Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. Š., būdamas (duomenys neskelbtini)vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kuriuose numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį tai turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Taigi, tokiu savo neveikimu T. Š. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, nurodė, kad Juridinių asmenų registrui (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 ir 2019 metus nebuvo pateikti laiku, gailisi dėl padaryto nusižengimo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 ir 2019 metus šiuo metu jau yra pateikti.

3. Valstybės įmonės Registrų centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateiktame rašte nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes palaiko, prašo teismo bylą nagrinėti jų atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant, T. Š. skirti administracinę baudą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

4. ANK 223 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, be jo paties prisipažinimo, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, patvirtina bylos įrodymų visuma – administracinio nusižengimo protokolas, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, kita bylos medžiaga.

6. ANK 223 straipsnio 2 dalyje už joje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

7. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – byloje duomenų apie pažeidėjo teistumą ir baustumą administracine tvarka nėra, taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusižengimą bei gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo atveju taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad, remiantis viešai skelbiamais www.registrucentras.lt/jar/p duomenimis, (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 bei 2019 metus buvo pateikti beveik iš karto po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, atitinkamai 2020 m. lapkričio 25 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d..

Motyvuojamoji dalis

8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, T. Š. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, skiriama minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. Š. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT744010051001324763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT057044060007887175, esančią AB „SEB bankas“, LT122140030002680220, esančią banke Luminor Bank, AB, LT247300010112394300, esančią banke Swedbank, AB, LT427230000000120025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT327180000000141038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT747400000008723870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT787290000000130151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125696524.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.