Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su gyvenamąja vieta, nevedęs, nedirbantis, neįgalus (nustatytas 40 proc. darbingumo lygis), turintis vidurinį išsilavinimą, teistas: 1) 1988 m. sausio 18 d. pagal Baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1993 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) Panevėžio apygardos teismo 1996 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 1 dalį 9 metų laisvės atėmimo bausme; 4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio l dalį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnį ir 207 straipsnio l dalį, 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), subendrinus su bausme, paskirta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, skirta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 6) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinta su Šaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 7) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 8) Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 9) Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 10) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme; 11) Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 12) Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2 veikų) 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi subendrintos Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu skirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 13) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi nustatytos bausmės neatlikta dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; 14) 2019 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu skirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2021 m. rugpjūčio 10 d. paleistas atlikęs bausmę; 15) 2022 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį skirta 39 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 26 parų areštas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis A. D. 2022 m. rugsėjo 22 d., apie 20.30 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, rankoje demonstratyviai laikydamas peilį ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą D. Z. atžvilgiu – sužaloti peiliu, pareikalavo atiduoti pinigus ir, nukentėjusiajam D. Z. pasakius, kad neturi pinigų, ir iš maišelio padavus 1,65 Eur vertės vieną butelį alaus, nukreipė peilį į D. Z., dėl ko šiam išsigandus, kad nebūtų sunkiai sužalotas, ir bandant išspirti į jį nukreiptą peilį, tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajam D. Z. į pilvą, padarydamas durtinę kiauryminę pilvo sienos žaizdą be vidaus organų sužalojimo, ir tokiu būdu padarė D. Z. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų ir apiplėšė, panaudojęs peilį, pagrobdamas nukentėjusiajam D. Z. priklausantį turtą – 1,65 Eur vertės vieną butelį alaus.

2. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. D. kaltės nepripažino, nurodė, kad jis visiškai nieko negirdi, ir atsisakė duoti parodymus, o po nukentėjusiojo apklausos pareiškė, jog nori pasisakyti, ir paaiškino, kad, jeigu taip buvo, tai jis neatsimena, nes buvo išgėręs. Kaip nukentėjusysis nesuprato, kad jis (kaltinamasis) visai negirdi. Jis nebejaunas yra, ir kaip jis galėjo su peiliu, nesupranta. Būdamas laisvėje jis nukentėjusiojo nepažinojo. Jis visada turi pinigų, kam jam reikalingas alus už porą eurų, jis pats gali nusipirkti. Jis ėjo per viaduką į taksi prie „(duomenys neskelbtini)“, kad važiuotų į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis kažkiek atsimena. Tie žmonės, kurie nukentėjusįjį žino, sako, kad pastarasis yra valkataujantis, gatvės chuliganas. Žmonės jo metų sako, kad nukentėjusysis nori pinigų iš jo (kaltinamojo). Nukentėjusysis nurodė, kad pastarajam atrodė, jog jis (kaltinamasis) buvo neišgėręs. Nukentėjusysis meluoja, jis (kaltinamasis) buvo išgėręs. Jam 60 metų, kaip jis galėjo prašyti pinigų, jeigu jo kišenėje visą laiką yra 50 Eur. Čia kažkokia fantazija, kad įsmeigė. Nukentėjusysis paprasčiausiai nori pinigų. Neturi reikšmės, ką nukentėjusysis pasakė, prašo atsižvelgti į jo sveikatą, jam irgi sunku, yra invalidas. Kaltės nepripažįsta. Negi jis galėjo pirmas prisikabinti, nesupranta. Jis tikrai neprisimena, kad antrą kartą susitikus bėgo iš baro. Jo galva traumuota, jam sunku atsiminti, jam su galva yra blogai.

Su nukentėjusiojo D. Z. ieškiniu nesutinka. Ligonių kasų ieškinys yra nukentėjusiojo problema.

2.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. D. parodė, kad kaltu neprisipažįsta, kad yra turėjęs galvos traumą, vartoja daug alkoholio, geria beveik kiekvieną dieną, su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį perskaitė, nesutinka su tuo, kas ten parašyta. D. Z. yra jam kažkur matytas, pastarasis negeras žmogus. Ką veikė ir kur buvo pranešime apie įtarimą nurodytą dieną ir laiku, neprisimena. Apie nurodytą įvykį nieko negali paaiškinti. Pats niekada su savimi nesinešioja peilio. Į Šiaulius atvažiuodavo labai dažnai. Vasarą Šiauliuose pasilikdavo miegoti ant suoliuko. Dažniausiai atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) turgų. 2022 m. rugsėjo mėnesį į Šiaulius buvo atvažiavęs gal kokius penkis kartus. Paskutinis autobusas į jo kaimą iš Šiaulių yra 18.40 val. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, mirusios mamos bute. Neturi ką papasakoti apie įtarime nurodytas aplinkybes. Su asmeniu, kuris jį atpažino, buvo susitikęs vieną kartą bare maždaug prieš savaitę–dvi. Jis pats sėdėjo prie sienos, gėrė alų, o šis vyriškis priėjo prie jo, paėmė jį už rankos, ar jis jam ką nors sakė, negirdėjo. Kai išgėrė alų, išėjo iš baro lauk, ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jei tas vyriškis jam ką nors sakė, tai jis nieko negirdėjo (3 t., b. l. 188–191).

3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. Z. parodė, kad jis kaltinamąjį iš matymo pažįsta daug metų, bet su pastaruoju nebendravo. Jis kaltinamąjį matydavo „(duomenys neskelbtini)“ turguje ir bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).

Rugsėjo 22 dieną jis buvo bare „(duomenys neskelbtini)“. Išėjęs iš baro apie 19.30 val., sėdo į autobusą ir važiavo pas draugą E. D. Jis buvo vienas, buvo išgėręs, bet orientavosi. Išlipęs (duomenys neskelbtini) stotelėje, nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje, nusipirko 5 vieno litro talpos alaus butelius. Išėjęs iš parduotuvės, ėjo link E. D., pastarasis gyvena po viaduku, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini), šalia „(duomenys neskelbtini)“, ten prieblanda. Jam priešais užbėgo kaltinamasis su peiliu rankoje ir pasakė, kad jis duotų du eurus arba prismeigs. Jis pasakė, kad neturi, ištraukė iš maišelio butelį alaus, davė kaltinamajam ir pasakė, kad šis eitų. Jis norėjo išspirti peilį kaltinamajam iš rankos, bet pataikė į „bambalį“. Kaltinamajam „bambalis“ iškrito, ir pastarasis tuo metu smeigė jam. Kaltinamasis peilį laikė dešinėje rankoje. Kai pataikė kaltinamajam į kairę ranką, ir butelis iškrito, pastarasis jam dūrė į kairę pilvo pusę, jam iškrito maišelis iš rankos, jis užsiėmė šoną. Peilis buvo virtuvinis, geležtė apie 10–15 cm ilgio. Durdamas kaltinamasis pasakė, kad šiam „dzin“, kad jis ką tik išėjęs iš „lagerio“, kad duotų du eurus arba prismeigs. Kaltinamojo kalba buvo nerišli, pusiau kaip mikčiojimas. Kaltinamasis iš karto pagrasino, kad, jei neduos dviejų eurų, prismeigs, todėl jis padavė butelį alaus.

