Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-753-1109/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-16
Bylos Nr.
1-753-1109/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25776-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
T. K.
Nukentėjusysis
I. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-753-1109/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25776-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Rūtai Balčiūnaitei, Odetai Ruzienei,dalyvaujant prokurorams Donatui Jačiauskui, Rasai Norai Kamantauskienei,kaltinamajam T. K.,nukentėjusiajai I. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2013 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos adresu Seredžiaus kaimas, Seredžiaus seniūnija, Jurbarko rajonas, ir per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų, per mėnesį dirbant po 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2016 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme;

3) 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2019 m. liepos 3 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro;

4) 2022 m. sausio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi – 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda.

5) 2023 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi – 8 mėn. laisvės apribojimo ir 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda;

6) 2024 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinus, paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus trečdaliu, paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2023 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo, jo vykdymo metu įpareigojant T. K.: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir 60 MGL bauda, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

T. K. 2023 m. liepos 12 d. apie 02:21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. Z., tai yra tyčia paėmęs rankomis jai už plaukų, ištempė iš lovos ant grindų, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, spyrė vieną kartą jai į kairį šoną juosmens srityje, vieną kartą – į dešinės rankos žastą ir į dešinės kojos blauzdą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai I. Z. fizinį skausmą ir padarydamas vizualiai matomus sužalojimus juosmens srityje.

Šiais veiksmais T. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Įrodymai

Kaltinamasis T. K. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino, parodė, kad 2023 m. liepos 11 d., vėlai vakare, apie 22.30 val., grįžo namo, tuo metu jo buvusios sugyventinės I. namuose nebuvo. Jam atrodo, kad I. tuomet buvo pas E., kuri yra jos sugėrovė. I. vėliau namo grįžo išgėrusi, pradėjo prie jo kabinėtis, jis ją išstūmė iš kambario, užsirakino, o praėjus kažkiek laiko ji iškvietė policiją. Stūmė ją abiem rankomis delnais, palietė jos nugarą, ją stumiant ji buvo nuo jo nusisukusi. Viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini), didžiajame kambaryje. Policija viską užfiksavo remdamasi girtos I. parodymais. Būdama neblaivi ji sakė netiesą. Kai išsiblaivė, ėmė gailėtis. Mano, kad I. jį apkalbėjo iš pykčio. Išsiskyrė su ja, nes neįmanoma kartu gyventi dėl jos charakterio. Kas policiją iškvietė, nežino. Iš kur pas nukentėjusiąją nuotraukoje užfiksuoti sužalojimai, negali pasakyti. Galimai ji su savo sugėrovais susimušė, nes jos „baliai“ baigiasi muštynėmis, su ta pačia E. mušdavosi. Matė sugadintą televizorių, bet jis jo nesugadino, nedaužė. I. sakė, kad jis sudaužė televizorių galbūt todėl, kad nori visas pasaulio nuodėmes ant jo suversti. Plaukų kuokšto nematė, nežino, iš kur jis. Galimai pati galėjo išsirauti plaukus. Jis I. nespyrė, tik išstūmė ją iš kambario, kad ji prie jo nesikabintų. Tą naktį daugiau nebuvo su ja konflikto. Ji vis grįždavo, išeidavo ir vėl grįždavo. Paburbėdavo ir vėl išeidavo. Tą naktį visokie priekaištai buvo, kad jis nemyli jos, kad neina niekur su ja. Ji konfliktinė asmenybė, ji tuo gyvena ir malonumą iš to jaučia. Gali būti, kad jo rūbai buvo į lauką išmesti, nes daug kartų taip buvo. Tiksliai nepamena, bet galėjo būti, kad tą vakarą jo rūbai buvo išnešti. Ji ir anksčiau taip darydavo.

