- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-509-397-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00114-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- E. Z.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
- Kategorijos
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-509-397/2011
Teisėjas Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00114-2011-7
NUTARTIS
2011 m. rugsėjo 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo keturiems mėnesiams bausmė, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo trims mėnesiams bausmė, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo penkiems mėnesiams bausmė, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta arešto dvidešimčiai parų bausmė, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatomis E. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė septyni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011 m. vasario 12 d., apie 19 val., išlaužęs atsuktuvu automobilio priekinių durelių spyneles, įsibrovė į G. V. automobilį „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį automobilių stovėjimo aikštelėje ir iš automobilio salono slaptai pagrobė svetimą turtą – G. V. priklausantį automobilinį CD grotuvą „LG", padarydamas nukentėjusiajam G. V. 200 litų turtinę žalą, taip pat E. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio l dalį nuteistas už tai, kad jis nurodytu laiku siekdamas įsibrauti į minėtą automobilį „Ford Galaxy", tyčia atsuktuvu išlaužė automobilio priekinių durelių spyneles, subraižė dešinės pusės dureles, taip tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam G. V. 800 litų turtinę žalą;
be to, E. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011 m. vasario 12 d., apie 20 val., atsuktuvu išdaužęs automobilio kairės pusės priekinių durelių lango stiklą, įsibrovė į V. M. automobilį „Audi 80" valst. Nr.(duomenys neskelbtini) stovėjusį automobilių stovėjimo aikštelėje ir iš automobilio salono pagrobė svetimą turtą – V. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C50" su SIM kortele, vyriškus kvepalus „Adidas", akinius nuo saulės su dėklu, kompaktinių diskų dėklą, kuriame buvo 10 kompaktinių diskų su įvairiais muzikiniais įrašais, automobilinių žvakių komplektą, padarydamas V. M. 387 litų turtinę žalą, taip pat, E. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011 m. vasario 12 d., apie 20 val., siekdamas įsibrauti į minėtą automobilį „Audi 80" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia atsuktuvu išdaužė automobilio kairės priekinių durelių stiklą, atsuktuvu sugadino kairės pusės durelių spynelę bei nulaužė rankenėlę, padarydamas nukentėjusiajam V. M. 150 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Z. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba bausmės vykdymą atidėti. Skunde nurodo, jog nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, paskirta pernelyg griežta, neadekvati padarytai nusikalstamai veikai bausmė, kuri neatitinka teisingumo principo, kad bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas jam arba bausmės vykdymo atidėjimas neprieštaraus Lietuvos Respublikos BK 41 staripsnyje įtvirtintam teisingumo principui bei kitiems bausmės tikslams.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. Z. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).
Nuteistojo E. Z. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistojo nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, kvalifikuotos teisingai. Savo kaltės nuteistasis neneigia, jis prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba pritaikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
Skirdamas bausmę E. Z., apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas pagrįstai skyrė E. Z. laisvės atėmimo bausmę.
Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad E. Z. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kad savanoriškai ir pilnai atlygino nukentėjusiesiems nusikalstamomis veikomis padaryta turtinę žalą, taip pat, įvertino ir tai, kad E. Z. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, anksčiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kas atskleidžia jo asmenybę, kaip linkusią nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio normų nenusikalsti, rodo, kad išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro, nenori laikytis įstatymų, siekia užsidirbti iš nusikalstamų veikų, ir skyrė pakankamai švelnią laisvės atėmimo bausmę, žymiai švelnesnę už šios rūšies bausmės įstatymo sankcijoje nustatytą vidurkį. Todėl nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes turėjusias įtakos bausmės paskyrimui. Apylinkės teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, BK 56 straipsnio nuostatų nepažeidė.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Pagrindinis E. Z. apeliacinio skundo argumentas, kodėl turėtų būti taikomas BK 75 straipsnis, yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau, kaip minėta, E. Z. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, anksčiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šių nusikaltimų padarymas buvo logiškas nuteistojo gyvenimo būdo rezultatas, todėl pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad tik realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis, nustatyta BK 41 straipsnyje. Kolegijos nuomone, jo akcentuojamos atsakomybę švelninančios aplinkybės negali būti lemiama aplinkybė sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą atmesti.