Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 154 straipsnio 1, 2 dalis, 155 straipsnio 1 dalį,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 154 straipsnio 1, 2 dalis, 155 straipsnio 1 dalį,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 154 straipsnio 1, 2 dalis, 155 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

V. G. kaltinamas, kad jis būdamas laidos „Abipus sienos“ prodiuseris ir UAB „Virginijaus studija“ savininkės sutuoktinis, tiesiogiai susijęs su minėta studija, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas pasipelnyti, gauti turtinės naudos už sukurtą laidą, kurdamas apie P. K., minėtą kaltintoją, neigiamą informaciją, iš anksto sugalvojo ir davė nurodymus savo darbuotojams D. M. bei G. L. sukurti apie jį (P. K.) negatyvinio, šmeižikiško pobūdžio TV laidą, kurią perdavė LNK televizijai ir iš to gavo turtinės naudos. V. G. disponuodamas tam tikra asmeninio pobūdžio apie jį (P. K.) medžiaga ir pasinaudodamas tuo, kad 2010 metais jau buvo paruošta apie jį panaši laida, nutarė dar kartą P. K. apšmeižti ir įžeisti, tai yra V. G. davė savo darbuotojams, o konkrečiai D. M. užduotį sukurti apie jį šmeižikiško ir įžeidžiančio, iš dalies tikrovės neatitinkančio pobūdžio laidą, kurios parengimui informaciją rinko D. M., o tikrovės neatitinkančią informaciją pagarsino G. L.. V. G. žinodamas, kad D. M. reportažas yra dalinai šmeižikiško ir įžeidžiančio P. K. pobūdžio, kaip studijos vadovas ir prodiuseris, neprieštaravo apie tokios tikrovę neatitinkančios laidos išleidimą ir pateikimą į eterį. V. G. kaltinamas, kad jis, kaip žurnalistas ir prodiuseris, nepatikrino pateiktų faktų tikrovės, nors žinojo, turėjo ir privalėjo žinoti, suvokti, suprasti, kad jų dalis yra akivaizdus melas, tai yra veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai siekdamas turtinės naudos. V. G. taip pat kaltinamas, kad pateikė sumontuotą laidą rodyti-transliuoti per LNK televiziją. V. G. iniciatyva į reportažą-laidą, pavadinimu „Mafijos pasiutpolkė su P. K.“ buvo įmontuoti epizodai, neturintys nieko bendro su ruošiamu reportažu, o būtent - atskiri epizodai iš filmo, kuriame P. K. vaidino negatyvaus asmens personažą. Šio personažo įgarsintu tekstu apie smurto panaudojimą, epizodai kartu su epizodais iš ankstesnės laidos apie P. K., kad pastarasis važinėja labai prabangiu automobiliu, buvo parodyta neapibrėžtam visuomenės ratui per LNK televiziją, nurodytoje laidoje. Visa tai buvo pateikiama kaip negatyvus P. K. įvaizdis žiūrovams dėl S. R. bylos apie jai neva padarytą fizinę prievartą iš P. K. pusės. V. G. būdamas minėtos laidos prodiuseris nesivadovavo žurnalistų etikos kodeksu ir visuomenės informavimo reikalavimais, nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių patikrinti paruoštos medžiagos, ar ji atitinka tikrovę, ar ne. V. G. taip pat kaltinamas, kad turėdamas siekį ir tikslą apšmeižti ir įžeisti P. K. , pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, iš anksto turėdamas tikslą iš to užsidirbti pinigų, tyčia iš asmeninių paskatų, žinodamas, kad reportažas apie jį (P. K.) yra šmeižikiško pobūdžio vien dėl laidos pavadinimo, pateikė ją rodyti per LNK televiziją. Taip pat minėtas kaltintojas kaltina, kad V. G. organizavo nusikalstamą veiką ir ją vykdė (įvykdė) žinodamas, kad P. K. būdamas nelaisvėje Lukiškių tardymo-izoliatoriuje kalėjime, būdamas bejėgiškos būklės, negalės ir nesugebės pasipriešinti jo nusikalstamiems veiksmams bei tikslams.

