J. B. materialinį išlaikymą mokant kas mėnesį kiekvienam vaikui po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės bei 360,00 Eur (po 180 Eur kiekvienam vaikui) dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. Nurodo, kad tokia reikalavimo suma atitinka būtinus vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Atsakovas su reikalavimu šioje dalyje sutinka iš dalies, sutinka teikti 150,00 Eur dydžio kiekvienam vaikui materialinį kasmėnesinį išlaikymą, nes šiuo metu jis negauna tokių pajamų, kurios sudarytų galimybę mokėti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymą dvejiems vaikams.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovės pateiktais bei VSDFV duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „NORD Via“, jos vidutinis priskaitomas darbo užmokestis 2018 m. pabaigoje buvo 788,32 Eur (faktiškai išmokamas – apie 627 Eur), o 2019 m. sausio mėn. – 1017,15 Eur (faktiškai išmokamas – apie 660 Eur). Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, ji asmeninės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), kurie jai dovanoti. Šiame name ieškovė šiuo metu gyvena kartu su savo nepilnamečiais vaikais todėl vaikams atitinkamai tenka dalis namo priežiūros ir išlaikymo išlaidų. Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus ar kitus išlaikytinius byloje nėra. Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad ją materialiai remia ir vaikus padeda išlaikyti artimi giminaičiai (tėvai). Duomenų apie ieškovės sveikatos būklę ar ribotą jos darbingumą byloje nėra.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei VSDFV duomenimis nustatoma, kad atsakovas A. B. dirba UAB „AUTOTOJA“, kurios buveinė yra Kauno mieste, 2019 m. sausio mėn. jo priskaičiuotas darbo užmokestis buvo – 1355 Eur (faktiškai išmokamas – apie 855 Eur), 2018 m. pabaigoje (spalio ir lapkričio mėn.) jo vidutinis priskaitomas darbo užmokestis buvo apie 1300 Eur (atitinkamai faktiškai išmokamas - 988 Eur), o gruodžio mėn. dėl neaiškių priežasčių jo pajamos buvo apie 250 Eur. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad šiuo metu atsakovo vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių nėra. Ieškinio pareiškimo dieną atsakovo vardu buvo įregistruota transporto priemonė (Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau iškėlus bylą teisme, atsakovas šią transporto priemonę pardavė. Duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius ar turimus kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra. Atsakovas nurodė, kad jis turi įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, tačiau tai patvirtinančių dokumentų šioje byloje nepateikė. Duomenų apie tai, kad atsakovo darbingumas yra ribotas ar jis turi kitų sveikatos sutrikimų, byloje nėra.

Šiuo metu šalių du nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, kuriai tenka pareiga ne tik išlaikyti mažamečius vaikus, bet juos prižiūrėti, jais rūpintis, auklėti ir pan., o šias aplinkybes yra sunku įvertinti pinigais. Vienos ieškovės gaunamos pajamos negali užtikrinti dviejų vaikų būtinų poreikių. Atsakovui palikus šeimą, jis jų išlaikymui nuo 2018 m. balandžio mėn. iki ieškinio teismui padavimo dienos sumokėjo iš viso 2040 Eur, pradžioje - vidutiniškai po 215 Eur, birželio ir liepos mėnesiais – po 400 Eur, o vėliau – po 300 Eur. Šalys patvirtino, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui moka po 150 Eur (iš viso – po 300 Eur).

Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį (gaunamas pajamas ir valdomą turtą), sveikatos būklę, teismas daro išvadą, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl ieškovė ir atsakovas privalo teikti vienodą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, t. y. po 50 proc.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 ir 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šis principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas taip pat pasisakė, kad „minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai“. Todėl ir šioje byloje vertinant vaikų poreikius, atsižvelgiama į šalyje nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri leidžia orientuotis apie šalies pragyvenimo lygį ir reikalingą pinigų sumą tenkinti žmogaus minimalius būtinuosius poreikius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 555 Eur (iki 2018-12-31 buvo 400 Eur), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks MMA dydis nustatytas atsižvelgiant į nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusią mokesčių reformą. Objektyviai, palyginus su 2018 m., MMA dydis padidėjo tik 30 Eur – iki 430 Eur (pagal iki 2019 m. galiojusią mokesčių sistemą), todėl orientaciniu vieno tėvo teikiamo išlaikymo vienam nepilnamečiui vaikui būtiniems poreikiams tenkinti dyžiu šiuo metu yra laikoma 215 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašomo priteisti 200 Eur išlaikymo suma vienam vaikui negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas) suma. Ieškovė savo pateiktuose vaikų poreikių skaičiavimuose nurodė, kad kas mėnesį abiejų vaikų išlaikymui reikalinga išlaidų dalis yra apie 923 Eur (maistas - 250 Eur, rūbai, avalynė - 190 Eur, higienos reikmenys, kirpykla, sauskelnės jaunesniam berniukui - 72 Eur, išlaidos darželiui – 125 Eur, išlaidos sveikatos palaikymui (vitaminai, vaistai) – 40 Eur, komunalinių ir kt. mokesčių ir transporto išlaidų tenkanti dalis - 80 Eur, žaislai, ugdymo priemonės – 40 Eur, laisvalaikis - 80 Eur, kitos papildomos išlaidos (draudimas) - 46 Eur; iš viso - 923 Eur.). Nors konkrečiu atveju ieškovės nurodytų poreikių dydis (vidutiniškai vienam vaikui – 461 Eur) viršija nustatytą optimalų kriterijų - vienos minimalios mėnesio algos (MMA), kurios dydis pagal 2018 m. mokesčių sistemą būtų 430 Eur, dydį, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas (200 Eur vienam vaikui) neviršija ir yra net mažesnis už nustatytą optimalų kriterijų, todėl, kaip jau minėta nėra būtinumo detaliai vertinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio pagrįstumo vaikų poreikių atžvilgiu, nes nereikia įrodinėti, jog šalių sūnums yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Vaikai šiuo metu yra tokio amžiaus, kai jie sparčiai auga ir vystosi, todėl išlaidos pavyzdžiui maistui ir (ar) drabužiams ir avalynei yra pagrįstos. Be to turi būti tenkinami ne tik vaikų būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jų laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Pažymėtina, kad vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti siejama išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu. Augančiam mažamečiui vaikui būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas ir prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaiko poreikių. Pateikti būtinų vaiko poreikių skaičiavimus patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, nes objektyviai nėra galimybės išsaugoti visų išlaidų patvirtinančių mokėjimo dokumentų, be to įprasta, kad dalis prekių yra perkama turgavietėje. Atsakovo atsiliepime ir teismo posėdyje nurodyti teiginiai, kad vaikų išlaikymui tokių sumų nereikia, yra laikytini deklaratyviais teiginiais ir vertinti kaip atsakovo siekis išvengti pareigos teikti reikiamo dydžio išlaikymą vaikams vykdymo. Jie nepagrįsti nei įrodymais, nei asmenine patirtimi, kadangi vaikai faktiškai su juo negyvena. Teismo posėdyje atsakovas negalėjo pateikti realių ir pagrįstų vaikų poreikių paskaičiavimų. Atsakovo nurodyti argumentai, kad yra nepagrįstos jaunesniojo sūnaus privataus darželio išlaidos (75 Eur/mėn.), kad ieškovė neieškojo galimybės surasti pigesnio vaikų darželio ir pan., taip pat yra atmestini. Pažymėtina, kad atsakovas turi tokią pačią pareigą kaip ir ieškovė rūpintis vaikais, todėl konkrečiu atveju turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis rūpinosi ir dėjo pastangas surasti vaikui pigesnį darželį, o neapsiriboti laikraščio skelbimo apie laisvas vietas miesto vaikų darželiuose pateikimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vyresnis šalių sūnus lanko vaikų darželį „Pakalnutė“, todėl logiška, kad ir antrasis vaikas turėtų lankyti tą patį darželį arba kitą arti esantį, tačiau iš byloje pateiktų skelbimų matyti, kad laikinai šiame darželyje laisvų vietų nėra. Konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo vaikams dydis (iš viso 400 Eur) vaikų poreikių atžvilgiu objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka vaikų būtinus poreikius.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau tėvų gaunamos nedidelės ar minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis nustatyti mažesnį už optimalų vaikui reikalingą išlaikymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Konkrečiu atveju vertindamas abiejų šalių turtinę padėtį, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo atsiliepime ir teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad jo darbo užmokestis šaltuoju metų laiku yra apie 400 Eur, visiškai neatitinka tikrovės, nes tiek „Swedbank“,AB banke esančios atsakovo sąskaitos išrašo duomenimis, tiek VSDFV duomenimis yra nustatyta, kad jo faktiškai gaunamas darbo užmokestis 2018 m. pabaigoje (išskyrus gruodžio mėn.) buvo apie 988 Eur, o 2019 m. sausio mėn. – apie 855 Eur (perskaičiuota remiantis https://www.auditum.lt/index.php skelbiama atlyginių skaičiuokle). Pažymėtina, kad atsakovas gauna apie 200 Eur didesnes pajamas, negu ieškovė, su kuria gyvena vaikai.