Kai kaltinamasis jam įdūrė, pastarasis galėjo pasiimti visą maišelį, nes jis paleido tą maišelį iš rankų, užsiėmė už pilvo ir nubėgo pas E. D. Jis pabeldė į langą, E. D. paklausė, kas yra. Jis pasakė, kad jį „prismeigė“, kad kviestų greitąją. E. D. iškvietė greitąją pagalbą, atvažiavo du ekipažai pareigūnų ir greitoji.

Po dūrio kaltinamasis pabėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis neatkreipė dėmesio, bet buvo užfiksuota kamera. Jis matė, kad kaltinamasis pasiėmė tą vieną butelį ir tiesiai nubėgo. Neatrodė, kad kaltinamasis būtų išgėręs. Jis kaltinamąjį atpažino, buvo anksčiau matęs, dėl to ir apibūdino, kaip jis atrodo. Kai jam parodė nuotrauką, jis iš karto pažino, nes buvo anksčiau matęs.

Jis buvo paguldytas į ligoninę, ten gulėjo 8 dienas. Jam buvo vidinis kraujavimas, nes, kai jį į pristatė ligoninę, atėjęs chirurgas liepė pakelti drabužius, užsimovė pirštines, įkišo pirštą ir pasakė skubiai vežti į operacinę. Kai išėjo iš ligoninės, buvo nuvykęs į tą alaus barą „(duomenys neskelbtini)“, gali būti, kad spalio 2 dieną iš ryto. Pamatė, kad nusipirkęs alaus bokalą sėdi jo „prismeigėjas“, t. y. kaltinamasis. Jis prisėdo prie jo ir pasakė, kad pastarasis prisižaidė. Jis kaltinamojo paklausė, ar šis prisimena, ką padarė. Kaltinamasis pasakė, kad nieko nesupranta. Dar visam barui jis pasakė, kad šalia jo sėdi jo „štyrintojas“, t. y. smeigėjas. Jis klausė, koks jo (kaltinamojo) vardas. Pastarasis pasakė, kad jo vardas A., gal A. sakė. Jis neturėjo telefono, todėl paprašė pažįstamo, kad duotų jam paskambinti į policiją, ir išėjo į lauką. Kaltinamasis suprato, pradėjo gerti alų ir išbėgo lauk. Jis kalbėjo su pareigūnais, apibūdino, kaip kaltinamasis atrodo. Jis dar buvo su „kabėmis“, tai negalėjo daryti staigių judesių. Jis bandė kaltinamąjį stabdyti paimdamas už peties, šis atsisuko išsitraukęs kažkokią ylą ir paklausė: „Nori, kad antrą kartą prismeigčiau?“ Jis kaltinamąjį paleido, pastarasis nubėgo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Policija ilgai važiavo, gal 15–20 minučių. Atvažiavę paklausė jo, kaip kaltinamasis buvo apsirengęs, ir viskas. Jis kaltinamąjį atpažino iš karto. Po to jis prie kaltinamojo nelindo, kiek kartų po to kaltinamasis ateidavo į barą iki teisminio proceso. Daug kas norėjo rankas „prikišti“, bet jis sakė, kad „nekištų“ rankų, nes jam pakenks.

Kaltinamasis suprato, ko jis klausia. Kai jis klausė kaltinamojo vardo, šis girdėjo ir pasakė savo vardą. Kadangi šalia buvo, gal kaltinamasis skaito iš lupų. Jis nežino tiksliai, ar kaltinamasis girdi, ar negirdi. Bare daug kas girdėjo, rodė jį visiems.

Jis yra garantuotas, kad kaltinamasis jį užpuolė. Jokios tikimybės, kad jis galėjo apsipažinti. Jis tą žmogų (kaltinamąjį) gal kokius 5 metus pažįsta. Jis atpažįsta pastarąjį iš nosies, veido bruožų, balso. Apranga nereikalinga, kad atpažintų žmogų. Iki įvykio su kaltinamuoju jokių konfliktų nėra buvę. Viskas buvo netikėtai.

Prašo priteisti 120 Eur turtinės žalos už sugadintus drabužius. Neturtinės žalos prašo priteisti 15 000 Eur, nes tai išgyvenimai, negalėjo dirbti – tuo metu dirbo neoficialiai. Buvo stresas, buvo fizinis skausmas, jį operavo, visas pilvas perpjautas. Jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jis 4 mėnesius negalėjo nieko sunkaus kelti. Kai reikėjo tėvukui padėti pakelti, tai truputį įtrūko, bet užgijo. Dabar tų pasekmių nėra.

Kai buvo parduotuvėje ir pirko alų, nekreipė dėmesio, kad kaltinamasis irgi buvo įėjęs į parduotuvę, kad jį (nukentėjusįjį) sekė. Kai parduotuvėje jis pirko alų, atsiskaitė grynaisiais pinigais. Pinigų likutis buvo tik centai, jis išleido beveik viską. Kitas asmuo, stebėdamas jį, galėjo susidaryti vaizdą, kad jis turi pinigų. Kaltinamasis aplenkė jį ir iš priekio atsistojo su peiliu rankoje.

Jis yra buvęs įkalinimo įstaigoje, bet ten su kaltinamuoju nebuvo susitikę.

Kaltinamasis įdūrė jam ir ištraukė peilį. Jis nepastebėjo, kur kaltinamasis peilį dėjo, nes jis buvo šoko būsenos. Jis užsiėmė pilvą ir nulėkė pas E. D., paliko maišelį su alumi. E. D. iškvietė greitąją.

Jam parodė atpažinti vieną nuotrauką. Atpažinimas buvo ir gyvai, buvo trys žmonės. Jis pažinojo kaltinamąjį 5 metus, su pastaruoju nebendravo. Jis prekiaudavo sendaikčiais „(duomenys neskelbtini)“ turguje, ir kaltinamasis nuolat ateidavo, būdavo vienas. Nežino, ar kaltinamasis ateidavo pirkti, pastarasis vaikštinėdavo, todėl iš matymo žino. Jis nežino, koks kaltinamojo ūgis, tiksliai jo nenurodė, tačiau yra už jį žemesnis, jo (nukentėjusiojo) ūgis yra 190 cm. Kaltinamasis buvo su kepure, atpažinimo metu buvo be kepurės. Jis atpažino kaltinamąjį iš veido bruožų – kreivos nosies, išskirtinės kalbos. Jis iš karto apibūdino, kad kaltinamasis mikčioja ar užsikerta.

