Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, nuteistajam V. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-12-08 nuosprendžiu paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes sudedant iš dalies, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 92 str., 87 str., 85 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. G. atidėtas dvejiems metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant V. G. nuo 18 val. iki 07 val. būti namuose, tęsti mokslą, uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; ir nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų 80 val., kurie turi būti atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką V. G. visiškai įskaičiuota bausmė, atlikta pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-12-08 nuosprendį.

V. G. pagal LR BK 145 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir Š. U., V. A., M. K. bei N. A., kurių atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. pagal LR BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-04-12, apie 15.00 val. veikdamas bendrininkų grupėje su Š. U. ir V. A., lifte, esančiame (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. P. atžvilgiu, tai yra laikant A. P. rankas už nugaros, atėmė galimybę jam pasipriešinti, sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam A. P. ir pagrobė iš A. P. kelnių kišenių 10 litų, iš marškinių kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J700“ 300 Lt vertės su jame buvusia UAB „TELE 2“ PILDYK SIM kortele 5 Lt vertės, iš švarkelio kišenės cigarečių pakelį „Sant Džordž“ 3 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam A. P. bendrą 318 Lt turtinę žalą.

V. G. buvo kaltinamas ir nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d., padarymu tuo, kad 2009-06-8, apie 18.00 val., būdamas kieme prie (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su U. R., grasino nukentėjusiąją nužudyti, pasakydamas: ,,paimsiu durą, nušausiu tave ir tavo gaidį“, esant pakankamam pagrindui U. R. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Pagal LR BK 145 str. 1 d. V. G. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Skunde nurodyta, kad nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas dėl per griežtos bausmės paskyrimo už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d., padarymą. V. G., kurio vaidmuo buvo tik antraeilis, paskirta per griežta bausmė, prieštaraujanti LR BK 54 str. ir 55 str. nuostatoms, be to teismas nenurodė visų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių veikų ji padarytas tyčiniais, tačiau pasyviais jos ginamojo veiksmais, kaip nurodė visi kaltinamieji, jie nebuvo susitarę šios nusikalstamos veikos padaryti, jos ginamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, kartu su kitais kaltinamaisiais atlygino nukentėjusiajam žalą, ką teismas pripažino lengvinančia aplinkybe, tačiau, kaip lengvinančios aplinkybės nepagrįstai nenurodė, kad jos ginamasis nukentėjusiojo atsiprašė, šis jam atleido ir pretenzijų neturi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos V. G. nuoširdžiai gailėjosi, nuo pat pradžių pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Tokiu atveju yra bent dvi jos ginamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos LR BK 59 str. 1 d. 1 d. 2 ir 3 p. ir jos turi būti vertinamos skiriant jam bausmę.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad nors V. G. yra teisiamas antrą kartą, ši nusikalstama veika yra padaryta prieš priimant nuosprendį pirmojoje byloje. Ši aplinkybė rodo, kad jos ginamasis nusikalstamas veikas, tame tarpe ir šią padarė iki pirmą kartą jį nuteisiant, po ko jis daugiau nėra nusikaltęs. Pirmą kartą V. G. buvo nuteistas 2009-12-18, o ši nusikalstama veika buvo padaryta 2009-04-12, t.y. daugiau nei prieš pusmetį iki pirmojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Iš esmės ši nusikalstama veika tyrimo požiūriu buvo nesudėtinga, tačiau jos tyrimas užtruko dėl kitų kaltinamųjų, kurių atžvilgiu buvo iškelta daugiau veikų, todėl jos ginamasis už šią veiką nebuvo teisiamas pirmojoje byloje, nors tokia galimybė realiai buvo. Ši aplinkybė nepriklauso nuo jos ginamojo valios, tačiau teisinat jį vienoje byloje, jo padėtis byloje būtų ženkliai geresnė, nes jis nebūtų laikomas antrą kartą teisiamu asmeniu. V. G. atžvilgiu nėra iškelta daugiau jokių baudžiamųjų bylų, netgi administracine tvarka jis paskutinį kartą baustas 2010-02-12, kas rodo jo polinkį taisytis, rodo jo brandą, ir savo neteisėto elgesio suvokimą. Todėl teismo paskirta bausmė yra per griežta, o jos tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę bausmę - trumpesnį bausmės atidėjimo terminą.