D. M. kaltinama, kad ji ruošdama reportažą laidai „Abipus sienos“, kuri buvo parodyta per LNK televiziją 2012-01-10, 19.10 val., pateikė tikrovės neatitinkančius faktus apie privatų kaltintoją (P. K.), o būtent, kad parodyta reportaže sodyba, esanti Rumšiškių sen., Dovainonių km., priklauso jam, tai yra P. K.. Nors pagal pateiktus įrodymus, ši sodyba priklausė ir šiuo metu priklauso P. K. motinai R. K.. Jam, tai yra P. K., ši sodyba asmeninės nuosavybės teise niekada nepriklausė. Filmuodama sodybą, kuri priklauso nuosavybės teise kaltintojo motinai R. K., vykdydama įvardintas nusikalstamas veikas, siekdama P. K. sukompromituoti, pažeminti ir įžeisti, veikdama iš asmeninių paskatų, tyčia ruošė reportažą ir informaciją surinko bei pateikė taip, kad žiūrovas pamatytų tik nukentėjusiosios S. R. tariamas kančias ir išgyvenimus dėl neva jo (P. K.) įvykdytos nusikalstamos veikos S. R. atžvilgiu, o aiškiai ir suprantamai nutylėdama objektyvius faktus, kad med. ekspertizė nerado S. R. sumušimo požymių, kurie buvo inkriminuoti P. K., kad apygardos teismas pasisakė, kad jam, tai yra P. K., buvo taikyta neadekvati bausmės atlikimo sankcija, kad jį pirmos instancijos teismas pagal vieną epizodą išteisino. D. M. privatus kaltintojas kaltina, kad ji veikdama kito kaltinamojo V. G. nurodymu, siekdama gauti atlygį už atliktą darbą, nesikreipė į Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariatą siekdama išsiaiškinti ir objektyviai nustatyti, kokie buvo atliekami policijos veiksmai dėl asmeninio turto vagystės iš jo (P. K.) motinai priklausančios sodybos ir kad tai galimai galėjo įvykdyti S. R. sūnus. Be to, D. M. neteisėtai, iš anksto susitarusi su V. G., siekdama gauti turtinės naudos, veikdama tiesiogine tyčia, tai yra turėdama tikslą pasipelnyti ir P. K. apšmeižti, rinko sodų bendrijoje šališką informaciją apie P. K. iš kaimynų.

D. M. būdama suinteresuota bei šališka, rinkdama medžiagą reportažui, apklausė tik vieną, P. K. motinai priklausančios sodybos, kaimyną - V. R., kuris buvo parodytas reportaže. Tai yra, D. M. yra kaltinama, kad ji nesiekė objektyvumo ir neapklausė, nepakalbino ir nesirengė apklausti nors keletą nešališkų asmenų, pvz., sodų bendrijos pirmininko ar kitų kaimynų. D. M. apklausė tik vieną asmenį, todėl ji (D. M.) buvo šališka, neobjektyvi, pažeidė įstatymus ir etikos kodekso nustatytus reikalavimus bei normas.

D. M. kaltinama, kad ji oficialiai dirbdama UAB „Virginijaus studija“ ir siekdama turtinės naudos ir veikdama tiesiogine tyčia, būdama šališka ir neobjektyvi, nesilaikydama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo normų ir žurnalistų etikos kodekso reikalavimų, siekdama P. K. pažeminti, įžeisti ir apšmeižti, savo parengtam reportažui parinko P. K. apšmeižiantį ir įžeidžiantį reportažo pavadinimą „Mafijos pasiutpolkė su P. K.“, tai yra D. M., minimos sodybos vaizdais siekė ir norėjo, veikdama tiesiogine tyčia parodyti, kad jis (P. K.) yra turtingas asmuo - mafijos atstovas, kaip ir analogišku vaizdu, kuris neturėjo jokio tiesioginio ryšio su S. R. byla, kad jis P. K. sėda į prabangios transporto priemonės visureigio, džipo tipo automobilio markės (Toyta Land Cruiser) automobilį, kuriais gali važinėti pasiturintys asmenys, tariami mafijos atstovai.

Privatus kaltintojas P. K. savo skunde pareikštų kaltinimų G. L. atžvilgiu atsisakė.