3.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. Z. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. jis iki vakaro buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, kur vartojo alkoholį. Vėliau sėdo į autobusą ir apie 19.30 val. išlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje. Nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrą (duomenys neskelbtini) g., kur nusipirko penkis „bambalius“ alaus, kuriuos susidėjo į maišelį. Išėjęs iš parduotuvės, ėjo po viaduku, kur prie E. D. namo prie jo priėjo apie 50 metų vyriškis, apsivilkęs tamsią striukę, tamsias kelnes, avėjo paprastus batus, ant galvos buvo užsidėjęs tamsią beisbolo kepuraitę. Vyriškis buvo trumpai kirptų plaukų, apie 170–180 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo. Vyriškis, priėjęs prie jo, jau rankoje laikė virtuvinį peilį apie 10–15 cm ilgio geležte ir drebėdamas, užsikertančiu balsu, lyg mikčiodamas jam pasakė: „Duok porą eurų arba prismeigsiu“. Taip pat sakė, kad yra grįžęs iš „lagerio“. Jis jam atsakė, kad neturi pinigų, gali duoti alaus. Ištraukė ir padavė tam vyrui į rankas alaus „bambalį“. Tuo metu, kai padavė į rankas alaus, su kaire koja jis bandė išspirti peilį. Tas vyras peilį laikė dešinėje rankoje. Jam tada iš kitos rankos iškrito „bambalis“, ir jis lenkėsi jį paimti, kai tuo metu tas vyriškis vieną kartą dūrė jam peiliu į pilvo sritį. Jis pilve pajuto dilgčiojimą. Tas vyriškis pačiupo alaus „bambalį“ ir nubėgo link Kauno g. Jis tada ranka prispaudė durtinę žaizdą ir nuėjo pas E. D., kuris ir iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Parodė, kad galėtų atpažinti tą asmenį, nes gerai įsidėmėjo jo veido bruožus ir yra jį matęs kažkur ir anksčiau. Parodė, kad įvykio metu daugiau nieko nebuvo (1 t., b. l. 48–50).

3.2. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis D. Z. parodė, kad iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės į namus jis buvo išleistas 2022-09-30. 2022-10-02 ryte jis vienas nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Atėjo ten apie 10.00 val. Bare tuo metu buvo apie penkiolika žmonių, dalis jų jam buvo iš matymo matyti. Bare tik įėjęs jis užsisakė bokalą alaus ir laukdamas, kol jam barmenė įpils alaus, jis apsižvalgė aplink ir prie vieno stalo pastebėjo vyriškį, apie 50 metų, kuris buvo užsidėjęs juodą beisbolo kepuraitę, vilkėjo tamsiai rudą trumpą striukę, džinsines kelnes, avėjo tamsius batus. Parodė, kad iš karto pažino, jog tai tas pats vyriškis, kuris 2022 m. rugsėjo 22 d. vakare sužalojo jį peiliu į pilvą. Jis priėjo prie to vyriškio ir paklausė, kuo jis vardu, pasakė jam savo vardą – D. Vyriškis atsakė, kad jo vardas A. Tada jis garsiai sušuko: „Va, žiūrėkit, sėdi mano štyrintojas“. Vyriškis greitai pradėjo gerti savo alų. Jis tada aplinkinių paprašė, kad jam duotų kas telefoną, jog jis galėtų paskambinti pareigūnams. Kai tik gavo telefoną, išėjo į lauką skambinti policijai. Parodė, kad minėtas vyriškis išgėrė alų ir tiesiog bėgte išbėgo iš baro. Kol jis kalbėjo su Bendrojo pagalbos centro operatore, šis vyriškis pro skverą pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis pradėjo jį vytis. Pasivijo jį prie dviejų eglučių, pačiupo viena ranka tą vyriškį už tamsiai rudos striukės iš nugaros pusės. Taip bandė jį sustabdyti, tačiau daug jėgų neturėjo, ir jis ištrūko. Kai buvo pačiupęs tą vyriškį, jo klausė, kur jis bėga, sakė jam, kad tuoj atvažiuos policija. Vyriškis ištrūkęs staigiai atsisuko į jį ir iš vienos kišenės išsitraukė kažkokį aštrų daiktą, panašų į ylą (tiksliai apibūdinti negali), ir pasakė jam su mikčiojimo akcentu: „Nori, antrą kartą prismeigsiu?“. Jis tada atsitraukė nuo to vyriškio per maždaug tris metrus, nes išsigando. Vyriškis apsisuko ir pradėjo bėgti link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (pro „(duomenys neskelbtini)“ piceriją). Daugiau jis jo nebematė ir jo nesivijo. Grįžo į barą „(duomenys neskelbtini)“, grąžino žmogui telefoną. Ir lauke laukė pareigūnų. Pareigūnams jis papasakojo, jog dėl jo padūrimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kad jis ką tik atpažino nusikaltimą padariusį asmenį, bet tas asmuo pasišalino. Taip pat pareigūnams nurodė, kaip tas vyras atrodė, ką vilkėjo, kokie jo veido bruožai, amžius. Pareigūnai pasakė, kad ieškos nurodyto asmens ir informuos, jeigu suras. Parodė, kad dar iki 2022 m. rugsėjo 22 d. įvykio tą vyrą, kuris jį padūrė, yra matęs vaikščiojantį (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ miesto centriniame turguje. Žino jį iš matymo. Galėtų atpažinti tą vyrą ir iš gyvų asmenų, ir iš nuotraukų. Parodė, kad byloje reikš civilinį ieškinį dėl padarytos fizinės, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Parodė, kad yra išsaugojęs rūbus, kuriuos vilkėjo 2022-09-22 įvykio metu. Per vilkėtus du džemperius matosi likusi dūrio skylė. Šiuos rūbus pateiks prie atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 65–67).

3.3. Ikiteisminio tyrimo metu dar kartą papildomai apklaustas nukentėjusysis D. Z. parodė, kad 2022-09-22, apie 19.40 val., jis iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ („duomenys neskelbtini“) išėjo nusipirkęs penkis butelius alaus ir pasuko į dešinę, ėjo takeliu link viaduko, buvo vienas. Neatkreipė dėmesio, ar kas nors eina jam iš paskos. Tą dieną su savimi neturėjo jokio telefono, nes tik 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje jis išėjo iš įkalinimo įstaigos ir neturėjo galimybių įsigyti telefono. Nusipirktą alų nešėsi pas draugą E. D. Kai priėjo E. D. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kampą, staiga prie jo pripuolė įtariamasis A. D. Parodė, kad A. D. praėjo pro jo kairę pusę ir per maždaug 1,5 metro atstumu, rankoje laikydamas peilį, nukreiptą į žemę, pasakė užsikertančiu balsu: „Duok porą eurų arba prismeigsiu, man yra pochui, aš iš lagerio grįžęs, neturiu ką prarast“. Jis jam pasakė, kad pinigų neturi, ir iš karto ištraukė vieną butelį alaus ir davė A. D., kad šis imtų alaus bambalį ir „šutintų“ savais keliais. Parodė, kad jis jam taip pat pasakė, jog jam nusispjauti, kad šis iš lagerio išėjęs, nes jis taip pat yra išėjęs iš lagerio. Parodė, kad galėjo jam pasakyti ir keletą necenzūrinių žodžių. Viskas įvyko labai greitai. Alaus butelį padavė jam į rankas. A. D. alų iš jo paėmė į savo kairę ranką, o dešinėje rankoje laikė peilį, kurio ašmenys buvo nukreipti į žemę. Tuo momentu, kai A. D. ėmė alaus butelį, dešinę ranką su peiliu pakėlė aukščiau, ir peilio ašmenys jau buvo nukreipti į jį. Jis išsigando, manė, kad vis dėlto su tuo peiliu A. D. gali jį sužaloti, todėl instinktyviai, greitai sugalvojo pabandyti kaire koja išspirti tą peilį iš dešinės rankos. Deja, su kaire koja jam nepavyko išspirti peilio iš rankos. Jis tik įspyrė į A. D. kairę ranką, kurioje šis laikė jo paduotą alaus butelį. Nuo smūgio butelis iškrito iš rankų ant žemės, ir A. D. staigiai žengė žingsnį link jo ir dūrė jam peiliu į pilvą. Matė, kaip A. D. pasiėmė alaus butelį nuo žemės ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis tada greitai nuėjo pas E. D., kurio paprašė iškviesti jam greitąją pagalbą. Įtariamojo A. D. nusikalstamus veiksmus vertina kaip savanaudiškus, nes šis pirmas agresyviai prie jo pripuolė, reikalavo pinigų, buvo demonstratyviai išsitraukęs peilį (1 t., b. l. 80–82).

