Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjams I. B. ir A. B., pareiškėjų atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID AB atstovei R. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui LITGRID AB, dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai A. B. ir I. B. teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus. Tvirtino, kad pagal jų paskaičiavimus nuostoliai dėl servituto nustatymo turėtų siekti 90 tūkst. litų.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus atstovė Reda Siautilė nurodo, kad kompensacija buvo paskaičiuota remiantis galiojančiais teisės aktais, todėl tenkinti pareiškėjų skundą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013-10-03 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1320 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl Servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ pakeitimo“ nustatytos kompensacijos dydžio ir jos apskaičiavimo tvarkos.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Pareiškėjų I. B. ir A. B. ginčijamas įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-03-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-63-243/2013, kuriuo buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 2.2. punktas ir atsakovas įpareigotas iš naujo nustatyti žemės savininkams pareiškėjams A. B. ir I. B. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį.

Vykdydamas aukščiau nurodytą teismo sprendimą atsakovas priėmė 2013-10-03 įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1320, kuriuo nustatė iš naujo žemės savininkams apskaičiuotos kompensacijos dydį – 29824,91 Lt. Būtent šis dydis yra ginčo dalyku byloje, kadangi pareiškėjai nagrinėjamu atveju neginčija paties servituto nustatymo, tačiau argumentuoja, jog kompensacija buvo apskaičiuota netinkamai.

Servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarka ir atvejai reglamentuoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 8 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. Tokią Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) patvirtinimo“.

Pareiškėjų ginčijamas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojusia 2010-10-08, t.y. administracinio akto, kuriuo pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo nustatyti servitutai, priėmimo dieną. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad atsakovas turėjo priimti naują įsakymą, o ne keisti 2010-10-08 įsakymą Nr. Ž12-735, kuris buvo panaikintas teismo. Pažymėtina, kad 2013-03-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-63-243/2013 buvo panaikintas ne 2010-10-08 įsakymas Nr. Ž12-735, o tik jo dalis - 2.2. punktas, todėl vykdydamas teismo įpareigojimą atsakovas pagrįstai pripažintą nepagrįsta administracinio akto dalį išdėstė nauja redakcija. Tokia išvada darytina įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punktą, kuris kaip sprendimo, kuriuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas nustato žemės servitutą, sudėtinę dalį įvardija nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus) (16.6 punktas). Kadangi tiek pats servitutas, tiek kompensacija nustatomi tuo pačiu sprendimu, pareiškėjų argumentai dėl būtinybės priimti naują administracinį aktą laikytini nepagrįstais.

Ginčijamu įsakymu nustatytą kompensacijos dydį – 29824,91 Lt, atsakovas pagrindė 2013-10-03 rašte Nr. 12SD-(14.12.104)-2762, kuriame nurodoma, jog pareiškėjams priklausančiam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nustatytas 2.8984 ha ploto servitutas, iš kurio 0,8560 ha ploto patenka į žemės ūkio naudmenas, 2.0424 ha patenka į miško naudmenas. Pažymėtina, kad nors pareiškėjai skunde nurodo, jog realiai servituto plotas yra didesnis, tačiau 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 1 punktu žemės servitutas nustatytas būtent nurodyto dydžio – 2.8984 ha pareiškėjų žemės sklypo plotui, todėl skaičiuojant kompensaciją vadovautis kitais parametrais atsakovas neturėjo teisinio pagrindo.

Sunaikinamų pasėlių rinkos vertę Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos skaičiavo pagal Metodikos 4 punkte pateiktą formulę – Np = Dvid. x 100 x Sp x K₁ x K₂. Pareiškėjai skunde tvirtina, kad atsakovas naudojo netinkamus duomenis Dvid. dydžiui – žemės ūkio augalų vidutiniam derlingumui pagal kultūras apskaičiuoti. Vertintina, kad Metodika numato, jog minėtas rodiklis yra tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu, tačiau ne Statistikos departamento ar kitais pareiškėjų siūlomais duomenimis. Žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) rodikliai nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-01-19 įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“, todėl šiame teisės akte nustatytu 34,06 (100 kg/ha) žieminių kviečių vidutinio derlingumo dydžiu atsakovas ir privalėjo remtis.