Apklausus V. G. šis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad yra UAB „Virginijaus studija“ prodiuseris ir vienas iš savininkų. Pagal sutartį su televizija, jų studija pateikė laidą „Abipus sienos“. Dėl jam pareikštų kaltinimų paaiškino, kad yra UAB „Virginijaus studija“ savininkės A. G. sutuoktinis, pripažino, kad buvo laidos „Abipus sienos“ prodiuseris, rūpinosi šia laida, komanda, technika, bet jokiu būdu neatsako už visą kūrinį ar kiekvieno žurnalisto, kuris ruošė reportažus laidai, siužetus. Su P. K. buvo susidūręs maždaug prieš porą metų, kada ruošė laidą apie teismo procesą, kur buvo teisiami P. K. ir I. T.. Tai buvo skandalingas teismo procesas, kurį komentavo visi, ir yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Po šios laidos parodymo P. K. jokių oficialių pretenzijų, nei raštu, nei kaip kitaip nepareiškė, teismuose gintis nebandė ir neginčijo, išskyrus tai, kad praėjus gal keturiom dienom po laidos pasirodymo, P. K. jam (V. G.) nuolat naktimis rašinėjo, skambino ir grasino, kas jį iš tiesų privertė abejoti to žmogaus normaliu mąstymu ir protavimu, ir tuo, ką jis daro. P. K. teigia, kad laidos turinys yra šmeižikiško ir įžeidžiančio pobūdžio ir, kad jis (V. G.) tam neprieštaravo. Kolektyve dirbdamas rūpinosi ne tik minėta laida, bet ir kitais projektais, girdėjo, kad laida apie P. K. bus rodoma, bet jokių komandų, nurodymų kolegoms tikrai nepateikė, ir tuo labiau nurodymo šmeižti. Įpročio nurodinėti kažką šmeižti, suniekinti be jokio pagrindo tikrai neturi. Jam atrodo, kad P. K. pats save įžeidė ir žemino, pirmiausia savo veiksmais, nes tai, ką kolegos pasakojo, ką laidoje pasakojo apie tai, ką tie nukentėjusieji išgyveno, yra žemiau kritikos ribų. Ir nuosprendis šioje byloje, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra neginčytini ir neskundžiami. P. K. pateikti kaltinimai yra absoliučiai iš dangaus, iš lubų.

Ruošiant laidą, kartais pasirenka temas, kartais pasitaria, kokias temas reikėtų pasirinkti. Šiuo atveju laikmetis padiktavo šitą temą, nes prieš savaitę iki pradedant filmuoti šitą laidą, dienraštyje „Lietuvos rytas“, kituose laikraščiuose buvo plačiai aprašinėjami P. K. nuotykiai - kaip jis juos vadina. Žinojo apie tai iš viešai paskleistos informacijos. Kad būtų buvęs atskiras susirinkimas ir būtų balsuojama daryti šią laidą, tikrai to nebuvo. Girdėjo kolektyve, kad filmuojamas teismo procesas, domimasi P. K., bet tik tiek. Paminėta laida išplaukė iš nagrinėtos baudžiamosios bylos ir viešai paskleistos spaudoje informacijos. Teisminio bylų nagrinėjimo metu buvo išgirsti faktai, kad P. K. praeityje buvęs susietas ryšiais su I. T., buvęs komisaras, buvęs poetas, visa šita informacija buvo viešai paskleista. Žurnalisto kontrolė: tai, kaip jis dirba, kokį reportažą ruošia, į prodiuserio darbą neįeina. Yra bendrovės administracijos vadovybė ir yra prodiuseris, yra konkretūs projektai. Į prodiuserio darbą įeina žurnalistų darbo sąlygų užtikrinimas, komandos parinkimas, vaizdo grafika, tai yra įvairūs dalykai, kuriais turi rūpintis prodiuseris, atsakyti už galutinį produktą. Kiekvienas žurnalistas yra baigęs mokslus, išmano žurnalistinę etiką, kiekvienas atsako už save ir už savo darbą. Jis, kaip prodiuseris, neprivalo analizuoti reportažų medžiagos, ją tikrinti, peržiūrėti, tai nėra prodiuserio darbas.

Į nukentėjusiojo atstovo klausimus V. G. atsakė, kad nužudytas žurnalistas V. L. buvo jo vadovas ir artimas draugas. Žodžių „atkeršyti už V. L. nužudymą“ jo motinai niekada nesakė. Ką sakė prieš 20 metų, per laidotuves, neprisimena. Yra įsiteisėję ir įvykdyti teismo nuosprendžiai. Yra sukurti filmai, yra neginčytina ir įrodyta tiesa, kad V. L. nužudė „Vilniaus brigados“ žmonės. Šiuo atveju buvo spaudoje pateikta informacija apie P. K., buvo skambučiai į redakciją ir agitavimai skambinusių žiūrėti ir domėtis, ką išdarinėja šitas pilietis, kad tai jų tema, nes jie jau anksčiau apie P. K. rodė, taip gimė šita laida. Žodį „mafija“ supranta kaip pavojingą grupę asmenų, kurie yra susiję siekdami naudos, vardan kąsnio pasiruošę parduoti viską, ir savo tarnybos draugus, išsižadėti kilnių tikslų. Niekada neteigė, kad P. K. yra susijęs su mafija. Ankstesnė laida apie P. K. buvo ruošta jo paties (V. G.), jų archyvuose buvo ta medžiaga. Kiek žino, dalis medžiagos apie skandalingą teismo procesą, buvo paimta iš ankstesnės laidos. Dalį rašė D. M.. Apskritai tai buvo komandinis darbas. Kiek kas surinko informacijos, nustatyti dabar nebeįmanoma, bet jis pats matė tą laidą, ir joje jam niekas neužkliuvo, tai yra jo vertinimas ir nuomonė. Jo nuomone, parodyta laida „Abipus sienos“ Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 2, 4, 45 straipsnių apie privatų gyvenimą ir privataus pobūdžio informaciją nepažeidžia. Nesutinka, kad neišsaugojęs parodytos laidos apie P. K., jis kaip informacijos rengėjas, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 35 straipsnio 1 dalį. Jis neprivalo to daryti kaip prodiuserinė kompanija, kuri gamina laidas. Yra transliuotojai ir to, ką jis pateikia, televizija gali netransliuoti, jeigu mato, kad tai neatitinka tikrovės, pažeidžia etiką, yra neteisingi faktai. Tai yra televizijos sprendimas, įstatymai neįpareigoja jo išsaugoti laidą.