4. 2023 m. sausio 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. Z. savo parodymus patvirtino įvykio vietoje. D. Z. parodė prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio išėjo 2022 m. rugsėjo 22 d., parodė taką, kuriuo jis ėjo link (duomenys neskelbtini) namo, parodė vietą, kurioje A. D. jam dūrė peiliu, parodė, kaip A. D. stovėjo ir kaip dūrė jam peiliu, parodė, kaip padavė butelį alaus A. D., parodė, kaip A. D. laikė į jį nukreiptą peilį, kaip jis koja bandė peilį išmušti, kaip A. D. peiliu dūrė jam į pilvą, parodė, kur link po to A. D. nubėgo (1 t., b. l. 85–86, 87–96).

5. 2022 m. spalio 19 d. asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. Z. atpažino asmenį, kurio Nr. 3 (A. D.), parodė, kad tai tas pats asmuo, kuris 2022 m. rugsėjo 22 d. sužalojo jį peiliu į pilvą (1 t., b. l. 73–75, 77–79).

6. Liudytojas E. D. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o su nukentėjusiuoju yra pažįstami, nepiktuoju.

2022 m. rugsėjo 22 d., apie 20.30–21.00 val., jis buvo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), buvo vienas, žiūrėjo televizorių. Jis gyvena netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, prie viaduko. Nukentėjusysis D. Z. pabeldė į langą. Jis išėjo į kiemą. D. Z. liepė iškviesti greitąją pagalbą, nes šiam įdūrė į pilvą. Jis nematė kraujo, nes D. Z. buvo užsiėmęs pilvą. Jis iškvietė greitąją, pasakė, kad padurtas žmogus. Atvyko greitoji ir policija. Kai išėjo į kiemą, pašalinių žmonių nematė. Būdamas namuose, jokio triukšmo negirdėjo. Po įvykio su nukentėjusiuoju yra susitikę, bet apie įvykį nekalbėjo, nukentėjusysis nepasakojo, kas įdūrė, ir jis nesidomėjo.

Kai pamatė nukentėjusįjį, šis stovėjo. Jo namo langai yra iš kiemo pusės, kur pabeldė nukentėjusysis. Teritorija prie (duomenys neskelbtini) namo yra ne nuošali vieta, ten praeina žmonės. Apšvietimas ten yra nuo tilto. Ten nebuvo tamsu, kad negalėtum ko neįžiūrėti.

7. 2022 m. rugsėjo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, apžiūra, kurios metu nustatyta, kad prie dviejų aukštų mūrinio pilkos spalvos pastato šalia yra žalias, dviejų aukštų priestatas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dešinėje yra viadukas. Tarp viaduko ir minėto pastato yra siauras šaligatvis. Žvelgiant į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kampą, matomos žalios medinės durys, šalia kurių yra lietvamzdis ir akmenų krūva, kur ir yra įvykio vieta, kurioje galimai buvo sužalotas vyras (1 t., b. l. 21–23, 24–25).

8. 2022 m. spalio 13 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota papildomos įvykio vietos apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad atvykus adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę, nuo įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę tiesiai yra prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“, į kurį įėjimas yra nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, pastato durys dešinėje pusėje. Nuo prekybos centro į kairę pusę yra asfaltuotas pravažiavimas, kuriuo einama link (duomenys neskelbtini) g. viaduko. Pasibaigus asfaltuotai aikštelei, matoma betoninė tvora dešiniau ir metaliniai stulpeliai kairiau. Už metalinių stulpelių žolėje yra pėsčiųjų išvaikščiotas pėsčiųjų takas. Toliau einama pėsčiųjų taku lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) g. esančiu viaduku jo apačioje. Kairėje pusėje yra viaduko konstrukcijos, grindinys akmenuotu pagrindu. Dešinėje matosi lapais apaugusi tvora, toliau – dviejų aukštų medinėmis žaliomis lentomis apkaltas namas, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Nuo prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, iki (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namo artimesnio kampo einant nurodytu keliu yra 86,57 m atstumas. (Duomenys neskelbtini) namas yra sujungtas su mūriniu dviejų aukštų namu, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini). Einant toliau dešinėje pusėje yra (duomenys neskelbtini) gatvė, kairiau – laiptai, vedantys ant viaduko iš dešinės pusės, toliau einant tiesiai yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Lygiagrečiai kitoje viaduko pusėje taip pat yra laiptai, vedantys ant viaduko iš kairės pusės. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta, nieko nepaimta, naudojantis atviros prieigos žemėlapiu sudaryta įvykio vietos schema (1 t., b. l. 26–28, 29–37).

9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 152/2022(04) nurodyta, kad: D. Z. padarytas sužalojimas – priekinės pilvo sienos kairės pusės kiauryminė durtinė žaizda; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio laiku; tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginiu trauminiu poveikiu duriančių savybių daiktu; sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu; D. Z. dėl kiauryminio pilvo sienos sužalojimo, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; nėra medicininių duomenų, ar buvo imtas kraujas alkoholio kiekiui nustatyti (1 t., b. l. 141).

10. 2023 m. vasario 20 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentėjusysis D. Z. pranešė, jog alaus, kurį jis 2022 m. rugsėjo 22 d. pirko prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, kaina yra 1,65 euro, pavadinimas „Savas alus“ (1 t., b. l. 96).

11. 2022 m. spalio 7 d.–2022 m. spalio 10 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų vaizdo įrašų apžiūra, kurios metu nustatyta, kad vaizdo įraše, kuris pavadintas „ch11_20220922191539“, yra užfiksuotas vaizdas 2022 m. rugsėjo 22 d. nuo 19 val. 15 min iki 20 val. 32 min. Vaizdo įraše 20:14:20 val. į parduotuvę įeina iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas nukentėjusysis D. Z., kuris vilki mėlyną striukę, kurios viršus krūtinės vietoje ir toje pačioje vietoje nugaros pusėje baltas, dėvi juodas kelnes, juodus batus su baltais padais ir baltu fragmentu ant batų. Parduotuvėje pirkinių maišelį pasideda prie įėjimo. 20:14:52 į parduotuvę įeina juodai apsirengęs vyras su juoda kepure su snapeliu, tamsia rankine dešinėje rankoje, ant kurios matyti baltas fragmentas. Minėtas vyriškis, įėjęs į parduotuvę, numoja ranka ir apsisukęs 20:14:56 iš parduotuvės išeina. 20:17:39 nukentėjusysis D. Z. stovi prie kasos, pasiima mažą maišelį nuo kasos, pasiima prie įėjimo paliktą pirkinių maišelį ir iš parduotuvės išeina 20:18:09 val., eina į dešinę pusę nuo išėjimo (1 t., b. l. 162–165, 166–168).