Teismas V. G. nurodė 12 mėnesių būti namuose nuo 18 val. iki 07 val. ryto, šis elgesio apribojimas paskirtas nepagrįstai, kadangi apribotų jos ginamajam galimybę dirbti, be to, apribojimo terminas - maksimalus, tiek laikas, nuo kurio V. G. turi būti namuose - nuo 18 val. iki 07 val. yra aiškiai neprotingas, todėl turi būti pakeistas. Teismas nurodė jos ginamajam tęsti mokslą. V. G. mokosi 10 klasėje ir ją šiais metais baigia. Lietuvos Respublikoje asmeniui yra privalomas pagrindinis išsilavinimas, todėl kyla klausimas kaip reikėtų suprasti ir vertinti šį teismo įpareigojimą: jeigu jos ginamasis neketina siekti vidurinio išsilavinimo, o ketina ieškoti darbo. Taip pat teismas nurodė, kad V. G. privalo dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Šis teismo įpareigojimas tiek sunkiai suvokiamas, tiek įvykdomas, kadangi nėra numatyta tokio įpareigojimo apimtis ir įvykdymo būdas. Jos ginamajam teismas taip pat nurodė per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 80 nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų. Ši priemonė paskirta neįvertinus jos ginamojo sveikatos būklės. Teismas nurodė, kad jos ginamasis yra iš dalies darbingas - 50 procentų darbingumo, todėl mano, kad jis gali šiuos darbus atlikti. Tačiau jos ginamasis iš dalies yra nedarbingas, neturi įgimtą širdies ligą, be to yra sutrikęs jo regėjimas, o jo koreguoti operaciniu būdu dėl širdies būklės negalima. Remiantis tuo jos ginamajam netgi neleista lankyti vidurinės mokyklos, o paskirtas mokymasis namuose. Jeigu jos ginamasis tęstų mokslus, tai akivaizdu, kad per metus jam dar atidirbti 80 valandų būtų per didelis krūvis. Jeigu jis nuspręstų nebesimokyti, tuomet jis ieškotųsi darbo pagal savo sveikatos galimybes ir akivaizdu, kad dėl sveikatos galėtų dirbti tik ribotą valandų skaičių. Dirbdamas ribotą dėl sveikatos būklės valandų skaičių, V. G. neturėtų galimybės atidirbti 80 val. nemokamų darbų.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo V. G. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo V. G. padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 180 str. 1 d. ir paskyrė nuteistajam bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., bei atsižvelgdamas į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus Baudžiamojo kodekso XI skyriuje. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Gynėjos skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. G. pažeidė LR BK 54 str. reikalavimus, tačiau teisėjų kolegija daro priešingą išvadą – pirmosios instancijos teismas įbaudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, vadovavosi LR BK 180 str. 1 d. sankcijos ir 54 str. 2 d. reikalavimais bei atsižvelgė į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta tai, kad V. G. teisiamas antrą kartą (nusikaltimą padarė prieš priimant nuosprendį pirmojoje byloje), padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalto būdamas nepilnametis, baustas administracine tvarka (2008-10-13 pagal LR ATPK 128 str. 1 d., 2008-11-14 pagal LR ATPK 178¹ str. 2 d., 2009-02-26 pagal LR ATPK 183 str., 2009-10-09 pagal LR ATPK 178 str. 6 d., 2010-02-12 pagal LR ATPK 50³ str.), (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos charakterizuojamas patenkinamai, taip pat atsižvelgta į V. G. elgesį teisiamojo posėdžio metu, jo 50 procentų darbingumo lygį. Skiriant bausmę atsižvelgta į V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybė, jog jis atlygino nukentėjusiajam A. P. padarytą žalą bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR BK 55 str. reikalavimus, nes LR BK 55 str. gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje, pagal kurį asmuo teisiamas, alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis yra numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartis Nr.2K-138/2011). Šiuo konkrečiu atveju LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir nesant alternatyvių bausmių teismas negali taikyti LR BK 55 str. nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas už plėšimo padarymą V. G. paskirtą dešimtiems mėnesių laisvės atėmimo bausmę LR BK 63 str. 9 d. pagrindu daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrino su Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-12-08 nuosprendžiu paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirdamas galutinę subendrintą – laisvės atėmimą dvejiems metams. Šios bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams (LR BK 92 str.). Nuteistojo V. G. gynėja apeliaciniame skunde nurodė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus trumpesnį bausmės atidėjimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V. G. padaryto nusikaltimo sunkumą, kaltės formą ir rūšį, tai, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje ir tai, kad bausmė buvo subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-12-08 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, sprendžia, kad nustatytas dvejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas negali būti sutrumpintas, priešingu atveju V. G. nebus tinkamai nubaustas.