Apklausus kaltinamąją D. M. ši kalta neprisipažino ir paaiškino, kad yra žurnalistė ir ji, kaip žurnalistė, neprivalo kalbėti teisine kalba, be to niekur laidoje nebuvo pasakyta, kad sodyba Dovainonių kaime priklauso P. K. nuosavybės teise. Gali būti, kad P. K. ir valdo minėtą namą, nes jis visur sako, kad „tai yra mano sodyba“, apie tai minėjo tiek ankstesniuose, tiek praėjusiame teismo posėdžiuose. Nuolat sakė „mano sodyba“, „iš mano sodybos paėmė“, reikalauja, kad „mano sodybai atlygintų“, nuolat sakė „mano“. Jo kaimynai taip pat sakė „tvarkykis, Petrai, pats savo kieme“. Jai, kaip žurnalistei, rūpėjo P. K. santykis su tuo namu būtent dėl konflikto, kadangi iš jo sodybos (kaip jis sakė - „iš mano sodybos“) buvo pavogti žibintai. Todėl jai ir buvo įdomūs nukentėjusiojo santykiai su tuo namu. To, kaip P. K. aiškina, kad tuo namu siekta parodyti neva jo prabangą, tikrai nebuvo, nes, tai elementarus namas Kaišiadorių pakraštyje, bent jau iš pirmo žvilgsnio jis nesudarė įspūdžio, kad tai yra kažkokia prabanga, milijonai žmonių turi tokius namus. Ji niekada nesakė, kad tai yra P. K. nuosavybės teise priklausantis namas, jai rūpėjo jo santykiai su tuo namu, nes nukentėjusysis visur pats sakė, kad tai yra jo namas.