12. 2023 m. sausio 19 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto vaizdo įrašą nuo 29.40 min. iki 20.48 min. dalyvauja ir kaltinamasis A. D., kuris apžiūros metu nurodo, kad šiame įraše užfiksuotas vyras yra jis, kad jis save atpažįsta pagal rūbus, paaiškina, kad į parduotuvę jis buvo atėjęs, nes norėjo nusipirkti alaus, o tuos rūbus, kuriais jis vilki įraše, iš jo jau paėmė policijos pareigūnai kratos metu (1 t., b. l. 171–172, 175–177).

13. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-28 (23) nurodyta, kad skaitmeniniais filtrais apdoroti skaitmeninės vaizdo bylos tam tikri kadrų atvaizdai įrašyti į optinę duomenų laikmeną (1 t., b. l. 182–183).

14. 2022 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašas pavadintas „Siauliai NVR_ch14_20220922195927_20220922210124“. Iš įrašo matyti, jog vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja (duomenys neskelbtini) gatvės posūkį link (duomenys neskelbtini) gatvės, vaizdą po viaduku iki (duomenys neskelbtini) namo kampo, viaduko laiptus. Vaizdo įraše 20:24:10 nuo (duomenys neskelbtini) namo sparčiu žingsniu eina tamsiai apsirengęs asmuo su tamsia rankine rankoje ir dėvi tamsios spalvos kepurę su snapeliu (fotonuotraukos Nr. 1-2). Minėtas vyriškis praeina po viaduku ir užlipa tolimesniais vaizdo stebėjimo kamerai laiptais, esančiais arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės ant viaduko, 20:24:49 vyriškis dingsta iš vaizdo stebėjimo matymo zonos. 20:32:30 atvyksta policijos pareigūnai (1 t., b. l. 189–191, 192–193).

15. 2022 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime Dėl nustatytų aplinkybių nurodyta, kad tyrimo metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams buvo pateiktos fotonuotraukos ir vaizdinė medžiaga asmens, kuris 2022 m. rugsėjo 22 d. 20:14:52 val. buvo įėjęs į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)‘ patalpas. Iš pateiktų vaizdinių duomenų Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. P. atpažino asmenį kaip A. D. (2 t., b. l. 1–2).

16. 2022 m. spalio 17 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. Z. pateikė rūbus, t. y. marškinėlius, džemperį, striukę, kuriuos vilkėjo 2022 m. rugsėjo 22 d. įvykio metu (2 t., b. l. 5–7).

17. 2022 m. gruodžio 8 d. daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota nukentėjusiojo D. Z. pateiktų marškinėlių apžiūra, kurios metu nustatyta, kad 28 cm nuo apačios, 20 cm nuo krašto, yra įstrižas plyšis, kurio ilgis – 1,5 cm, plotis – 0,1 cm, pateikto džemperio apžiūra, kurios metu nustatyta, kad džemperio priekinėje dalyje yra užrašas „OFF ROAD“, o kairiau, t. y. 28,5 cm nuo džemperio atnaros ir 25 cm nuo krašto, yra įstrižas plyšis, kurio ilgis – 1,5 cm, plotis – 0,1 cm, pateiktos striukės apžiūra, kurios metu nustatyta, kad ant striukės etiketės yra užrašas „PRIMARK“, dydis XL, striukės priekinėje pusėje, žiūrint kairiau 29 cm nuo apačios ir 26 cm nuo krašto, yra įstrižas plyšis, kurio ilgis – 2 cm, plotis – 0,1 cm (2 t., b. l. 9–30).

18. 2022 m. lapkričio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog atlikta iš BPC Klaipėdos skyriaus gauto garso įrašo apžiūra (2022-09-22 20:25 val., pranešimas gautas iš telef. Nr. +(duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, jog liudytojas E. D. praneša apie tai, kad padurtas žmogus, nurodo, kad užpuoliko nėra, prašo, kad greičiau atvažiuotų medikai (2 t., b. l. 44–45).

19. VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties GMP kvietimo kortelės kopijoje nurodyta, kad pacientas D. Z. medikams nurodė, jog buvo užpultas nepažįstamo asmens, kuris jam dūrė peiliu į pilvą (2 t., b. l. 49–50).

20. 2022 m. lapkričio 28 d.–2022 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų nešiojamųjų vaizdo kamerų įrašų apžiūra (2 t., b. l. 52–56).

21. 2023 m. sausio 24 d. tarnybiniame pranešime Dėl įvykio metu užfiksuotų telefonų jungimosi prie telekomunikacinių bokštų nurodyta, kad, atlikus įtariamojo A. D. mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, jog abonentas 2022 m. rugsėjo 22 d. jungėsi prie „Tele2“ telekomunikacinių bokštų, esančių adresais (prisijungimo prie bokštų eiliškumas atvaizduotas schemoje rodyklėmis): nuo 16:16:54 iki 16:41:47 adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., Šiaulių m. sav.; nuo 18:50:10 iki 19:12:12 adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., Šiaulių m. sav.; nuo 21:36:44 iki 21:36:51 adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., Šiaulių m. sav. Įvykio laiku, t. y. apie 20.30 val., A. D. mobiliojo ryšio telefonas nesijungė prie jokių telekomunikacinių bokštų.

Atlikus nukentėjusiojo D. Z. mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, jog abonentas 2022 m. rugsėjo 22 d. jungėsi prie „Tele2“ telekomunikacinio bokšto nuo 09:37:26 iki 18:50:12, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Kitų prisijungimų prie telekomunikacinių bokštų tą dieną neužfiksuota (telekomunikacinio bokšto vieta pažymėta schemoje adresu).

Atlikus liudytojo E. D. mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, jog abonentas 2022 m. rugsėjo 22 d. jungėsi tik prie vieno „Tele2“ telekomunikacinio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., Šiaulių m. sav. laikotarpiu nuo 03:08:25 iki 20:50:11 (telekomunikacinio bokšto vieta pažymėta schemoje adresu) (2 t., b. l. 109–112).

22. 2022 m. spalio 19 d. kratos protokole nurodyta, jog pas A. D. adresu (duomenys neskelbtini), Kelmės r. buvo atlikta krata, kurios metu buvo paimti 4 vnt. peilių, ruda striukė, kelnės, juodos spalvos kepuraitė su snapeliu (2 t., b. l. 142–145).

23. 2022 m. gruodžio 13 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota kratos pas kaltinamąjį A. D. paimtos kepuraitės apžiūra (2 t., b. l. 146–148, 149–152).

24. 2022 m. gruodžio 14 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota pas kaltinamąjį A. D. kratos metu paimtų kelnių apžiūra (2 t., b. l. 153–155, 156–157).

25. 2023 m. sausio 17 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota kratos pas kaltinamąjį A. D. metu paimtos striukės apžiūra (2 t., b. l. 158–160, 161–153).