Šalių turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Šaliai, su kuria gyvena vaikai, tenka ir ateityje neabejotinai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaikais: rūpintis kasdiene buitimi, sekti vaikų ugdymą, vesti juos į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, todėl šiuo atveju atsakovas turi daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Šalys teismo posėdžio metu didelį dėmesį skyrė atsakovo gebėjimams ir galimybei gauti papildomas pajamas iš įvairios jo vykdomos veiklos ne darbo metu. Atsakovas pats pripažino, kad kol gyveno šeimoje, jis turėjo papildomų pajamų padėdamas tėvui darbe, arba remontuodamas kitas transporto priemones, dirbdamas pagalbinius darbus vasaros sezono metu prie pramogų, tačiau, jo paaiškinimu, po to, kai paliko šeimą, jis jokia papildoma veikla neužsiima ir papildomų pajamų negauna arba gauna mažai – apie 30 Eur/mėn., svarbių priežasčių nenurodė. Ieškovės paaiškinimu, atsakovas taip pat papildomai vykdė transporto priemonių prekybą. Nors atsakovas šias aplinkybes neigia, tačiau byloje pateikti įrodymai (UAB „Vertikali media“ pateikta informacija, Nr. DOK-136804; Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių kopijos, Nr. DOK-4661; VĮ „Regitra“ pažyma Nr. 1.13-S3-277) patvirtina, kad nuo 2018 m. kovo mėn. iki liepos mėn. atsakovas galimai pirko ir(ar) pardavė penkias transporto priemones. Atsakovo paaiškinimai, kad šias transporto priemones jis pirko savo reikmėms yra mažai tikėtini, nes transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimu buvo draudžiamos trumpam laikotarpiui, prieš tai neįregistravus jų transporto priemonių registre ir beveik tuo pačiu laikotarpiu patalpinus skelbimus apie jų pardavimą autogidas.lt tinklalapyje. Viena iš šių transporto priemonių (Opel Astra) pagal 2018 m. gegužės 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS30052018/0033 per mogo.lt buvo parduota už 2500 Eur, pinigai 2018 m. gegužės 30 d. pervesti į atsakovo sąskaitą „Swedbank“,AB banke (Nr. DOK-136797).

Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą (kitą geriau apmokamą) darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, turi galimybę imtis realių veiksmų: arba ieškoti kito darbo ir padidinti savo pajamas, arba paskirstyti savo gaunamas faktines pajamas taip, kad būtų užtikrinti abiejų nepilnamečių vaikų poreikiai, arba ieškoti galimybės gauti papildomas pajamas. Konkrečiu atveju atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko jis šiuo metu nebegali užsiimti papildoma veikla, kad gautų didesnes pajamas, galinčias užtikrinti jo nepilnamečių vaikų bent būtinus poreikius, nors anksčiau, gyvendamas šeimoje bei vėliau jis tokias galimybes turėjo.

Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu jo gaunamų pajamų nepakanka mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo vaikams, nes jam reikia išlaikyti nuomojamą gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini) (2018 m. birželio 9 d. nuomos sutartis), atlikti šio buto remontą, vykdyti įsipareigojimus kredito įstaigai pagal sudarytą paskolos sutartį, kad turi papildomų transporto išlaidų (vyksta į darbą Kaune), neturi esminės reikšmės sprendžiant materialinio išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, nes konkrečiu atveju vaikų interesai ir išlaikymo mokėjimas yra laikytini prioritetiniais kitų įsipareigojimų bei išlaidų atžvilgiu. Nepilnamečiams vaikams išlaikymas yra reikalingas tiek jų tėvams turint, tiek neturint kitų kreditorių ir prievolių. Vaikų teisė į išlaikymą yra prioritetinė bet kuriuo atveju, kadangi įstatymas numato, jog reikalavimai išieškoti išlaikymą tenkinami pirmąją eile. Be to aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito ar kitas sutartis, kaip šiuo atveju atlieka svetimo gyvenamojo būsto remontą ir pan., netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą šioms prievolėms vykdyti.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Nors vieno vaiko poreikių tenkinimui yra nustatyta optimali 200 Eur suma, tačiau konkrečiu atveju sprendžiant ieškinio patenkinimo galimybes ir vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporciją, atsižvelgiant į mažamečių vaikų amžių (laikinai suponuojantį mažesnes išlaidas vaikų papildomam ugdymui ir pan.) bei į tą aplinkybę, kad šalys turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį (gaunamas pajamas), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad optimalus abiejų tėvų teiktino išlaikymo dvejiems vaikams dydis yra 360,00 Eur kiekvienam vaikui, todėl yra pagrindas iš atsakovo A. B. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. B. ir J. B., po 180,00 Eur kiekvienam vaikui (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos 2019 m. kovo 6 d. iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei motinai S. B..

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 360 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Byloje esančiais duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas ieškovės nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu vaikų išlaikymui sumokėjo 2040 Eur, o pateikus ieškinį ir teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi priteisus iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą, kiekvieną mėnesį moka po 150 Eur kiekvienam vaikui, t. y. darytina išvada kad iki teismo sprendimo priėmimo atsakovas per vienuolika mėnesių (nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d.) yra sumokėjęs 3540 Eur, o mokėtina išlaikymo bendra suma už šį laikotarpį yra 3960 Eur (skirtumas – 420 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad materialinis išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo sprendimo priėmimo (2019 m. kovo 6 d.), remiantis CK 3.200 straipsniu, iš atsakovo yra priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas dvejiems nepilnamečiams vaikams, už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje (2019 m. kovo 6 d.), t. y. už 11 mėnesių 6 dienas, iš viso – 492 Eur (420 Eur + (360 Eur : 30 d. x 6 d.) = 492 Eur).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Ieškovė neprašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais ribojimų, prašo nustatyti, kad nepilnamečiai vaikai su skyriumi gyvenančiu tėvu bendrauja bendru šalių sutarimu, o atsakovas ieškovę apie ketinimą bendrauti su vaikais informuoja ne vėliau nei vieną dieną prieš bendravimą ryšio priemonėmis - telefonu, SMS žinute ar el. paštu. Tarp šalių ginčo šiuo klausimu byloje nėra, atsakovas ir šiuo metu su vaikais stengiasi bendrauti mažiausiai vieną kartą per savaitę, todėl tenkinamas ieškovės prašymas. Šalims išaiškintina, kad ateityje kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kiekviena iš šalių turės teisę kreiptis su ieškiniu į teismą.

Dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo.