Ji, kaip žurnalistė, dalyvavo baudžiamosiose bylose dėl P. K. pareikštų kaltinimų, buvo ne vienas posėdis, teismo posėdžiuose dalyvavo ir nukentėjusieji, buvo trys kaltinimo epizodai. Jos, kaip žurnalistės, tikslas buvo surinkti informaciją, pakalbinti nukentėjusiuosius bei P. K.. Pastarasis kalbėjo mielai, nebėgo, jis buvo išklausytas, jokio šališkumo nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo. Jis buvo pakalbintas apie tai, ką sako nukentėjusieji, į visus klausimus atsakė. Bendravo su ja geranoriškai, tikslo kažką sumenkinti ji neturėjo. Buvo daroma laida anksčiau, kur P. K. buvo kaltinamas ryšiais su nusikalstamo pasaulio autoritetu I. T.. Laida buvo parodyta kitų žurnalistų, todėl nukentėjusysis buvo žinomas. Be to P. K., kaip aktorius, pasirodė viešai serialuose, kur vaidino nusikaltėlį, ir ji mano, kad tokios temos yra įdomios tiek žurnalistams, tiek visuomenei, ir tiesiog parengė laidą. Būna taip, kad pirmiausia pasirodo straipsniai dienraštyje, internetinėje svetainėje ir juos žinodami žurnalistai pasirenka laidoms tas temas, todėl jokio išankstinio nusistatymo negali būti. Interviu su P. K. buvo geranoriškas, pastarasis atsakė į visus jos klausimus, nesupyko, todėl nesupranta, kodėl jis dabar pyksta. Jo neužgauliojo, gražiai išsiskyrė. Jis (P. K.) atsakė į visus užduotus klausimus, susietus su nukentėjusiųjų paaiškinimais. Jų laida vadinasi „Abipus sienos“, jie stengiasi išklausyti abi puses. Laida yra publicistinė. Dažnas atvejis, kai publicistinei laidai imamai atvejai, kai žmonės yra kažkuo kaltinami, traukiami baudžiamojon ar nebaudžiamojon atsakomybėn. Jie imasi tų temų, nes jos sulaukia atgarsio visuomenėje, ir daro laidą kaip žurnalistai. Ši laida išplaukė iš tos bylos, kur P. K. buvo teisiamas ir tai buvo paskelbta dienraštyje, atrodo „Lietuvos rytas“, tiksliai neprisimena. Buvo paskelbta, kad vyks posėdžiai, kad P. K. yra tuo ir tuo kaltinamas, į šią informaciją buvo sureaguota. Manė, kad tai gali būti įdomu žmonėms ir darė laidą. Visi kolegialiai, ne vienas žmogus, visi nusprendžia, kad tai gali būti įdomu, jokio išankstinio susitarimo nebuvo. Be to iš anksto ir neįmanoma žinoti, koks bus teismo sprendimas. Kaip žurnalistė anksčiau su P. K. nebuvo susidūrusi, jokių asmeniškumų neturi, anksčiau apie jį nerašė, nurodymų nuvykti į Kaišiadorių raj. jai niekas nedavė. Tačiau visa kalba byloje vyko apie P. K. sodybą, kur buvo pavogti žibintai, tai buvo objektas, dėl kurio vyko konfliktas. Todėl ir buvo ten važiuojama. Žurnalistikoje tai yra absoliučiai normalus dalykas, būtų net keista, jeigu nenuvažiuotų. Apie ką šneka, tą ir rodo. Buvo tikslas pakalbinti kaimynus apie tai, ką jie matė ar žino apie tą nusikaltimą. Jai buvo įdomu paklausti apie tai, koks nukentėjusysis yra žmogus, ar matė jie tą įvykį ar ten sodyboje ėjo kažkas vogti žibintų. Kaimynas pasakė „aš nemačiau, Petrai, savo kieme tvarkykis pats, aš negaliu visko prižiūrėti“. Ji neprivalėjo P. K. informuoti, kadangi viskas vyko filmavimo eigoje. Kadangi tai yra tiriamoji žurnalistika. Į sodybą ji nebuvo užėjusi, kalbino tik kaimynus. Filmuodama be savininko leidimo, Visuomenės informavimo įstatymo nepažeidė, jos darbas yra gauti atlygį už padarytus reportažus kaip žurnalistei. Į sodybą ji nėjo, nėjo pro jos vartus bei į namo vidų. Kalbino kaimynus apie tai, kad P. K. pripažintas recidyvistu. Taip sakė teisėjas, laidoje yra tokie teisėjo žodžiai, kad tokie asmenys kaip P. K. gali bėgti, slėptis, pripažįstami kaip recidyvistai. Ruošiant laidą apie P. K., scenarijaus kūrime dalyvavo kaip ir visi žurnalistai, įdėdama savo dalį, tai buvo kolektyvinis darbas. Koks buvo jos asmeninis indėlis, neprisimena, kažkiek ji rašė, kažkiek rašė kolega. Kadangi anksčiau buvo padaryta laida apie P. K. ryšį su I. T., tai jau buvo medžiaga. Jų laida buvo padaryta ir pasibaigė P. K. suėmimu. Jeigu dabar būtų daroma laida, gal būt ji būtų daroma apie tai, ar jis (P. K.) išteisintas, ar neišteisintas. Žurnalistikoje yra visokie įmanomi darbo būdai, vienas iš jų yra meninė išraiška. Serialas buvo rodomas viešai ir P. K. jame vaidino nusikaltėlį. Įdomu buvo parodyti, kad jis nevaidindamas pateko į tokią situaciją. Keletą epizodų iš filmo, kur P. K. vaidina nusikaltėlį, į laidą serialo epizodai buvo įterpiami meninei išraiškai, tai buvo ne dokumentinis filmas. Su ja niekas asmeniškai iš Virginijaus studijos neaptarinėjo būsimo reportažo turinio, nenurodė nei asmenims užduodamų klausimų, nei asmenų, iš kurių turi būti imamas interviu. Klausimus P. K., S. R. ji uždavinėjo savo iniciatyva. Kokią įtaką šiam reportažui turėjo prodiuseris V. G., nežino. Apie pateiktą teiginį „mafijos pasiutpolkė su buvusiu policininku P. K.“ interpretuoti ir kurti galima visko. Galima manyti, kad P. K. buvo siejamas su I. T., kuris tiesiai įvardijamas kaip mafija, gal būt tai turėta omenyje. Su P. K. motina nebuvo susisiekusi. P. K. pats sakė, kad tai jo sodyba ir žibintai pavogti iš jo sodybos.

