Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, vairuotoju, deklaruota gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-02-02 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal LR BK 24 str. 6 d., 300 str. 2 d., 300 str. 2 d.- 55 parų areštu;

2) 2010-11-10 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 286 str. - 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 m.;

3) 2012-02-09 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. (7 nusikalstamos veikos) - 5 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose,

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

Motyvuojamoji dalis

ADB „Gjensidige“ 2018-04-09 pranešime Nr. S04-725341 nurodė, kad nukentėjusieji 2017-11-20 apie 12.20 val. Trakų r., Lentvario sen., Sausių k., kelio Vilnius - Kaunas 23 km., įvykusio eismo įvykio metu, R. B. ir V. T. kreipėsi į ADB „Gjensidige“ dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Žalų bylų administravimo metu dėl minėto eismo įvykio nukentėjusiesiems pagal pateiktus žalos faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus yra paskaičiuotos sekančios draudimo išmokos: 1. R. B. paskaičiuota ir artimiausiu metu bus išmokėta 1.313,33 Eur. dydžio draudimo išmoka (1.300,00 Eur. neturtinei žalai atlyginti ir 13,33 Eur. turtinei žalai atlyginti); 2. V. T. paskaičiuota 550,00 Eur. draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti, tačiau išmoka bus mokama tik tuo atveju, jeigu įvykis bus pripažintas draudžiamuoju, tai yra nustačius jų draudėjo kaltę ir jo civilinę atsakomybę. (1 t., b.l. 91)

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti BK specialiosios dalies straipsniuose.

BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Teismas privalo palyginti duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių, atlikti jų analizę, bei įvertinti byloje.

A. P. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d., todėl buvo būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais.

Nekelia abejonių, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Pažymėtina, kad vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Siekiant teisingai ir išsamiai išnagrinėti bylą būtina įrodymų vertinimo sąlyga - teismo vidinis įsitikinimas, pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei įrodymų vertinimo rezultatas - išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Bet kokios abejonės teismo turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo poziciją, kad dėl sukelto eismo įvykio iš dalies yra kalta ir nukentėjusioji V. T., nes ji stovėdama neleistinoje kelio vietoje, išvažiavo į pirmąją eismo juostą ir nedidindama automobilio greičio sukėlė avarinę situaciją. Bylą ištyrus teisme, nustatyti objektyvūs įrodymai, leidžiantys daryti išvadą, kad eismo įvykis kilo dėl A. P. eismo taisyklių pažeidimo, nes tai patvirtina iš esmės visi išdėstyti įrodymai, o būtent pagrindiniai įrodymai patvirtinantys kaltinamojo kaltę dėl sukelto eismo įvykio yra byloje pateikti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis būdamas neatidus kelyje nepastebėjo, nors tam buvo sąlygos priekyje važiavusios kitos transporto priemonės, vairuojamos nukentėjusiosios V. T., kuri kelyje buvo užėmusi pirmąją eismo juostą, ir kaltinamasis nesilaikydamas saugaus atstumo nesuvaldė savo automobilio ir trenkėsi į priekyje važiavusį nukentėjusiosios automobilį. Teismas daro išvadą, kad A. P. neįvertino ne tik kelio eismo sąlygų, bet ir savo automobilio techninių galimybių atitinkamai manevruoti susidariusioje kritinėje situacijoje.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad kaltinamasis vairavo automobilį „Ford Galaxy“ valst. Nr. T16594, neatsižvelgė į važiavimo greitį, nesilaikė saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, atsitrenkė į ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta, važiavusį automobilį „Chrysler Town Country“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą V. T., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 18 p., 126 p. reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Ford Galaxy“ keleiviui R. B. buvo padaryti VI, VII, VIII, IX šonkaulių lūžiai t.y. R. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, automobilio „Chrysler Town Country“ vairuotojai V. T. buvo padarytas kaklo raiščių patempimas t.y. V. T. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 1 d., nes A. P. kaltė yra visiškai įrodyta bylos medžiaga. A. P. dalinis nesutikimas su kaltinimu vertinimas kritiškai, kaip nepakankamas suvokimas kelių eismo taisyklių reikalavimų ir siekimas išvengti atsakomybės. Priešingai, visi kiti, aukščiau išvardinti įrodymai, kurie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir ištirti įrodymų tyrimo teisme metu patvirtina, kad nukentėjusiosios V. T. kaltės dėl eismo įvykio nėra, Todėl tik A. P. yra baustinas dėl įvykusio eismo įvykio.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Už šio nusikaltimo padarymą kaltas asmuo baudžiamas bauda areštu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas laikosi baudžiamojo kodekso nuostatų ir atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

A. P. dirba vairuotoju, yra išsiskyręs, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą už greičio viršijimą. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neturėtų būti baudžiamas su laisvės atėmimu/apribojimu susijusia bausme, nes toks laisvės atėmimas/apribojimas laikomas sunkesne bausme, nei piniginė bauda, ar areštas. A. P. nebaustinas areštu, nes dirba, todėl, jis baustinas pinigine bauda (BK 71, 42, 47 str.), kurios dydis nustatytinas mažesnis BK nurodytas skirtinos piniginės baudos vidurkis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Teismas, vadovaudamasis BK 67 ir 68 straipsniais, apsvarstęs BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajam A. P. klausimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, bylos aplinkybių visuma nesudaro teisinio pagrindo taikyti kaltinamajam šią poveikio priemonę. Vadovaudamasis BK 68 str., teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.).

Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam A. P. įvertina tai, kad jis nusikaltimą padarė blaivus dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jo padarytas KET pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, nelaikytinas piktybišku ar turinčiu chuliganiško vairavimo požymių. Be to, kaltinamasis dirba pagal individualią veiklą vairuotoju, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neleistų jam dirbti tiesioginio darbo. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo A. P. taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

Kiti procesiniai klausimai.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Byloje kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ši kardomoji priemonė nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

pripažinti A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir nuteisti 90 MGL (3389,40 Eur) pinigine bauda.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.