Metodikos 8 punktas numato, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kurią teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, nustatyta medynų tūrio verte. Analizuojant atsakovo 2013-10-03 rašto Nr. 12SD-(14.12.104)-2762 turinį, matyti, jog nuostolių miškų naudmenose dydis buvo apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos - Valstybinės miškų tarnybos 2013-07-25 raštu Nr. R2-2123 pateiktomis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemės ir medynų tūrio kainomis, kaip to reikalauja aukščiau minėtas Metodikos 8 punktas. Nors pareiškėjai argumentuoja, jog Leidime kirsti mišką nurodytas didesnis miško žemės plotas, tačiau byloje esančiame 2013-11-12 Leidime kirsti mišką privataus miško savininkui nurodyti 2,0 ha. Minėtame leidime pateikti duomenys nesudaro pagrindo tvirtinti, kad kompensacija buvo nepagrįstai paskaičiuota už per mažą miško žemės plotą.

Pareiškėjai taip pat argumentuoja, kad apskaičiuojant nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, gauta suma turėjo būti dauginama iš 99, kadangi būtent tokiam maksimaliam terminui nustatytas servitutas. Iš Metodikos 9.1. punkte ir 9.2. punkte pateiktų minėtų nuostolių apskaičiavimo formulių (Nžūn = 15 xSxKp ir Nk = 15 x Sk x Vk x Kr x Kn) matyti, jog abiem atvejais gautos sumos dauginamos iš 15, t.y. didinamos 15 kartų, todėl teigti, kad šie nuostoliai apskaičiuojami tik už vienerius metus nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad valdžios institucijos įgyvendindamos joms suteiktas teises turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų neviršydamos, išimtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 str. 3 dalis). To reikalauja Konstitucinis įstatymo viršenybės principas, draudžiantis viešojo administravimo subjektams viršyti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires, o kiekvieną administracinį sprendimą įpareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Darytina išvada, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjų patirtus nuostolius negalėjo veikti kitaip, nei tai numato Metodika, ir patirtus nuostolius skaičiuoti pagal pareiškėjų vertinimu teisingus kriterijus, o ne pagal tas formules, kurios įtvirtintos teisės akte.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-05-03 įsakymu Nr. 1-91 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis 330 kv elektros perdavimo oro linijai Klaipėda-Telšiai tiesti“ buvo nuspręsta Klaipėdos rajono savivaldybėje esantį 62,24 ha miško žemės paversti kitomis naudmenomis, tačiau priešingai nei teigia pareiškėjai, šiuo aktu nebuvo pakeista žemės naudojimo paskirtis. Pabrėžtina, jog pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka reglamentuota Žemės įstatymo 24 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ginčijamu aktu nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto (Metodikos). Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių - už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog CK 4.129 str. nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009, ). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika pareiškėjai A. B. ir I. B. dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų skundo ir prašymo argumentais, kad kompensacija turėjo būti apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu nepriklausomiems ekspertams įvertinus sunaikintų sodinių, pasėlių ir iškirsto miško rinkos vertę. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4 straipsnyje numatyti trys turto arba verslo vertinimo atvejai: 1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais (privalomas turto arba verslo vertinimas); 2) vidaus reikmėms; 3) kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nenumato, kad kompensacijos apskaičiuojamos remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, priešingai – nukreipia į Metodiką, kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Vertintina, kad įstatymų leidėjas, pavesdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Metodiką, pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių rinkos vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus. Todėl pareiškėjų prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant ištirti ar Metodikos 8, 9 punktai neprieštarauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 1, 5, 6 straipsniams laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Pripažinus, kad atsakovas kompensacijos dydį pareiškėjams apskaičiavo griežtai laikydamasis Metodikos nuostatų ir nepažeisdamas pagrindinių procedūrinių taisyklių, nėra pagrindo pareiškėjams apskaičiuotą 29824,91 Lt kompensacijos sumą laikyti neteisėta.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų A. B. ir I. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.