Nukentėjusioji I. Z., kurios parodymai buvo perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su T. K. kartu gyvena apie metus. T. K. 2022 m. gruodžio mėn., vėliau 2023 m. sausio mėn. ir birželio mėnesį, buvo iškvietęs vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus dėl neprižiūrimo jos mažamečio sūnaus. Įvykio vakarą, būdama supykusi ant T. po jų telefoninio pokalbio, ji liepos 11 d. vėlai vakare, jo drabužius išmetė per balkoną. Ji nebenorėjo, kad jis pas ją gyventų, kadangi T. žaidžia azartinius žaidimus, išleidžia pinigus. Išmetusi daiktus, ji nuėjo pas penktame aukšte gyvenančią kaimynę E., pas kurią miegojo jos mažametis sūnus, nes ji nenorėjo, kad sūnus ją neblaivią matytų. Naktį, tai yra liepos 12 d., po 01 val., tikslaus laiko neprisimena, ji sugrįžo į namus, nuėjo miegoti. T. K. namuose nebuvo. Kelintą T. sugrįžo, ji nepamena, tačiau sugrįžęs jis ją pažadino, buvo supykęs dėl iš namų išneštų jo drabužių. T. sugriebė jai už plaukų, ištempė iš lovos. Tempdamas išpešė kuokštą plaukų, kurie pridėti prie bylos. Tempiant už plaukų jai skaudėjo. Kilo tarpusavio žodinis konfliktas ne tik dėl išmestų daiktų, bet ir dėl kitų nesutarimų. Supykęs T. nuo indaujos nustūmė televizorių ir jį sutrypė. Po to T. stipriai spyrė jai vieną kartą į juosmens kairę pusę. Ant kūno liko bato žymė. Ji jautė skausmą toje vietoje dvi dienas. Po to T. spyrė jai vieną kartą į dešinės rankos žastą ir vieną kartą į dešinės kojos blauzdą. Vietose, į kurias T. įspyrė, ji jautė fizinį skausmą. Jis vis tampė ją už plaukų. Į veidą smūgių nesudavė. Įprastai ant jos kūno „mėlynės“ neatsiranda, tačiau po T. suduotų smūgių jos buvo, ji jautė skausmą. Būdama neblaivi ji galėjo pareigūnams pasakyti, kad jai buvo suduoti smūgiai rankomis ir kojomis, tačiau šiuo metu ji patikslina, kad rankomis T. jai smūgių nesudavė. Po jos atžvilgiu panaudoto smurto, ji nuėjo pas kaimynę E., paskambino 112 ir iškvietė policiją. T. K. jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė, kadangi jis pasižadėjo ateity nekelti prieš ją rankos. Jiems susitaikius, ji pas med. ekspertus nenuėjo, į šeimos gydytoją po sumušimo nesikreipė (1 t., b. l. 64–66).

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra policijos tyrėja, kuri reagavo į šį įvykį. Pamena plaukų kuokštą. Pamena, kad lyg buvo neblaivi moteris ir jie formino įvykį pagal faktą. Nukentėjusioji pasakojo, kad lyg kaltinamasis ją iš lovos išvilko ir kad smūgiavo. Ji bendravo su nukentėjusiąją, fotografavo įvykio vietą, nukentėjusioji parodė televizorių ir ant grindų buvo rastas kuokštas plaukų.

Kadangi liudytoja gerai neatsiminė įvykio aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 77–79), kur ji parodė, kad 2023 m. liepos 12 d. apie 03 val., tikslaus laiko neprisimena, kartu su kolega D. J. atliko informacijos patikrinimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto duris atidarė I. Z., kuri paaiškino, kad 2023 m. liepos 12 d. apie 02.00 val. jos sugyventinis T. K. ją už plaukų ištempė iš lovos ant grindų, mušė ją rankomis, spardė kojomis į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau 10 smūgių. Pareiškėja teigė, kad jos atžvilgiu jis smurtavo nebe pirmą kartą. Nuo suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Ant I. Z. nosies buvo matomas paraudimas. Pokalbio metu moteris pakėlė savo dėvimą maikutę, parodė šoną, ant kurio matėsi didelis paraudimas. I. Z. greitosios pagalbos atsisakė. Dėl kilusio konflikto pareiškėja aiškino, jog T. ant jos supyko dėl iš buto išmestų jo drabužių. Be to, I. Z. sakė, kad T. sudaužė televizorių, kad „jam užeina“. Kambaryje ant grindų gulėjo sudaužytas televizorius, ant kilimo buvo rastas ir paimtas kuokštas plaukų.

Liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad įvykio metu buvo filmuota tiek jos, tiek kolegos kūno kameromis. Kiek pamena, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji buvo neblaivūs. Jeigu mato sužalojimus, tada pagal faktą tai formina.