26. 2023 m. vasario 20 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota kratos pas įtariamąjį A. D. paimtų 4 vnt. peilių apžiūra. Apžiūros metu nustatyta:

1) peilis, paimtas nuo kambaryje esančio stalo, – 26,5 cm ilgio, su rudos spalvos medine rankena, peilio ašmenų ilgis – 15 cm, plotis ties kriaunomis – 3,3 cm., vienoje ašmenų pusėje yra užrašas „ARAMONTANA STAINLESS STEEL“;

2) peilis, paimtas iš virtuvėje esančios spintelės, – 23,5 cm ilgio, su juodos spalvos plastikine rankena, peilio ašmenų ilgis – 12 cm, plotis ties kriaunomis – 2 cm, vienoje ašmenų pusėje yra užrašas „TOP 2001“;

3) peilis, paimtas iš virtuvėje esančios spintelės, – 22,5 cm ilgio, su rudos spalvos plastikine rankena, rankenos išorė išraižyta rombų raštu, peilio ašmenų ilgis – 12 cm, plotis ties kriaunomis – 3 cm.;

4) peilis, paimtas iš virtuvėje esančios spintelės, – 28,5 cm ilgio, su rudos spalvos medine rankena, peilio ašmenų ilgis – 16 cm, plotis ties kriaunomis – 2,3 cm. (2 t., b. l. 164–166, 167–170).

27. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 42/2023(01) nurodyta:

1) Striukės dešinės apatinės kišenės viduje (2 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai, ant kepuraitės (6 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas A. D. DNR profilis su 99,999999999999999999995% tikimybe.

2) Ant striukės (1, 3, 4 mėg.), kelnių (5 mėg.) žmogaus kraujo nerasta (2 t., b. l. 180–187).

28. 2022 m. spalio 19 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota kaltinamojo A. D. mobiliojo ryšio telefono „Nokia‘ ir SIM kortelės apžiūra (3 t., b. l. 1–3, 4–7).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

29. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl savanaudiškų paskatų. Savanaudiškomis paskatomis paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Pagal teismų praktiką, jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (atsižvelgus į kvalifikuojančius požymius) ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

30. Remiantis specialisto išvada (1 t., b. l. 141), nukentėjusiojo D. Z. ir liudytojo E. D. parodymais, iš BPC Klaipėdos skyriaus gauto garso įrašo apžiūra (2 t., b. l. 44–45), byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis D. Z. Nukentėjusiojo D. Z. nurodytos aplinkybės, apibūdinančios jo sužalojimo mechanizmą (dūris peiliu į kairę pilvo pusę), sutampa su teismo medicinos specialisto išvadomis, kad jam (D. Z.) nustatytas sužalojimas – priekinės pilvo sienos kairės pusės kiauryminė durtinė žaizda – padarytas vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu duriančių savybių daiktu.

31. Nukentėjusysis D. Z., apklausiamas skirtingu laiku tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat tikrinant jo parodymus vietoje, išliko nuoseklus dėl nagrinėjamo įvykio eigos aplinkybių, vienodai apibūdino jį užpuolusį ir sužalojusį asmenį (kalba nerišli, kalbėdamas mikčioja, užsikerta) ir kategoriškai tvirtino, kad šis asmuo yra kaltinamasis (A. D.), kurį iš matymo jis pažinojo daug metų, ir po įvykio pamatęs bare iš karto atpažino. Abejoti nukentėjusiojo D. Z. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi, kaip jau minėta, jie yra ne tik nuoseklūs, bet ir atitinkantys kitus byloje surinktus įrodymus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota: 2022 m. rugsėjo 22 d. 20:14:20 val. į parduotuvę („(duomenys neskelbtini)“) įeina nukentėjusysis D. Z.; 20:14:52 val. į parduotuvę įeina juodai apsirengęs vyras su juoda kepure su snapeliu, numoja ranka ir apsisukęs 20:14:56 iš parduotuvės išeina; nukentėjusysis D. Z. stovi prie kasos, pasiima mažą maišelį nuo kasos, pasiima prie įėjimo paliktą pirkinių maišelį ir iš parduotuvės išeina 20:18:09 val. (1 t., b. l. 162–165, 166–168). Šis vaizdo įrašas peržiūrėtas ir dalyvaujant kaltinamajam A. D., kuris nurodė, kad įraše užfiksuotas vyras yra jis, paaiškino, kad į parduotuvę jis buvo atėjęs, nes norėjo nusipirkti alaus (1 t., b. l. 171–172, 175–177). Kitame UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame vaizdo įraše (vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja (duomenys neskelbtini) gatvės posūkį link (duomenys neskelbtini) gatvės, vaizdą po viaduku iki (duomenys neskelbtini) namo kampo, viaduko laiptus) užfiksuota, kad 20:24:10 val. nuo (duomenys neskelbtini) namo (past. – įvykio vieta prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) sparčiu žingsniu eina tamsiai apsirengęs asmuo ir dėvi tamsios spalvos kepurę su snapeliu, praeina po viaduku ir užlipa tolimesniais vaizdo stebėjimo kamerai laiptais, esančiais arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės ant viaduko, 20:24:49 val. vyriškis dingsta iš vaizdo stebėjimo matymo zonos. 20:32:30 val. atvyksta policijos pareigūnai (1 t., b. l. 189–193). Atkreipiamas dėmesys, kad vaizdo įraše 20:24:10 val. užfiksuotas asmuo, einantis nuo įvykio vietos pusės, o po minutės, t. y. 20:25 val., užfiksuotas skambutis bendrajam pagalbos centrui, kad sužalotas žmogus (2 t., b. l. 44–45). Be to, pažymėtina, kad jau pirmoje apklausoje nukentėjusio D. Z. pateiktas jį užpuolusio asmens apibūdinimas – vyriškis, ant galvos užsidėjęs tamsią beisbolo kepuraitę, sutampa su vaizdo įrašuose užfiksuoto asmens išvaizda – matomas vyras su juoda kepure su snapeliu. Taigi, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusįjį D. Z. sunkiai sužalojęs asmuo yra kaltinamasis A. D., nes jį atpažino nukentėjusysis ir būtent jis užfiksuotas pateiktuose vaizdo įrašuose tuo metu ir tose vietose, kur buvo nukentėjusysis. Teismo įsitikinimą A. D. kalte padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas sustiprina ir byloje nustatytos aplinkybės, kai po įvykių bare atpažintas nukentėjusiojo jis pabėgo.

32. Įvertinęs aptartais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog D. Z. galėjo sužaloti kitas asmuo ar jis galėjo būti sužalotas kitu metu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusįjį sunkiai sužalojo durdamas peiliu būtent kaltinamasis A. D., nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė. Taigi, tarp kaltinamojo A. D. veikos ir sunkaus nukentėjusiojo D. Z. sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

33. Kaip jau aptarta anksčiau, spręsdamas dėl A. D. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teismas remiasi nukentėjusiojo D. Z. parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamajam sumanymas užvaldyti nukentėjusiojo turtą, t. y. savanaudiškos paskatos, susiformavo iki smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo. Nukentėjusiojo D. Z. teigimu, įvykio metu kaltinamasis, laikydamas rankoje peilį, pareikalavo dviejų eurų, grasindamas „prismeigti“, o jam (nukentėjusiajam) pasakius, kad eurų neturi, todėl padavus kaltinamajam alaus butelį ir bandžius išspirti peilį kaltinamajam iš rankos, bet pataikius į kaltinamojo laikytą alaus butelį, dėl to buteliui iškritus iš kaltinamojo rankos, kaltinamasis peiliu jam dūrė į kairę pilvo pusę, pasiėmė tą vieną butelį ir nubėgo. Teismas, įvertinęs šias nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis A. D., nagrinėjamo įvykio metu rankoje demonstratyviai laikydamas peilį ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą D. Z. atžvilgiu – sužaloti peiliu, siekė užvaldyti jo turtą – pinigus (2 Eur), o po to, panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą – durdamas peiliu nukentėjusiajam D. Z. į pilvą, pagrobė nukentėjusiajam D. Z. priklausantį turtą – 1,65 Eur vertės vieną butelį alaus, taigi sunkiai sužalojo nukentėjusįjį dėl savanaudiškų paskatų plėšimo metu.