Nukentėjusysis P. K. parodė, kad visos aplinkybės yra išdėstytos jo skunde bei patikslintame skunde. Televizijos laida „Abipus sienos“, dėl kurios ir yra paduotas privataus kaltinimo skundas, buvo parodyta per LNK televiziją 2012-01-10, 10.10 val. D. M. kaltintina šmeižimu ir jo įžeidimu, aplinkybės yra nurodytos skunde.

D. M. rinko apie jį duomenis, rinko įrodymus ir laidoje pateikė visuomenei tiesos neatitinkančią informaciją kaip tikrą. D. M. yra žurnalistė ir ji kišosi į jo (P. K.) privatų gyvenimą. Ji kartu su video operatoriumi po vieno teismo posėdžio, vykusio Vilniaus miesto 1-ame apylinkės teisme, priėjo prie jo, neprisistatė, iš šalies filmavo video kamera ir uždavinėjo jam tendencingus, jo nuomone, klausimus, po to vyko į jo motinai priklausančią sodybą, tai buvo prieš laidos parodymą per TV. Sodybą kartu su operatoriumi filmavo, nurodė laidoje, kad tai būtent jo sodyba, o ne jo (P. K.) motinos. Mano, kad būtent D. M. važiavo, nes laidoje akivaizdžiai buvo girdimas jos balsas ir komentarai. Girdisi, kaip ji ima interviu iš vieno sodininkų bendrijos nario - jo kaimyno V. R., jo klausinėja apie jį (P. K.). Taip pat ji filmavo įvykio vietą, kur Dovainonių kaime vyko konfliktas tarp S. R. ir jo. D. M. veiksmai pasireiškė melagingos informacijos paskleidimu visuomenei apie tai, kad sodyba priklauso jam, o ne jo motinai, tuo buvo siekiama pavaizduoti, kad jis yra nusikaltėlis ir neva turtingai gyvenantis asmuo, atitinkantis mafijos nario ir neva labai turtingai gyvenančio asmens stereotipą. Sudarė neigiamą jo įvaizdį ir neigiamą visuomenės požiūrį į jį. Būtent dėl to, kad D. M. rinko šią informaciją, jis kaltina ją tuo, kad jį (P. K.) šmeižė ir įžeidė, t.y padarė nusikalstamas veikas pagal atitinkamus LR BK straipsnius. Mano, kad D. M. darė tai tyčia, kadangi ji dirbo ir šiuo metu dirba UAB „Virginijaus studija“. Ji veikė tiesiogine tyčia, siekdama jį pažeminti, įžeisti ir apšmeižti iš savanaudiškų paskatų, nes ji turėjo ir galėjo gauti už parengtą reportažą tam tikrą atlygį, tai yra turėjo finansinės naudos kaip UAB „Virginijaus studija“ darbuotoja, kaip žurnalistė.