Liudytoja E. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena tame pačiame name, kuriame gyvena I. (Z.). Ji gyvena penktame aukšte, I. ketvirtame. Ji pati įvykio nematė, negirdėjo, nematė, kaip atvyko policija, apie jį žino tik iš I. I. tiesiog atėjo pas ją su vaiku ir pasakė, kad T. ją sumušė, skundėsi, kad skauda šoną. Jos žandas buvo patinęs ir melsvas, matėsi, kad ji buvo sumušta. Kaip ją sumušė nesakė, tik sakė, kad jai šoną skauda, dejavo, šono jai nerodė. Po šio įvykio jos kartu išgėrė sidro. Tame name šiuo metu jau nebegyvena nei T., nei I.

Siekiant pašalinti neaiškumus, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 73–74), kur ji parodė, kad 2023 m. liepos mėnesį, galėjo būti 12 d., tikslaus laiko neprisimena, pas ją buvo atėjusi kaimynė I. Ar ji buvo su savo vaiku, ar ne, neprisimena. Jos išgėrė sidro, I. išėjo namo. Po kurio laiko I. vėl atėjo pas ją ir pasakė, kad ją sumušė jos sugyventinis T. Sakė, kad jis sudaužė ir televizorių. Ji matė, kad I. žandas buvo paraudęs. Be to I. skundėsi, kad jai skauda šonkaulius. Ji davė I. tepalo, I. šonkaulių srityje juo pasitepė. I. sakė, kad jai būtinai ryte reikės eiti į darbą. Pamena, kad I. sakė, kad ji sugyventinio daiktus buvo išmetusi iš buto. Kiek žino iš I. pasakojimo, T. jos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą. I. tame name butą nuomavosi apie 10 metų, šiuo metu ji išsikraustė kitur. Su I. nebendrauja.

Liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad matė kaip I. šoną trynėsi tepalu, pati jai davė tą tepalą. Žino, kad vienas jos šonas buvo sumuštas, pati matė jos nuogą, pliką šoną. Neatsimena ar tas šonas buvo mėlynas, bet žino, kad I. jį trynė tepalu. Konflikto tarp jos ir I. niekada nėra buvę. I. linkusi meluoti pamiršta, ką buvo sakiusi.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. liepos 12 d. apie 02:21 val. (duomenys neskelbtini). tarp I. Z., gim. 1980 m., ir jos sugyventinio T. K., gim. 1984 m., įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad I. Z. išnešė T. K. daiktus į laiptinės koridorių. Supykęs T. K. tyčia rankomis sugriebė I. Z. už plaukų, ištempė iš lovos ant grindų ir pradėjo rankomis ir kojomis (ne mažiau dešimties kartų) smūgiuoti jai į įvairias kūno vietas, tokiu būdu jai sukeldamas fizinį skausmą įvairiose kūno vietose. Ant I. Z. nosies ir juosmens kairės pusės matomi paraudimai. Patikrinus I. Z. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0423 patikros sertifikato Nr. 1938304 03:08 val., jai nustatytas 1,72 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Patikrinus T. K. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0358 patikros sertifikato Nr. 1936155, 02:46 val. jam nustatytas 0,99 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Dėl I. Z. girtumo nebuvo galimybės ją apklausti, pastarajai įteiktas šaukimas atvykti apklausai. Įtariamasis T. K. atribotas nuo sugyventinės I. Z., pristatytas į Kauno saugios nakvynės namus - R. K. g. 57, Kaune (1 t., b. l. 6–9).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10–19).