34. Kaltinamasis A. D. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, nurodė, kad jis visada turi pinigų, kad jam nereikalingas alus už porą eurų – jis pats gali nusipirkti, taip pat nesupranta, „kaip jis galėjo su peiliu“, „kaip jis galėjo pirmas prisikabinti“. Tokią kaltinamojo poziciją teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nes jo kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Pažymėtina, jog kaltinamojo aiškinimas, jog jis visada turi savo pinigų, prieštarauja bylos duomenims apie jo teistumus – ne kartą teistas už svetimo turto pagrobimą, taip pat ir pavartojant fizinį smurtą. Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamasis, neigdamas kaltę, kartu nurodo, kad, jeigu taip buvo, tai jis neatsimena, nes buvo išgėręs, teigia, kad jis ėjo per viaduką į taksi prie „(duomenys neskelbtini)“, kad važiuotų į (duomenys neskelbtini) gatvę, kad tikrai neprisimena, jog antrą kartą jam susitikus su nukentėjusiuoju bėgo iš baro. Taip pat kaltinamasis paaiškino, kad jo galva traumuota, jam sunku atsiminti. Iš pastarųjų kaltinamojo A. D. parodymų galima spręsti, kad jis neneigia buvęs kaltinime nurodytu laiku įvykio vietoje (dėl buvimo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ tuo pat metu kaip ir nukentėjusysis, pripažino ir vaizdo įrašo peržiūros metu), tačiau dėl turėtos galvos traumos įvykio neprisimena.

35. Kaltinamasis A. D., neigdamas savo kaltę dėl plėšimo panaudojant peilį ir sunkaus sveikatos sutrikdymo, nenurodė savo požiūrio įvykio metu į galimas savo veiksmų pasekmes. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis A. D., būdamas suaugęs žmogus ir turintis pakankamai gyvenimiškos patirties (59 m. amžiaus), veikos padarymo metu nesirgęs psichikos sutrikimu, dėl kurio jis būtų negalėjęs iš dalies ar visiškai suprasti savo veiksmų ir jų valdyti (Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), durdamas peiliu į kito asmens gyvybei ypač svarbią pilvo sritį, neabejotinai suvokė, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus, šiuo atveju – nukentėjusiojo D. Z. sveikatai, ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kad gali sukelti jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis turėjo tikslą sunkiai sužaloti nukentėjusįjį ir to siekė, tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamo įvykio eigos, kaltinamasis buvo abejingas numatomiems sunkiems padariniams, nes po smūgio peiliu iš įvykio vietos tuoj pat pasišalino. Visa tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis A. D. sunkiai sužalojo D. Z. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tokią išvadą dėl kaltinamojo tyčios teismas daro atsižvelgdamas ir į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau nebuvo asmeniškai pažįstami ir kad kaltinamasis tik vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam, kai pastarasis bandė iš jo rankos išspirti peilį. Plėšimą, teismo nuomone, kaltinamasis A. D. padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kadangi akivaizdžiai suvokė pavojingą savo daromos veikos pobūdį, nes veikė sąmoningai ir kryptingai, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, peiliu grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas.

36. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog kaltinamojo A. D. veiksmuose yra visi būtini nusikalstamų veikų sudėčių požymiai kvalifikuojant jo veiksmus pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 2 dalį. Kaip jau minėta, remiantis teismų praktika, tokiu atveju kaltininko nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, idealioji sutaptis. Taigi, nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. D. nusikalstami veiksmai (plėšimas panaudojant peilį ir sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų) kvalifikuoti tinkamai. Atkreipiamas dėmesys, kad BK 180 straipsnyje nustatyto nusikaltimo pavojingumas priklauso ne nuo turto vertės, kuri neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį, bet nuo turto užvaldymo būdo, kuriuo yra kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

37. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, pakeitęs BK 180 straipsnį, tačiau naujosios redakcijos BK 180 straipsnio 2 dalis nešvelnina šioje byloje teisiamam kaltinamajam A. D. bausmės, kitokiu būdu irgi nepalengvina jo teisinės padėties. Todėl teismas vadovaujasi BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendrąja taisykle, pagal kurią veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, ir kaltinamojo A. D. padarytą nusikalstamą veiką – plėšimą kvalifikuoja pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 180 straipsnio 2 dalį), galiojusį veikos padarymo metu (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija).

38. Kaip matyti iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto 2023-07-05–07-19 Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų, A. D. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu (2022 m. rugsėjo 22 d.) nesirgo psichikos sutrikimu, dėl kurio jis būtų negalėjęs iš dalies ar visiškai suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, šiuo metu neserga psichikos sutrikimu, dėl kurio jis negali iš dalies ar visiškai suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, atlikti bausmę. A. D. neigia padaręs inkriminuojamą veiką, todėl spręsti, ar jis gali atgaminti įvykio aplinkybes, negalima, tačiau tyrimo metu nenustatyti išreikšti atminties, dėmesio sutrikimai, kurie trukdytų prisiminti praėjusius įvykius. A. D. psichikos sutrikimais susirgo po patirtos galvos smegenų traumos. A. D., atsižvelgiant į jo psichinę būklę, šiuo metu savo elgesiu ir veiksmais nekelia pavojaus visuomenei, jam nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (3 t., b. l. 155–159). Esant tokioms ekspertų išvadoms, teismas sprendžia, jog kaltinamasis A. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamas, šiuo metu taip pat gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl turi būti baudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką.

39. Kaltinamojo A. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. D. inkriminuojamas tyčines nusikalstamas veikas padarė būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), o tai teismas laiko jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas nepripažįsta kaltinamojo A. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių ir kilo reali grėsmė nukentėjusiojo gyvybei (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas), kaip nurodyta kaltinamajame akte, kadangi BK 60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte yra įtvirtinta kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kuri taikoma tuomet, kai dėl padarytos veikos atsiranda sunkių padarinių arba kyla reali grėsmė nukentėjusio asmens sveikatai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. D. nuteisiamas už sunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, sunkūs padariniai yra iš esmės numatyti kaip inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymis, ir byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo gyvybei būtų grėsęs realus pavojus, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe gali būti pripažįstami tik tie sunkūs padariniai, kurie gerokai viršijo įstatymo numatytus kaip neišvengiamus nusikalstamos veikos padarinius.

40. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam A. D., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

41. Vertindamas kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. D. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas – vieną tyčinį labai sunkų (BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktas) ir vieną tyčinį sunkų (BK 180 straipsnio 2 dalis) nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys).

42. Vertindamas kaltinamojo A. D. asmenybę, teismas atsižvelgia į jo pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų padarymo metu ir po to. Kaltinamasis A. D. anksčiau jau yra teistas penkiolika kartų, taip pat ir už nusikalstamas veikas, susijusias su smurto pavartojimu (3 t., b. l. 13–31), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 50–68), yra VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos pacientų registre (3 t., b. l. 80–82), VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) centre A. D. lankėsi 2014-08-29 (3 t., b. l. 88), yra VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos (duomenys neskelbtini) centro pacientų registre nuo 2006 metų, paskutinis apsilankymas – 2016-05-18 (3 t., b. l. 92), yra nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (3 t., b. l. 72–73). Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra neįgalus dėl (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (3 t., b. l. 76, 111–112).

43. Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo A. D. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, buvimą, jo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis, kartu atkreipdamas dėmesį ir į jo sveikatos būklę (neįgalus), gan solidų amžių (60 m.), į tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrindamas teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo A. D. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už inkriminuojamų nusikaltimų padarymą terminuoto laisvės atėmimo bausmes, jų dydžius nustatant mažesnius už sankcijose numatytus tokios bausmės vidurkius. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmės dydį už padarytą labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kurio sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų, teismas atsižvelgia į tai, kad ši nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, pagal nustatytas įvykio aplinkybes buvo spontaniška, panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – suduotas vienas smūgis.

44. Kaltinamojo A. D. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už jas paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

45. Kaltinamasis A. D. nusikalstamas veikas, už kurias nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė prieš priimant 2022 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo už baudžiamojo nusižengimo padarymą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) jam skirta bausmė – 26 parų areštas, šią bausmę jis atlikęs. Esant tokiai situacijai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu (padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnį) su minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir į paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitoma bausmė, atlikta pagal 2022 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą – areštas 26 paroms, vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Kaltinamasis A. D. dar yra nuteistas ir 2023 m. gruodžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau šis teismo baudžiamasis įsakymas dar neįsiteisėjęs, todėl juo paskirta bausmė nebendrinama su priimamu nuosprendžiu skiriama bausme.

Dėl civilinių ieškinių

46. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 120 Eur turtinės žalos ir 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 115–116). Civilinis ieškovas nurodo, kad įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti jo drabužiai: džemperis, marškiniai, viršutinė kostiumėlio dalis, todėl prašo 120 Eur turtinės žalos atlyginimo. Prašo 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes patyrė emocinį šoką, gydėsi ligoninėje, labai skaudėjo pilvo sritį, negalėjo normaliai praustis, vartojo vaistus, buvo sutrikęs miegas, patyrė pažeminimą, nes buvo užpultas be priežasties, nuolat jaučia nepatogumus, įtampą, nes dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką niekur negalėjo išeiti. Kaltinamasis A. D. nesutinka su civiliniu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

47. Nustačius, kad tarp kaltinamojo A. D. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. Z. civilinio ieškinio patenkinimo (BPK 115 straipsnis).

48. Byloje esantys objektyvūs duomenys (2022 m. gruodžio 8 d. daiktų apžiūros protokolas, 2 t., b. l. 9–30), taip pat nukentėjusiojo D. Z. parodymai patvirtina, kad įvykio metu sužalojant nukentėjusįjį D. Z. buvo sugadinti jo rūbai – marškinėliai, džemperis, striukė. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į jo dydį – 120 Eur, teismo nuomone, yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.

49. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaltinamasis A. D. yra neįgalus, iki suėmimo nedirbo ir jokio nekilnojamojo turto neturi, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sveikatos sužalojimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. Z. pateiktame civiliniame ieškinyje nurodė ir paaiškino teisme, kad po jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo jis patyrė emocinį šoką, pažeminimą, jautė didelį skausmą, gydėsi ligoninėje, buvo operuotas, vartojo vaistus. Be to, nukentėjusiojo teigimu, po sužalojimo jam buvo sutrikęs miegas, dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką niekur negalėjo išeiti.

50. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam D. Z. priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertina tai, kad sveikatos sužalojimas jam buvo padarytas tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. D. veiksmais, nukentėjusiojo sveikatai padarytas sužalojimas yra sunkus. Be to, neabejotina ir natūralu, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, nes bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas, bet ir dvasinius išgyvenimus, nes dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas ligoninėje, operuotas, taigi, neabejotinai patyrė stresą, baimę, įtampą, nepatogumus, kurie pagal CK 6.250 straipsnį laikomi neturtine žala, išreikšta pinigais. Įvertinęs visas šioje byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kartu atsižvelgdamas ir į kaltinamojo sveikatos būklę (neįgalus), siekdamas kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes ir remdamasis susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiškas veikas, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo principus atitinkantis ir neprieštaraujantis nusiklosčiusiai teismų praktikai neturtinės žalos dydis – 7 000 Eur, kurį turi atlyginti nukentėjusiajam D. Z. kaltinamasis A. D., būtų adekvatus kaltinamojo padarytam nusikaltimui. Todėl nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkina iš dalies.

51. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. D. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 1051,73 Eur, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b. k. 73000, už D. Z. gydymą (1 t., b. l. 145–147).

52. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Taigi, Šiaulių teritorinė ligonių kasa turi teisę išsiieškoti iš kaltinamojo A. D. patirtas išlaidas atitinkamai dėl nukentėjusiajam D. Z. suteiktų gydymo paslaugų. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnis), kadangi D. Z., nukentėjusio nuo kaltinamojo A. D. padaryto tyčinio nusikaltimo, gydymas kainavo 1051,73 Eur (t. 1, b. l. 148–149).

Dėl daiktinių įrodymų

53. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – nukentėjusiojo D. Z. pateikti: marškinėliai, džemperis ir striukė, saugomi Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, kvitas B Nr. 0012095 (2 t., b. l. 31–33), – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini D. Z. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

54. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kratos pas A. D. metu paimti: kepuraitė, striukė, kelnės, saugomi Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, kvitas B Nr. 0012096 (2 t., b. l. 188), – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. D. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

55. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kratos pas A. D. metu paimti peiliai bei D. Z. ir A. D. DNR (seilių) mėginiai, saugomi Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, kvitas B Nr. 0012096 (2 t., b. l. 188), – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

56. CD laikmenos – 3 vnt. vokuose, kurie prisegti bylos 1 tomo viršelio gale, 6 vnt. vokuose, kurie prisegti bylos 2 tomo viršelio gale, 2 vnt. voke, kuris prisegtas bylos 4 tomo viršelio gale, – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 2 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, šias bausmes ir bausmę, paskirtą 2022 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) – areštą 26 paroms, subendrinti apėmimo būdu ir A. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į A. D. paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2022 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą – areštą 26 paroms, vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, bei suėmimo laiką nuo 2023 m. spalio 23 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. gruodžio 13 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. gruodžio 13 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. D. palikti tą pačią – suėmimą.

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. Z. 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo;

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 1051,73 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt vieną eurą 73 ct) D. Z. gydymo išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b. k. 73000.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – nukentėjusiojo D. Z. pateiktus: marškinėlius, džemperį ir striukę, saugomus Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, kvitas B Nr. 0012095, – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. Z.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kratos pas A. D. metu paimtus: kepuraitę, striukę, kelnes, saugomus Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, kvitas B Nr. 0012096, – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. D.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kratos pas A. D. metu paimtus peilius bei D. Z. ir A. D. DNR (seilių) mėginius, saugomus Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, kvitas B Nr. 0012096, – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

CD laikmenas – 3 vnt. vokuose, kurie prisegti bylos 1 tomo viršelio gale, 6 vnt. vokuose, kurie prisegti bylos 2 tomo viršelio gale, 2 vnt. voke, kuris prisegtas bylos 4 tomo viršelio gale, – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam A. D. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.