Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-501-361-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-14
Bylos Nr.
1A-501-361-2012
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00489-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
V. K., ir L
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-501-361/2012

Teisėja E. Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00489-2011 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Lino Pauliukėno ir Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Ingai Navickienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Motužiui,gynėjai advokatei Jelenai Pališaitienei,nuteistajam V. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 65 str., prie paskirtos bausmės pridėta dalis 2011-09-29 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2011-07-20 iki 2011-08-10 bei bausmė, atlikta pagal 2011-09-29 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Nuosprendžiu iš V. K. konfiskuoti asmens kratos metu paimti 58 Lt.

Nuosprendžiu nuteistas ir L. Š., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 20 d., tikslus laikas ir data tyrimo metu nenustatyti, nenustatytomis tyrimo metu aplinkybėmis iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,683 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią neteisėtai gabeno ir laikė prie savęs. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2011-07-20 minėtą narkotinę medžiagą neteisėtai atgabeno prie (duomenys neskelbtini), kur apie 16.10 val. 0,683 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – už 40 Lt pardavė L. Š..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmės ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-632/2007, 2K-594/2005). Teismas skyrė nepakankamą dėmesį kaltės pripažinimui. Apeliantas teigia, kad pastaruoju metu yra prižiūrimas medicinos specialistų dėl jo sveikatos būklės, kuri yra problematiška nuo pat vaikystės (pateiktos VšĮ Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentai), paskirtas ilgalaikis gydymas. Po psichotraumos pablogėjo sveikata, sutriko miegas, atsirado nervinė įtampa, nepajėgia eiti į darbą, atsirado mintys negyventi. Pabaigęs vidurinę mokyklą, bandė stoti į mokymo įstaigą, tačiau nesėkmingai, teko namuose papildomai visus metus mokytis samdant repetitorius, gyvena su motina, kuri yra nepriekaištingos reputacijos, galinti daryti ir daranti gerą įtaką, pasiruošusi padėti pabaigti mokslus, įgyti tinkamą išsilavinimą. Vėliau jis pabandė įstoti į Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultetą, tačiau prisirinkus daug skolų jam buvo pasiūlyta kartoti kursą iš naujo, todėl nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio jis yra vėl tik pirmo kurso studentas. Nuo vaikystės yra uždaro būdo, sunkiai prisitaikantis socialiniame gyvenime, socialinė branda prilygsta nepilnamečio socialinei brandai.. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis neteisėtai pasielgė dėl savo neatsakingumo, nusikalstamą veiką atliko nebūdamas teistas, yra jauno amžiaus ir dėl gyvenimiško nepatyrimo neįvertino visų aplinkybių tinkamai, nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius, administracine tvarka nebaustas, apibūdinamas teigiamai, yra pagrindas manyti, kad ateityje nusikaltimų nedarys, mokosi, yra išlaikomas motinos, serga sunkiomis ligomis, iš nusikalstamos veikos neturėjo naudos, visiškai prisipažino ir gailisi, daugiau nenusikals, nori mokytis, nevartoja narkotikų ir alkoholio ir nieko nusikalstamo neįvykdė. Mano, jog yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Jei jis bus nusiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, nebegalės tęsti mokslų, motina neteks pagalbininko, bus pažeisti jo ir jo šeimos socialiniai ryšiai. Dabar smerkia tokį savo elgesį, kaltę pripažįsta visiškai, psichologai, tyrę jo socialinę brandą, negalėjo pateikti išvados dėl jo socialinės brandos, nurodydami, kad tai gali spręsti teismas. Teismas turėtų taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teismo psichiatrų-psichologų ekspertų komisija konstatavo adaptacijos sutrikimus, situacinę depresinę reakciją (F43.3), psichikos ir elgesio sutrikimus, vartojant kanabinoidus, priklausomybės sindromą. Tokios būklės jis nėra pajėgus atlikti laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, nes šiuo metu jo psichinė ir sveikatos būklė yra nestabili, siunčiamas stacionariam gydymui, artimiausiu metu jam bus paskirta data atvykti į gydymo įstaigą – ligoninę, kur jis tęs ambulatorinį gydymą stacionare.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik nesutinka su jam paskirta bausme.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 54 str. 3 d., užsimena apie savo sveikatos problemas, norą mokytis, gailėjimąsi, gyvenimišką nepatyrimą. Tačiau net ir atsižvelgdama į apelianto paminėtas aplinkybes, kolegija nemano, jog V. K. būtų nuteistas per griežtai.

Pagal BK 260 str. 1 d., dėl kurios apeliantas nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. BK 54 str. 1 d. nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio Kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio Kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kitokią bausmę teismas gali paskirti tik esant BK 54 str. 3 d. ar 62 str. 1 ar 2 dalyse nustatytiems pagrindams. Pagal BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 str. 1 ar 2 dalį, o straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be kita ko, minėtų BK nuostatų dėl švelnesnės nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmės skyrimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nors kaltininkas ir pripažino savo kaltę, tačiau pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą, o byloje nėra duomenų, kad V. K. būtų ketinęs kada nors atvykti ir pranešti apie padarytą ar daromą veiką. Nuteistasis prisipažino iš esmės verčiamas objektyvių bylos aplinkybių, taigi nėra visų būtinų sąlygų taikyti BK 62 str. 1 d. Sprendžiant BK 62 str. 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nuosprendžiu buvo pripažinta tik viena V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl nėra pagrindo taikyti ir BK 62 str. 2 d. nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas V. K. skyrė minimalią sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, savo sprendimą motyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nemato tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog V. K. straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nors V. K. naują sunkų, tyčinį, savanaudišką nusikaltimą padarė būdamas dar neteistas, tačiau jau tuo metu, kai jam buvo pradėtas ankstesnis ikiteisminis tyrimas dėl kito analogiško nusikaltimo, taigi apeliantas išvadų dėl savo neteisėto elgesio laiku nepadarė ir akivaizdu, jog prekyba narkotinėmis medžiagomis nebuvo visiškai atsitiktinis reiškinys jo gyvenime. Iš byloje esančių V. K. telefoninių pokalbių matyti, kad jis ne kartą užmaskuotai bendrauja su kitais asmenimis, kurie jo prašo „paorganizuoti“, „pagelbėti kuom nors“. Tyrėjas R. G. teisme patvirtino, kad V. K. bendravimas telefonu specifiškas, konspiracinis, būdingas asmenims, platinantiems narkotines medžiagas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas paminėta, kolegija nemato išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatyta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas, V. K. skirdamas faktiškai tik simbolinę laisvės atėmimo bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, ką pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, asmenybę bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui bylos aplinkybes. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas. Apygardos teismui apeliantas taip pat pateikė įvairių dokumentų dėl savo sveikatos būklės, mokymosi, įsidarbinimo, tačiau sveikatos sutrikimai nėra pakankamas pagrindas kaltam asmeniui švelninti jau ir taip švelnią bausmę, kita vertus, apeliaciniame skunde minimi sveikatos negalavimai netrukdė V. K. daryti sunkius nusikaltimus. Tęsti mokslus ir užsiimti profesine veikla apeliantas galės atlikęs ne tokią ilgą bausmę, ir taip savo realiais veiksmais galės įrodyti, jog padarė tinkamas išvadas iš savo neteisėto elgesio ir pasitaisė.

BK 92 str. reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiams, o V. K. nusikalto būdamas pilnametis asmuo, taigi jam šio straipsnio nuostatos netaikomos. Taip pat nėra pagrindo manyti, jog jam dėl socialinės brandos reikėtų taikyti nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančias nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Linas PauliukėnasAurelija Sadauskaitė