Gynėjos apeliaciniame skunde nurodyta, kad V. G. teismas paskyrė nepagrįstai daug auklėjamojo poveikio priemonių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė, nes LR BK 92 str. 2 d. numatyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Šiuo atveju teismas nuteistajam paskyrė dvi auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus (LR BK 82 str. 1 d. 3 ir 5 p.). Paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, teisėjų kolegijos nuomone, yra tarpusavyje suderintos ir sudaro galimybę taisyti nuteistojo elgesį.

Paskirdamas elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, pirmosios instancijos teismas įpareigojo V. G. būti namuose nuo 18 val. iki 07 val., tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse bei uždraudė keisti gyvenamąją vietą be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos sutikimo. Nuteistojo gynėja nurodė, kad teismas šį elgesio apribojimą nepagrįstai paskyrė maksimaliam dvylikos mėnesių terminui, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks terminas yra optimalus, siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Įpareigojimas būti namuose nuo 18 val. iki 07 val., nevaržo nuteistojo galimybių atlikti kitus teismo įpareigojimus. Pažymėtina, kad apeliantės skunde nurodytas argumentas, jog teismo paskirti įpareigojimai trukdys nuteistajam V. G. dirbti yra tik teorinio pobūdžio, teismui nepateikta jokių objektyvių duomenų, jog V. G. jau dirba ir teismo skirtos auklėjamojo poveikio priemonės yra nesuderinamos su jo darbu. Apeliaciniame skunde taip pat tik prielaidomis grindžiamas įpareigojimų tęsti mokslą bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, vykdymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad elgesio apribojimas paskirtas nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų, o ateityje iškilus gynėjos skunde nurodytoms aplinkybėms (jeigu nuteistasis nuspręs nebesimokyti ar atsiras sveikatos problemų), bausmės įgyvendinimas bus sprendžiamas vykdymo proceso metu, vadovaujantis Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksų nuostatomis.

Be elgesio apribojimo V. G. paskirta dar viena auklėjamojo poveikio priemonė – 80 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, kuriuos nuteistasis turi būti atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios priemonės taikymo atveju ypatingai pabrėžiamas auklėjamasis nemokamų darbų pobūdis ir poveikis, tai ne bausmė kokiu nors neprestižiniu darbu, o auklėjimas darbu. Konkretus valandų skaičius nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečio padaryto nusikaltimo pobūdį, jo amžių, užimtumą, asmenybę, sveikatą. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad V. G. paskirtas 80 valandų skaičius nepažeidžia teisingumo principo, be to, tiek valandų jis privalo išdirbti per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas vidutiniškai sudaro po nepilnas septynias valandas į mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. G. bausmė paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nėra per griežta ir tinkama bausmės tikslams pasiekti. Nuosprendžio išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. G. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.