V. G. tuo metu, kai buvo rodoma minėta laida, buvo UAB „Virginijaus studija“ prodiuseris, visą šį veiksmą, tai yra jo (P. K.) apšmeižimo ir įžeidimo kompaniją organizavo, samdė ir siuntė žurnalistę D. M. rinkti apie jį informaciją, taip pat V. G. vadovavo visai įvykių eigai, kūrė pačią laidą, pasitelkdamas tiek D. M., tiek G. L. į pagalbą ir sudėstė faktus bei aplinkybes laidoje taip, kad jis būtų visuomenei parodytas iš negatyvių pusių, sukūrė tekstą apie „Mafijos pasiutpolkę“, susiejo jį (P. K.) su nusikaltėliais, sumontavo arba organizavo tos laidos montavimą, ko pasekoje jis buvo apšmeižtas ir įžeistas. Jis, jo nuomone, buvo pagrindinis organizatorius. Pagrindinė šioje laidoje pasakyta frazė, kuri jį įžeidė ir pažemino „Mafijos pasiutpolkė su P. K.“. Žodis mafija ir žodžių junginys - „mafijos pasiutpolkė“ yra išaiškinti lietuvių kalbos instituto. Toliau jį įžeidė frazė „už ką be gailesčio pasiųstas į Lukiškes“ - Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nustatyta aplinkybė, kad jis buvo sulaikytas be pagrindo ir suimtas neteisėtai. Toliau jį įžeidė žodžiai, kad yra pripažintas recidyvistu. Laidoje nuskambėjo frazė „ir net recidyvistu pripažintas“. Taip pat frazės: „už ką ekspozicininkas pripažintas recidyvistu“, „už ką P. K. be gailesčio pasiųstas į Lukiškes“, „dar visai neseniai P. K. kūrė įžūlių banditų vaidmenis televizijos serialuose“, nors jis vaidino tik viename, o ne daugelyje serialų. Toliau jį įžeidė frazė „įvertinimo sulauks ne kaip talentingas aktorius, o kaip tikrų tikriausias nusikaltėlis“, taip pat įžeidė frazė „ne koks nusmurgėlis, o poetas ir aktorius“ - tai yra neatitinkanti tikrovės informacija ir įžeidžianti. Toliau nukentėjusįjį įžeidė frazė „kažkada vadintas geriausiu ir profesionaliausiu policininku“, be to įžeidė frazė „kodėl jis tuomet padorus ir išsilavinęs kaimynas apgaudinėja ir terorizuoja“ - jis nesutinka su šiuo teiginiu, nes nieko neapgaudinėjo ir neterorizavo, už terorizavimą jam nebuvo inkriminuota jokia nusikalstama veika, nei pagal vieną epizodą. Kada įvyko teismas dėl įvykio su S. R. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, D. M. užduodama klausimus jam nepaaiškino, kad bus daromas reportažas. D. M. jam išeinant iš teismo posėdžių salės netikėtai užbėgo už akių, užtvėrė jam praėjimo duris ir primygtinai kišo mikrofoną ir uždavinėjo klausimus - įžūliai ir chamiškai. Niekas iš kaltinamųjų jam asmeniškai nesakė, kad važiuos į sodybą filmuoti ir dar papildomai rinkti medžiagą. Apie tai, kad žurnalistė D. M. buvo nuvykusi filmuoti jo motinai priklausančią sodybą, sužinojo tik iš laidos ir tuo metu buvo Lukiškių TI-K. Jam būnant Lukiškių TI-K, vienas iš prižiūrėtojų informavo jį, kad į kalėjimą atvyko žurnalistė su operatoriumi ir primygtinai prašo, kad jis duotų interviu, tačiau jis atsisakė, su administracija buvo susitarta. Anksčiau jam teko bendrauti su prodiuseriu V. G., kuris 2008 metais buvo parengęs apie jį (P. K.) taip pat negatyvaus požiūrio laidą, ten nuskambėjo tokia frazė „kam tarnauja Lietuvos policija“. Tuo metu jis buvo pasipiktinęs ir nepatenkintas, ir bandė, kai pamatė anonsą, V. G. prašyti, skambindamas jam telefonu, kad tos laidos nerodytų. V. G. tuo metu pasinaudojo, jo nuomone, jo naivumu ir patiklumu, nes jis (P. K.) pasitikėjo V. G. kaip žurnalistu, manydamas, kad pastarasis sąžiningai atliks darbą ir sukurs normalią laidą, o išėjo visai priešingai, todėl tarp jo ir V. G. buvo kilęs konfliktas.

G. L. atžvilgiu baudžiamoji byla kaltinant jį nusikaltimais, numatytais LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina. P. K. teismo posėdžio metu, kaip privatus kaltintojas, atsiėmė G. L. atžvilgiu pareikštus kaltinimus.

Teismo posėdžio metu, dalyvaujant visiems proceso dalyviams, buvo peržiūrėtas minėtos „Abipus sienos“ laidos vaizdo įrašas bei pagarsinti byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismo nuosprendžiai, apygardos teismo nutartys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Įvertinus visų byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad D. M., V. G. išteisintini.