Iš tarnybinio pranešimo dėl užfiksuotų sužalojimų matyti, kad 2023 m. liepos 12 d. 03:10 val. nuvykus į (duomenys neskelbtini), atliekant tolimesnį informacijos patikslinimą pagal ROIK 0123000401919 dėl smurto artimoje aplinkoje, ant galimai smurtą patyrusios I. Z. vizualiai matėsi kūno sužalojimai, todėl, siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, padarytos I. Z. išorinių fizinių sužalojimų fotonuotraukos. Nuotraukose matomi sužalojimai I. Z. veide ir juosmens srityje (kairėje pusėje) (1 t., b. l. 20–23).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2023 m. liepos 12 d. atvykus pagal pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje į (duomenys neskelbtini), pareiškėja I. Z. parodė, kad jos atžvilgiu fizinį smurtą naudojo jos sugyventinis T. K., gyvenantis tame pačiame bute. I. Z. teigimu, T. K. sudavė jai smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tampė sugriebęs už plaukų. Bute buvęs T. K. neigė smurtavęs I. Z. atžvilgiu. Fiksuojama netvarkinga aplinka kambaryje, išmėtyti rūbai, sugadinti buities objektai. Ant I. Z. kūno matomas sužalojimas juosmens srityje (kairėje pusėje), mėlynė veide (1 t., b. l. 28–31).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, fiksuotas paskambinus į Bendrąjį pagalbos centrą. Operatorė: 112 klauso. Moteris: norėčiau policiją iškviesti. (duomenys neskelbtini). Operatorė: Kas atsitiko? M: Nu jis žinokit sudaužė viską. O: Draugas, sugyventinis? M: Sugyventinis. Televizorių, viską sudaužė. Sumušė mane. O: Mušė rankomis, kojomis? M: Kojom, su viskuo daužė. O: Prieš kiek laiko? M: Prieš pusę valandos. O: Medikai reikalingi? M: Nereikalingi. O: Blaivus ar ne? M: Išgėręs. O: Kur jis šiuo metu? M: Dabar guli lovoj. Aš pabėgau. Lauke stoviu. O“ Nepilnamečių buvo? M: Ne. Vaiką spėjau išvesti. O: Medikai reikalingi? M: Tikrai nereikalingi. O: Gal geriau apžiūrėtų. M: Ne pirmas kartas, bet šį kartą neatleisiu (graudinasi) O: Durų kodas? M: (duomenys neskelbtini), laiptinė viena. Norėtų, kad jį iš jos namų išvežtų. O: Jūsų vardas, pavardė? M: I. Z. O: Ginklų namuose nėra? M: Ne, tik peiliai. Jis televizorių suspardė, viską suspardė. O: Laukite lauke. Atvyks policija. Jei pasijusit blogai skambinkit iškviesim medikus. M: Gerai (1 t., b. l. 55–57).