Nekilnojamojo turto šalys santuokoje neįgijo. Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas; reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės įgytas dovanojimo būdu, todėl jis yra laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe ir šiuo atveju tarp šalių nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškinyje reiškė reikalavimą santuokos metu įgytą transporto priemonę Opel Vectra Station, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri viešame registre buvo įregistruota atsakovo vardu (įgyta jo 2018 m. gegužės 24 d.), palikti atsakovo asmeninėje nuosavybėje ir kompensacijos jai iš atsakovo nepriteisti. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad minėta transporto priemonė atsakovo buvo parduota ir teismo sprendimo priėmimo momentu šalys nuosavybės teise transporto priemonių nevaldo. Tokiu atveju ieškovė turėtų teisę į dalį pajamų, gautų pardavus santuokoje įgytą bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.123 straipsnio 4 dalis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji nereiškia reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensacijos už jam tenkančią didesnę turto dalį, šios kompensacijos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimas nesprendžiamas ir reikalavimas šioje dalyje netenkinamas.

Panaikinus šalių santuokos apskaitos akto įrašą, ieškovės prašymu po įrašo panaikinimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „B.“, o atsakovui paliekama jo prigimtinė pavardė „B.“.

Sutuoktiniams išaiškintina, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Panaikinus santuokos apskaitos įrašą Civilinės metrikacijos įstaigoje, santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šioje byloje ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos: 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis (faktiškai sumokėta 98 Eur, tačiau teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi grąžinta 23 Eur suma) ir 1065 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas, iš viso - 1140 Eur. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 363 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas. Šalių išlaidos už advokatų padėjėjų suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų maksimalių dydžių. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai turėtų būti priteista proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (90 proc.) – 1026 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai proporcingai atmestų reikalavimų daliai (10 proc.) – 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, šiuo atveju tikslinga taikyti iš abiejų šalių priteistinų viena kitai bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (1026 Eur – 36,30 Eur = 989,70 Eur), todėl iš atsakovo ieškovės naudai yra priteistina 989,70 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė, paduodama ieškinį dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei atleidžiama ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio turtinių reikalavimų daliai priteistina 97,00 Eur žyminio mokesčio jį suapvalinus ( 180x2=360; 360x12= 4320; 4320x0,03x0,75=97,20)( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 3 dalis). Iš atsakovo valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai taip pat yra priteistina 14,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Priėmus sprendimą, teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi (buv. bylos Nr. e2-27281-722/2018) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo laikinas materialinis išlaikymas vaikams, nustoja galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-270, 282 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos metrikų knygoje (duomenys neskelbtini) padarytą akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos tarp sutuoktinių A. B. gim. (duomenys neskelbtini) Birštone, a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. B. (iki santuokos - Čaikauskaitė) gim. (duomenys neskelbtini) Plungėje, a. k. (duomenys neskelbtini) įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „B.“, atsakovui palikti pavardę - „B.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. B. gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaikų motina S. B. a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. B. gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B. gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant kiekvienam vaikui po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų; indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. kovo 6 d. iki D. B. ir J. B. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise vaikų įstatyminiam atstovui – motinai S. B..

Priteisti iš atsakovo A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams D. B. gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B. gim. (duomenys neskelbtini), 492,00 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du eurus) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 6 d.

Nustatyti, kad atsakovo A. B. bendravimas su nepilnamečiais vaikais D. B. ir J. B. nėra ribojamas, šalys su vaikais bendrauja bendru tėvų susitarimu, tačiau A. B. ieškovę S. B. apie ketinimą bendrauti su vaikais informuoja ne vėliau nei vieną dieną prieš bendravimą ryšio priemonėmis - telefonu, SMS žinute ar el. paštu.

Priteisti iš atsakovo A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės S. B. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 989,70 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 70 euro centų) ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 97 ( devyniasdešimt septynis eurus) Eur žyminio mokesčio ir 14,72 Eur (keturiolika eurų 72 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso : 111,72 Eur (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660, mokant nurodyti mokėtojo A. B. asmens kodą).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti sutuoktiniams, kad panaikinus santuokos apskaitos įrašą Civilinės metrikacijos įstaigoje, santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutartimi (buv. bylos Nr. e2-27281-722/2018) taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti nuo šio teismo sprendimo priėmimo.

Sprendimo kopiją per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėja Lidija Deksnienė