Dėl šmeižimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Pagal LR BK 154 straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas apie kitą žmogų, per visuomenės informavimo priemones (šiuo atveju LNK televiziją) paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo arba šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė - viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas - tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Taigi, šmeižimo atveju, nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse kartu pažeidžiant jo orumą. Objektyviosios pusės požymis - paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų ar pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito žmogaus garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad tai neatitinka tikrovės. Minėtoje laidoje „Abipus sienos“ tiek V. G., tiek D. M. rėmėsi jo (P. K.) aiškinimu bei byloje esančia ir žiniasklaidoje pateikta medžiaga apie P. K.. D. M. dalyvavo teismo procesuose, kur buvo teisiamas P. K., pastarasis davė interviu žurnalistei, atsakė į jai pateiktus klausimus. Kad P. K. buvo teisiamas ir nuteistas, patvirtina byloje esantys nuosprendžiai. D. M. į Dovainonių kaimą vyko kaip žurnalistė su tikslu išklausyti Dovainonių kaime gyvenančius kaimynus, kurie gyvena šalia P. K. motinos sodybos. Jos tikslas buvo išklausyti jų nuomonės dėl P. K. ir iš minėtos sodybos pavogtų žibintų. Šie D. M. veiksmai nebuvo siekimas pažeminti ar paskleisti apie kaltinamąjį tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau išsiaiškinti šalia gyvenančių kaimynų nuomonę apie tuo metu nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje P. K. buvo kaltinamas pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, perdavusiam LR BK 154 straipsnyje nurodyto pobūdžio žinias. Pagal LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 punktą žinia yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys, o pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 36 punktą nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Šiuo atveju tiek V. G., tiek D. M. laidoje „Abipus sienos“ apie P. K. vadovavosi teismo nuosprendžiais, gauta informacija skelbiant nuosprendį (S. R. byloje). Informacija, kad sodyba priklausė P. K., o ne jo motinai, nepripažintina kaip sąmoningai pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. P. K. nuolat pokalbyje su žurnaliste pabrėždavo, kad tai „mano sodyba“, be to aktyviai domėjosi ir rūpinosi įvykiu dėl žibintų vagystės minėtoje sodyboje. Nors ši laidoje paskleista informacija buvo netiksli, tačiau žurnalistės supratimas apie sodybos nuosavybę buvo susiformavęs apdorojant gautą informaciją bylos nagrinėjimo metu ir iš interviu su P. K., ir paskleisdama ją ji neturėjo tyčios ją iškreipti. Todėl ši laidoje paskelbta informacija, negali būti vertinama kaip tyčia paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti, pažeminti P. K.. Minėtoje laidoje buvo pasinaudota minėtais įvykiais ir kaltinamieji savo laidoje išreiškė savo nuomonę apie P. K. ne turėdami tikslą jį apšmeižti. Pasinaudodami atgarsio visuomenėje sulaukusiais įvykiais bei žiniasklaidoje ir teismo posėdžiuose paskelbtais duomenimis, kaltinamieji sukūrė laidą visuomenei įdomia tema. Tai buvo publicistinio pobūdžio, o ne dokumentinė laida. Taigi, laidos kūrėjai visus įvykius, susijusius su P. K., interpretavo kaip žurnalistai, išreikšdami apie juos savo nuomonę. Teismas nekonstatuoja, kad ši laida būtų buvusi tyčinė, turėjusi tikslą apšmeižti ar sumenkinti P. K., pažeminti jį kitų žmonių akyse. Nagrinėdamas P. K. privataus kaltinimo skundą, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios įrodytų, kad laidoje paminėti faktai ir laidos kūrėjų nuomonė buvo pateikta nesąžiningai ir neetiškai.

Dėl įžeidimo.

Įžeidimas, kaip nusikalstama veika, numatyta LR BK 155 straipsnio 1 dalyje, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Taigi, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų, jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes.

Įvertinęs visus įrodymus, teismas nenustatė, kad V. G., D. M. laidoje „Abipus sienos“ užgauliai būtų pažeminę P. K.. Išreikšta nuomonė vertinama atsižvelgiant į jos pobūdį ir raiškos stilių. Šiuo atveju kaltinamieji kaltinami, jog laidoje „Abipus sienos“ užgauliai pažeminę privatų kaltintoją. Tačiau minėtoje laidoje nuomonė nebuvo išreikšta naudojant nepadorią ar/ar cinišką formą, šiurkščiai pažeidžiančią visuomenėje priimtas etines normas ir elgesio taisykles. Įstatymas gina ne tik žodžio, bet ir jo išraiškos formos laisvę. Žurnalistų laisvė taip pat apima tam tikrą hiperbolizavimą net provokaciją. Taigi anonso pavadinimas ar ištraukos iš filmo, kur P. K. vaidino nusikaltėlį, įterpimas į laidą, negali būti traktuojamas kaip privataus kaltintojo įžeidimas.

G. L. atžvilgiu byla nutrauktina atsisakius kaltinimo.

Privatus kaltintojas P. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 000 Lt sumos neturtinės žalos ir 614,38 Lt turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys paliktinas nenagrinėtas (LR BPK 115 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. M. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių požymių, numatytų LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

V. G. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių požymių, numatytų LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

G. L. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, privačiam kaltintojui P. K. atsisakius kaltinimo.

Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, vadovaujantis LR BPK 115 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2 punktu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.