Iš pareigūnų body (kūno) kameros garso ir vaizdo įrašo matyti, kad pagal pranešimą atvykę policijos pareigūnai bendrauja su pareiškėja I. Z., kuri pareigūnams teigia, jog sugyventinis ją mušė rankomis, spardė. Paklausta apie sužalojimus, nukentėjusioji rodo sužalojimą juosmens srity. Paklausta apie konflikto priežastį, nukentėjusioji nurodo, kad dėl išmestų drabužių, pasakoja, kad sugyventinis ją pradėjo „daužyti“, mušė rankomis ir kojomis, tampė už plaukų, nuvertė televizorių ir jį sudaužė sutrypdamas. Į pareigūno klausimą dėl matomo sužalojimo veide (nosies srityje), moteris patvirtina, jog tai konflikto metu padarytas sužalojimas. Pareigūnas jį nufotografuoja. Pasiteiravus dėl kitų sužalojimų, moteris pakelia į viršų maikutę. Kairiame šone matomas didelis paraudimas. Pareigūnas jį nufotografuoja (1 t., b. l. 59–61).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai T. K., kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis vartojus fizinį smurtą savo sugyventinės – I. Z., atžvilgiu, ir taip sukėlus jai fizinį skausmą, pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos ir įrodytos nukentėjusiosios I. Z. parodymais, liudytojos policijos pareigūnės A. P. bei liudytojos E. A. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, BPC garso įrašu, pareigūnų body (kūno) kamerų vaizdo įrašais bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Kaltinamasis kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais parnešimais, BPC garso įrašu bei pareigūnų kūno (body) kamerų vaizdo įrašais. Nors kaltinamasis neigė paėmęs nukentėjusiajai už plaukų, ją ištempęs iš lovos ant grindų bei spyręs į kairį šoną juosmens srityje, tačiau pripažino, kad 2023 m. liepos 11 d., vėlai vakare, jo sugyventinei I. Z. iš kaimynės E. buto namo grįžus neblaiviai, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Analogiškai parodė ir nukentėjusioji, kuri teigė, kad minėtą dieną ji pas kaimynę E. vartojo alkoholinius gėrimus, po ko grįžo į butą, kuriame gyveno kartu su kaltinamuoju, ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Nukentėjusioji nurodė, kad prieš išeidama pas kaimynę, ji, supykusi ant kaltinamojo, išmetė jo drabužius per balkoną ir tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko T. supyko ant jos ir dėl kurio tarp jų kilo konfliktas. Kaltinamasis aplinkybės, kad jo drabužiai buvo išmesti į lauką, neneigė, nurodė, kad nukentėjusioji jau anksčiau yra ne kartą išmetusi jo rūbus per balkoną, todėl šįkart taip pat galėjo tai padaryti. Nukentėjusioji parodė, kad T., būdamas ant jos supykęs dėl pro balkoną išmestų jos drabužių, sugriebė jai už plaukų ir ištempė iš lovos, o tempdamas išpešė jai kuokštą plaukų, po ko spyrė jai vieną kartą į juosmens kairę pusę, dėl ko ant jos kūno liko bato žymė ir toje vietoje ji dvi dienas jautė skausmą, po ko spyrė vieną kartą jai į dešinės rankos žastą ir vieną kartą į dešinės kojos blauzdą, dėl ko ji taip pat jautė fizinį skausmą. Po šių smūgių jai ant kūno atsirado mėlynės. Tai, kad nukentėjusioji kartu su kaimyne vartojo alkoholinius gėrimus, po ko, jai grįžus namo, tarp jos ir sutuoktinio T. K. kilo žodinis konfliktas, kurio pasekoje kaltinamasis prieš sugyventinę I. Z. vartojo fizinį smurtą, patvirtino ir pati kaimynė, liudytoja E. A., kuri nurodė, kad I. buvo atėjusi pas ją išgerti sidro, po ko išėjo namo ir po kurio laiko grįžusi jai pasakė, kad jos sugyventinis ją sumušė. Liudytoja nurodė, kad nukentėjusioji skundėsi šonkaulių skausmu, dėl ko ši jai davė tepalą, kuriuo I. jai matant pasitepė šonkaulių srityje. Liudytoja taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji jai pasakė sugyventinio daiktus išmetusi iš buto. Be to, patvirtino ir tai, kad I. jai yra minėjusi, kad T. jau anksčiau yra prieš ją smurtavęs.

Tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas, kurio pasekoje kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, taip pat užfiksuota ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Policijos pareigūnus šiuo atveju iškvietė pati nukentėjusioji, jos pokalbyje su bendrojo pagalbos centro operatore yra girdima, kaip ji nurodo, jog ją, smūgiuodamas be kita ko ir kojomis, sumušė sugyventinis. Pažymėta, kad moteris kalbėdama graudinasi, sako, kad tai ne pirmas kartas ir kad šį kartą jam neatleis. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad atvykus pagal pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, pareiškėja I. Z. paaiškino, kad jos sugyventinis T. K. sudavė jai smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tampė sugriebęs už plaukų. Pranešime taip pat pažymėta, kad nukentėjusioji yra akivaizdžiai susijaudinusi, be to, pačiame pareiškime užfiksuota ir nukentėjusiosios juosmens kairės pusės šone esanti kraujosruva (mėlynė), šis fizinis sužalojimas fiksuotas ir įvykio vietoje darytomis nuotraukomis (1 t., b. l. 23), kas tik patvirtina, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai į kairės pusės juosmens sritį, taip sukeldamas jai skausmą ir padarydamas sužalojimus, dėl ko nukentėjusioji, stengdamasi sumažinti skausmą, turėjo pasitepti skausmą malšinančiu tepalu. Tarnybiniuose pranešimuose taip pat užfiksuota, kad įvykio vieta yra netvarkinga, mėtosi rūbai, sugadinti buities objektai. Tokias pat aplinkybes nurodė ir į įvykio vietą dėl smurto artimoje aplinkoje iškviesta policijos tyrėja, liudytoja A. P., kuri teigė, kad buto duris atidariusi I. Z. paaiškino, jog 2023 m. liepos 12 d. apie 02.00 val. jos sugyventinis T. K. ją už plaukų ištempė iš lovos ant grindų, mušė ją rankomis bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau 10 smūgių, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, ant jos pilvo šono matėsi didelis paraudimas. Policijos tyrėja taip pat nurodė, kad nukentėjusioji aiškino, jog sugyventinis prieš ją naudojo fizinį smurtą supykęs, kad ši išmetė jo drabužius, taip pat, kad konflikto metu T. K. sudaužė televizorių. Šios aplinkybės užfiksuotos ir į įvykio vietą atvykusių pareigūnų kūno kameromis. Matoma, kaip atvykusius pareigūnus pasitikusi I. Z. nurodo, kad sugyventinis ją tampė už plaukų, mušė rankomis, spardė, ji parodo pareigūnams sužalojimą juosmens srityje, ant jos kairio šono matomas paraudimas. Nukentėjusioji pareigūnams taip pat paaiškina, kad konfliktas tarp jos ir sugyventinio įvyko dėl išmestų rūbų. Be to, nurodo ir tai, kad sugyventinis kilus konfliktui nuvertė televizorių ir trypdamas jį sudaužė. Televizoriaus sudaužymo faktą, kurį neigė kaltinamasis, taip pat nurodė ir liudytoja E. A., kuriai apie tai pasakė pas ją po konflikto su T. K. atėjusi nukentėjusioji, tai taip pat užfiksuota ir PBPC garso įraše, kuriame nukentėjusioji, kviesdamasi pareigūnus, pamini, kad sugyventinis sumušė ją ir „suspardė televizorių“. Be to, nors kaltinamasis neigė tempęs nukentėjusiąją už plaukų, šiuos jo parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrint butą, kuriame vyko konfliktas, rastas I. Z. plaukų kuokštas, taip pat ir liudytojos policijos pareigūnės A. P. parodymai, kad apžiūrint įvykio vietą, ant grindų buvo rastas kuokštas plaukų.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju kaltinamasis teigia, jog nukentėjusioji buvo apklausta jai esant neblaiviai, dėl ko jos parodymai yra melagingi, o išsiblaiviusi, ji pradėjo dėl to gailėtis. Tačiau, remiantis policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, dėl I. Z. girtumo jos apklausti nebuvo galimybės, todėl jai įteiktas šaukimas atvykti apklausai, taigi ji nebuvo apklausta tą pačią dieną, kai jai buvo nustatytas neblaivumas. Nukentėjusioji apklausta 2023 m. rugpjūčio 21 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po įvykio ir ji nurodė iš esmės tas pačias konflikto ir jos sumušimo aplinkybes, kaip ir užfiksuotos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kūno kamerų įrašuose, kad konfliktas kilo dėl išmestų rūbų, kad ją T. K. už plaukų ištempė iš lovos, nustūmė televizorių ir jį suspardė, spyrė jai į juosmens karę pusę, dėl ko skausmą jautė dvi dienas, taip pat spyrė į žastą ir į kojos blauzdą, po to ji nuėjo pas kaimynę ir paskambino 112, iškvietė pareigūnus. Byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji jos apklausos metu buvo neblaivi, todėl ji neabejotinai galėjo suprasti savo parodymus ir teismas neturi pagrindo abejoti jų patikimumu. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji teismui teikė net kelis prašymus (1 t., b. l. 166; 2 t., b. l. 10), juose nurodydama, kad kaltinamajam pretenzijų neturi, nes jie susitaikė ir jų abiejų veiksmuose yra kaltės, tačiau nei viename iš tų prašymų nukentėjusioji neneigia, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis laiko ir vietos aplinkybėmis prieš ją smurtavo, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus.

Nors pati nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis jai smūgiavo ne tik kojomis, bet ir rankomis, tai užfiksuota policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kūno kamerų vaizdo įrašuose, PBC garso įraše, tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji patikslino, kad kaltinamasis jai smūgiavo tik kojomis. Apklausiama nukentėjusioji ir nurodė, kad kaltinamasis spyrė jai vieną kartą į dešinės rankos žastą ir vieną kartą į dešinės kojos blauzdą, tai neprieštarauja policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kūno kamerų įrašuose ir skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą metu užfiksuotoms aplinkybėms užfiksuotoms aplinkybėms, kad kaltinamasis nukentėjusiajai spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, jog įrodyti visi T. K. fizinio smurto veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visų teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis T. K. 2023 m. liepos 12 d. apie 02:21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. Z., tai yra tyčia paėmęs rankomis jai už plaukų, ištempė iš lovos ant grindų, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, spyrė vieną kartą jai į kairį šoną juosmens srityje, vieną kartą – į dešinės rankos žastą ir į dešinės kojos blauzdą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai I. Z. fizinį skausmą ir padarydamas vizualiai matomus sužalojimus juosmens srityje.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad tempdamas nukentėjusiajai už plaukų, jai spirdamas, elgiasi neteisėtai, kad tokia jo veika pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir netgi sutrikdyti jos sveikatą, nepaisant to, naudojo fizinį smurtą dėl menkavertės priežasties, kilusio konflikto metu. Tai patvirtina, jog jis norėjo taip veikti ir siekė bet kurių pasekmių (sukelti skausmą ar sutrikdyti sveikatą), t. y. veikė neapibrėžta, nekonkretizuota tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis fizinį smurtą vartojo savo sugyventinės t. y. šeimos nario (BK 141 straipsnio 2 dalis), atžvilgiu.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dviejų metų.

T. K. anksčiau teistas, ne vieną kartą ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas – fizinio smurto vartojimą prieš kitus asmenis, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 118). Kaltinamasis du kartus gydytas psichiatrijos klinikoje, ligos diagnozė (F10.8.) (1 t., b. l. 121), taip pat gydytas dėl priklausomybės ligų, ligos diagnozė (F13.2) (1 t., b. l. 124), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-843/2023 nurodoma, kad T. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 129), todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į žmogaus sveikatą. Nustatyta dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis anksčiau jau ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, šiuo atveju nusikalto praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesnio jo teistumo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu. Pažymėtina, jog po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis dar kartą yra nuteistas 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžiu už tyčinį smurtinį nusikaltimą. Nors ankstesniais nuosprendžiais asmuo nuteistas už veikas, padarytas prieš veiką, kuria kaltinamas šioje byloje, tačiau tai, kad naują tyčinį smurtinį nusikaltimą padarė jau būdamas teistas, paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, vis dar vykstant baudžiamajam procesui dėl kitų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2024 m. kovo 25 d., rodo, kad asmuo iš ankstesnių baudžiamųjų procesų nepasimoko, ankstesnės švelnesnės bausmės neveiksmingos ir jam teigiamos įtakos nedaro, asmuo yra linkęs smurtauti ir yra pavojingas visuomenei, todėl jam turi būti skirtina griežtesnė bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, t. y. areštas, jos dydį nustatant 60 parų.

Kadangi ši veika padaryta prieš priimant ankstesnį apkaltinamąjį 2024 m. kovo 25 d. nuosprendį, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintina su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, visiško sudėjimo (su bauda) ir dalinio sudėjimo būdu, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies c punktu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus areštu, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 90 parų arešto ir 60 MGL, t. y. 3000 eurų, dydžio baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad asmuo dirba, nukentėjusioji nurodė, kad jie po įvykio susitaikė ir ji jam atleido, arešto bausme asmuo teisiamas pirmą kartą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ne pasiunčiant asmenį atlikti realią arešto bausmę, tačiau atidedant jam paskirtos arešto bausmės vykdymą maksimaliam 1 metų laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą, t. y. nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad asmuo turi būti namuose laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir paskiriant šias BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, 8 punkte, 10 punkte numatytas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje: viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per šešis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – 1 vokas, kuriame plaukų kuokštas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 54), sunaikintinas, 2 DVD-R su garso ir vaizdo įrašais (1 t., b. l. 58, 62), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, visiško sudėjimo (su bauda) ir dalinio sudėjimo būdu, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies c punktu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus areštu, ir paskirti T. K. galutinę subendrintą bausmę – 90 parų arešto ir 60 MGL, t. y. 3000 eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, BK 72² straipsniu paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienų) metų laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą, t. y. nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad asmuo turi būti savo namuose laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ir paskiriant pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje: viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per šešis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. kovo 25 d. nuosprendį.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudą įpareigoti sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – 1 voką, kuriame plaukų kuokštas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, sunaikinti, 2 DVD-R su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė