Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-846-275/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-09-08
Bylos Nr.: 2A-846-275/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas: G. G.
Atsakovas: R. B.
Trečiasis asmuo: UAB „Atstata“

Kategorijos

36.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-846-275/2011Procesinio sprendimo kategorija 36.2.; 42.6.; 42.11.3.; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant E.Čeponienei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. M. Grajauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo R. B. priešieškinį ieškovui G. G. dėl dalies sutarties pripažinimo negaliojančia, tretysis asmuo UAB „Atstata“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. B. 69 970,34 Lt skolą, metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su UAB „Atstata“, kuriai 2006-07-13 buvo iškelta bankroto byla, 2004-11-04 sudarė rangos sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, statybos. Darbai buvo atlikti nekokybiškai. Ekspertai nustatė konkrečius namo defektus, kurie atsirado dėl rangovo UAB „Atstata“ kaltės. 2005-11-28 ieškovas su atsakovu R. B. ir UAB „Atstata“ pasirašė susitarimą dėl kompensacijos už netinkamai atliktus namo statybos darbus sumokėjimo. UAB „Atstata“ įsipareigojo sumokėti 100 000 Lt kompensacijos, o 2005-11-28 pasirašyto susitarimo 8 p. nurodyta, kad atsakovas R. B. laiduoja dėl UAB „Atstata“ įsipareigojimų. Dalis susitarime nurodyto dydžio piniginės kompensacijos buvo sumokėta, likusi kompensacijos dalis buvo sumažinta, nes UAB „Atstata“ dalinai ištaisė statybos trūkumus. Atsakovas R. B. , kaip laiduotojas, likusios kompensacijos dalies dėl UAB „Atstata“ netinkamai atliktų statybos darbų ieškovui nesumokėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas R. B. su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad jis dirbo UAB „Atstata“ vadybininku. Pagal ieškovo įvardintą susitarimą, jis nėra laiduotojas už UAB „Atstata“ skolas. Šio susitarimo jis nepasirašė. UAB „Atstata“ yra iškelta bankroto byla, šiai bendrovei ir turi būti reiškiami turtiniai reikalavimai. Ieškovas nepagrįstai reikalauja, kad jis atsakytų už bankrutuojančios bendrovės prievoles. Atsakovas R. B. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2005-11-28 susitarimo 8 p., kuriame nustatyta, kad už šiame susitarime numatytų rangovo piniginių prievolių įvykdymą, užsakovui visu savo turtu asmeniškai laiduoja laiduotojas, laiduotojas atsisako teisės reikalauti, kad išieškojimas būtų pirmiausia nukreiptas į konkretų rangovo turtą. Atsakovas nurodė, kad laidavimo sutartis privalo būti rašytinės formos, šalių pasirašyta. Parašas yra laisvos valios išreiškimas, t.y. sutarties akceptavimas. Apie 2005-11-28 laidavimo sutartį jis sužinojo tik 2007 m. sausio mėnesį. Apie šios laidavimo sutarties aplinkybes jam nėra žinoma, po šia sutartimi jis nėra pasirašęs.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 29 d. sprendimu ieškovo G. G. ieškinį bei atsakovo R. B. priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad 2004-11-04 tarp ieškovo G. G. ir trečiojo asmens UAB „Atstata“ buvo sudaryta rangos sutartis dėl gyvenamojo namo statybos. UAB „Atstata“ namo statybos darbus atliko nekokybiškai. 2005-11-28 buvo surašytas susitarimas dėl kompensacijos sumokėjimo tarp ieškovo G. G. ir UAB „Atstata“ bei atsakovo R. B. . UAB „Atstata“, kuriai yra iškelta bankroto byla, surašant šį susitarimą, atstovavo direktorius R. R. . Susitarimo 8 p. nurodyta, kad už rangovo pinigines prievoles visu savo turtu asmeniškai laiduoja laiduotojas. Laiduotojas atsisako teisės reikalauti, kad išieškojimas pirmiausiai būtų nukreiptas į konkretų rangovo turtą. Šiame susitarime nurodyta, kad laiduotojas yra R. B. . Atsakovas neigė, kad ant susitarimo parašas yra jo. Atsiliepime į pirminį ieškinį atsakovas pripažino, kad ant šio susitarimo pasirašė jis kaip laiduotojas. Atsakovas šiame atsiliepime nurodė, kad 2005-11-28 susitarimo dėl kompensacijos sumokėjimo apskritai nebūtų pasirašęs, jei būtų žinojęs tikrąją padėtį, nes kitos šalys jo neinformavo apie tikrąją padėtį ir šis neatskleidimas pažeidė sąžiningumą dalykinėje praktikoje. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis dirbo UAB „Atstata“ vadybininku, nebuvo šios bendrovės akcininku. Dėl jo parašyto atsiliepimo į ieškovo reikalavimus paaiškino, kad šiame atsiliepime nėra išreikšta jo valia. Jis nurodė, kad palikdavo bendrovėje parašus ant tuščių popieriaus lapų, kuriuos palikdavo UAB „Atstata“ direktoriui, todėl, jo manymu, galėjo būti parašytas atsiliepimas, kuriame įrašyta, kad jis pripažino tą faktą, jog pasirašė 2005-11-28 susitarimą dėl kompensacijos sumokėjimo.

Šalių prašymu buvo atliktos rašysenos ekspertizės, kad nustatyti, ar ant 2005-11-28 susitarimo pasirašė atsakovas ar kitas asmuo. Atlikus rašysenos ekspertizę nustatyta, kad 2005-11-28 susitarime dėl kompensacijos sumokėjimo pasirašė ne R. B. , o kitas asmuo. Atlikus pakartotinę rašysenos ekspertizę vėl gi buvo nustatyta, kad R. B. vardu 2005-11-28 susitarime dėl kompensacijos sumokėjimo, skiltyje „laiduotojas“ pasirašė ne R. B. . Komisijinės rašysenos ekspertizės 2008-07-29 akte padaryta išvada, kad parašą, esantį pateikto tyrimui 2005-11-28 susitarimo dėl kompensacijos sumokėjimo skiltyje „laiduotojas“ tikriausiai pasirašė ne R. B. , o kitas asmuo.

Teismas nurodė, kad laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančia (CK 6.79 str.). Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį (CK 6.77str.). Motyvavo, kad atlikus rašysenos ekspertizes nustatyta, jog atsakovas R. B. laidavimo sutarties nepasirašė, taigi jis nėra laidavimo sutarties šalis ir negali atsakyti kito asmens UAB „Atstata“ kreditoriui. Ieškovas nurodė, kad atsakovas faktiškai pripažino laidavimo sandorį, nes pats sumokėjo 10 000 Lt ieškovui ir kad nėra dokumento, jog atsakovas sumokėjo už UAB „Atstata“. Atsakovas neneigė, kad sumokėjo 10 000 Lt ieškovui UAB „Atstata“ direktoriaus R. R. nurodymu. Šis faktas nepatvirtina, kad atsakovas, grąžinęs bendrovės direktoriaus pavedimu dalį kompensacijos už netinkamai atliktus statybos darbus, tampa laiduotoju už bendrovės skolas. Kaip minėta, atsakovas nebuvo laidavimo sutarties šalis, nes parašas ant laidavimo sutarties yra ne jo, o kito asmens. Nėra įrodymų, kad atsakovas buvo faktinis (šešėlinis) UAB „Atstata“ savininkas. Vienintelė bendrovės akcininkė buvo J. I. . Tai, kad atsakovas bendrovėje palikdavo savo parašus ant tuščių lapų ir kad tuo buvo pasinaudota už atsakovą rašant atsiliepimą, kuriame atsakovas pripažįsta pasirašęs laidavimo sutartį, patvirtino tuometinis UAB „Atstata“ direktorius R. R. . Tai, kad 2005-11-28 susitarimą, kuriame nurodyta, jog laiduotoju pasirašė ne atsakovas, patvirtino atliktos 3 rašysenos ekspertizės. Tai, kad parašas ties atsakovo pavarde nėra modifikuotas, patvirtino rašysenos ekspertizes atlikę ekspertai. Teismo posėdžio metu ieškovas G. G. nurodė, kad atsakovas galėjo imituoti parašą, o sutartys jau buvo pasirašytos kito asmens, tačiau teismas pažymėjo, kad šalys, sudarydamos ir pasirašydamos sutartį, privalo būti pakankamai apdairios ir atidžios.

Teismas atmetė atsakovo priešieškinyje išdėstytus reikalavimus. Sprendė, kad nustačius, jog susitarime kaip laiduotojas pasirašė ne atsakovas, o kitas asmuo, atsakovo prašymas panaikinti susitarimo 8 p. neturi atsakovui jokių teisinių pasekmių. Šis susitarimo punktas gali turėti teisinę reikšmę kitam asmeniui kaip laiduotojui, pasirašiusiam šį susitarimą. Panaikinus šį sutarties 8 p., ieškovui būtų atimta galimybė reikalauti atlyginti jam padarytą žalą iš asmens, kuris kaip laiduotojas faktiškai pasirašė 2005-11-28 susitarimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas G. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-29 sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti ieškovo G. G. naudai iš atsakovo R. B. 69 970,34 Lt dydžio skolą ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovo R. B. apeliacinėje instancijoje ieškovo G. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis rašysenos ekspertizių išvadomis, konstatavo, jog atsakovas R. B. laidavimo sutarties nepasirašė ir todėl jis nėra laidavimo sutarties šalis ir negali atsakyti kito asmens UAB „Atstata“ kreditoriui. Ieškovas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Laidavimo sutartis turi būti rašytinė (CK 6.79 str.). Rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (CK 1.76 str.). Byloje pateiktu 2006-08-11 atsiliepimu į ieškinį pats atsakovas pripažino, kad jis pasirašė susitarimą, bei pateikė detalius savo paaiškinimus, dėl aplinkybių, kurios nulėmė minėto susitarimo pasirašymą. Atsakovas šiame atsiliepime nurodė, kad 2005-11-28 susitarimo dėl kompensacijos sumokėjimo apskritai nebūtu pasirašęs, jei būtų žinojęs tikrąją padėtį, nes kitos šalys jo neinformavo apie tikrąją padėtį ir šis neatskleidimas pažeidė sąžiningumą dalykinėje praktikoje. Taigi, ieškovas teismui pateiktu procesiniu dokumentu patvirtinto, jo jis pats pasirašė susitarimą, tai reiškia, kad atsakovas pripažino sudaręs laidavimo sutartį rašytine forma, kaip to reikalauja įstatymas. Tai, kad laidavimo sutartį atsakovas buvo sudaręs patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovas susitarimą vykdė, t.y. sumokėjo ieškovui kompensacijos dalį - 10 000 Lt, ką atsakovas pripažino pasisakydamas teismo posėdžio metu. Teismui pateikti atsakovo motyvai, kad atsiliepimas į ieškinį buvo surašytas ant jo iš anksto pasirašyti tuščio popieriaus lapo ir todėl neatitinka tikrosios atsakovo valios bei, kad kompensaciją (10 000 Lt) atsakovas sumokėjo ne pats, o tik perdavė ieškovui trečiojo asmens UAB „Atstata“ mokamą kompensacijos sumą yra nepagrįsti. Apie 2005-11-28 susitarimo pagrindu ieškovo teisme jam keliamus reikalavimus atsakovas sužinojo, gavęs 2006-02-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo, į kurį 2006-03-15 atsakovas pateikė bendrus su UAB „Atstata“ prieštaravimus. Prieš pateikiant 2006-08-11 atsiliepimą į ieškinį, atsakovas pirmiausia 2006-07-27 teismui pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, kurį teismas patenkino ir pratęsė terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovo prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo buvo motyvuojamas atsakovo išvykimu į komandiruotę. Atsakovo 2006-08-11 atsiliepimas į ieškinį pateiktas teismui tuo metu, kada, kaip pats atsakovas teismui pateiktame 2006-07-27 prašyme buvo nurodęs, jau buvo grįžęs iš komandiruotės. Tai patvirtina, kad atsakovas žinojo apie jam pareikštą ieškinį bei ieškinio faktinį pagrindą, pats pasirašė 2006-08-11 atsiliepimą į ieškinį ir tik vėliau, sugalvojus naują gynybinę poziciją, siekdamas išvengti iš susitarimo jam kylančios prievolės vykdymo, ėmė neigti ne tik susitarimo pasirašymo faktą, bet ir atsiliepimo į ieškinį pasirašymą. Be to, teismo posėdžio metu R. B. patvirtino ieškovo G. G. duotus teismui paaiškinimus, kad jis (R. B. ) sumokėjo ieškovui 10 000 Lt sumą. Atsakovo paaiškinimai, kad jo atsakovui sumokėta 10 000 Lt suma buvo ne jo asmeninis mokėjimas, o UAB „Atstata“ perduoti pinigai yra aplinkybė neįrodyta byloje pateiktais įrodymais. Juridinis asmuo savo išlaidas turi patvirtinti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais (CPK 177 str. 4 d., 178 str.). UAB „Atstata“ yra juridinis asmuo privalantis vesti buhalterinę apskaitą ir visus savo mokėjimus grynaisiais pinigais įforminti buhalterinės apskaitos dokumentais - kasos išlaidų orderiais. Nei UAB „Atstata“, nei atsakovas nepateikė teismui kasos išlaidų orderio, patvirtinančio, kad 10 000 Lt sumą ieškovui mokėjo UAB „Atstata“. Kadangi atsakovas nepateikė teismui leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad 10 000 Lt sumą pagal susitarimą ieškovui mokėjo UAB „Atstata“, laikytina, kad šią sumą pagal susitarimą ieškovui sumokėjo atsakovas, t.y. iš dalies įvykdė savo prievolę, kylančią iš susitarimo. Taigi, atsakovas patvirtino sudaręs (pasirašęs) sandorį (susitarimą), jį vykdė ir neteko teisės jį ginčyti (CK 1.79 str.). Nagrinėjamoje byloje ekspertizes atlikę ekspertai tiriamąjį atsakovo R. B. parašą susitarime vertino skirtingai. 2007-01-10 ir 2007-10-26 ekspertizės aktuose yra pateikta kategoriška išvada, kad R. B. vardu 2005-11-28 susitarime dėl kompensacijos sumokėjimo skiltyje „laiduotojas“ pasirašė ne R. B. . Tuo tarpu, 2008-07-29 ekspertizės akte ir 2010-04-13 specialisto išvadoje pateikiamos tikėtinos išvados, kad 2005-11-28 susitarime dėl kompensacijos sumokėjimo grafoje „laiduotojas“ tikriausiai pasirašė ne R. B. , o kitas asmuo. Ekspertai nurodo, kad išvados pateikiamos tikėtinoje formoje, kadangi tiriamasis ir lyginamieji parašai yra trumpi, paprastos konstrukcijos, mažo grafinio informatyvumo, pavyzdžiuose nustatytos kelios skirtingos parašų transkripcijos, kas pažymi didelį lyginamųjų R. B. parašų variantiškumą, dėl ko paliekama tikimybė, kad tiriamajame dokumente (Susitarime) galėjo pasirašyti R. B. . Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, ekspertų išvadas nepagrįstai laikė įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovas neabejotinai nepasirašė susitarimo ir nėra šio sandorio šalis, kuriai, kaip laiduotojui, kyla prievolė sumokėti kompensaciją už pagrindinį skolininką UAB „Atstata“. Kadangi ekspertų išvados yra prieštaringos, o pats atsakovas patvirtino, kad jis sudarė laidavimo sandorį (susitarimą), bei, pripažino jį vykdęs (mokėjęs 10 000 Lt ieškovui), pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti byloje surinktų įrodymų visumą (ieškovo ir jo atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje pateiktus procesinius dokumentus), o ne vien tik dviejų iš keturių ekspertizių pateiktas kategoriškas neigiamas išvadas. Be to, net ir tuo atveju, jei Susitarimą už atsakovą R. B. pasirašė kitas asmuo, kurio įgaliojimų apimtis bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyti, susitarimas sukelia prievoles atsakovui R. B. , nes R. B. šį sandorį patvirtino, o jeigu sandoris yra patvirtinamas, net įgaliojimų neturinčio asmens kito asmens vardu sudarytas sandoris sukelia atstovaujamajam teisines pasekmes, be to sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t.y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo (CK 2.133 str. 6 d.). Pažymėtina, kad visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, jog atsakovas buvo faktinis UAB „Atstata“ savininkas. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas R. B. nuo pat pradžios, t.y. 2004 m. spalio mėnesio, kai ieškovas pradėjo bendrauti su UAB „Atstata“ dėl rangos sutarties sudarymo, prisistatinėjo kaip vienintelis UAB „Atstata“ akcininkas (savininkas) ir jo veiksmai liudijo, kad būtent jis priima sprendimus šioje bendrovėje. Ieškovas suprato, kad atsakovas R. B. buvo UAB „Atstata“ savininkas ir, kai UAB „Atstata“ kaip savo prievolių pagal susitarimą tinkamo įvykdymo užtikrinimą pasiūlė R. B. laidavimą, ieškovui atrodė natūralu ir priimtina, kad už savo bendrovę laiduoja jos savininkas R. B. . Net ieškovui pareiškus ieškinį laiduotojui R. B. , R. B. pradžioje teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį patvirtino pasirašęs susitarimą kaip laiduotojas ir tik vėliau, vengdamas laiduotojo prievolės vykdymo, pakeitė poziciją byloje ir ėmė įrodinėti ne tik tai, kad nepasirašė susitarimo, bet ir, kad UAB „Atstata“ buvo viso labo paprastas vadybininkas, kuriam neva buvo net nelogiška laiduoti už bendrovę, kurioje dirba samdomu darbuotoju. Ieškovo manymu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas pats pasirašė Susitarimą dėl kompensacijos ir taip prisiėjo laiduotojo už pagrindinio skolininko UAB „Atstata“ prievoles, todėl ieškovo reikalavimai dėl 60 402 Lt kompensacijos ir 9 589,34 Lt delspinigių, kas bendrai sudaro 69 970,34 Lt, priteisimo yra pagrįsti ir tenkintini.

Atsiliepimas

Atsakovas R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-29sprendimą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad vienintelė aplinkybė, kuria remiasi ieškovas teigdamas, jog 2005-11-28 susitarimą pasirašė atsakovas ir tokiu būdu jam kyla atsakomybė (prievolės įvykdymas), kaip laiduotojui, yra 2006-08-11 atsiliepimo pateikimas. Tačiau šio atsiliepimo atsiradimo aplinkybes yra aiškiai ir nuosekliai nurodęs liudytojas R. R. savo parodymuose bei atsakovas savo paaiškinimuose. R. R. parodymų (šaltinio ir paties parodymų patikimumo) ieškovas neginčija. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovas pripažino ir iš dalies įvykdė 2005-11-28 susitarimą, tariamai ieškovui sumokėdamas 10 000 Lt sumą pagal minėtą susitarimą. Atsakovas neneigia aplinkybės, jog ieškovui perdavė 10 000 Lt, kuriuos jam sumokėjo tretysis asmuo. Aplinkybę, jog ieškovui mokėjo ne atsakovas, o tretysis asmuo patvirtina būtent paties ieškovo byloje pateiktas pakvitavimas, kuriame jis nurodo, jog pinigus ieškovui sumokėjo tretysis asmuo. Vien ta aplinkybė, jog tretysis asmuo tariamai šios ūkinės operacijos neįformino buhalteriniuose dokumentuose, nesudaro pagrindo teigti, jog pinigus ieškovui sumokėjo ne tretysis asmuo, o atsakovas. Šie trečiojo asmens veiksmai (neveikimas) galėtų būti vertinamas tik kaip teisės aktų reglamentuojančių buhalterinę apskaitą pažeidimas. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog atsakovas savo veiksmais patvirtino 2005-11-28 susitarimą ar iš dalies jį įvykdė. Byloje nustatyta (įrodyta) aplinkybė, jog 2005-11-28 susitarimo, kaip laiduotojas, atsakovas nepasirašė, todėl šis susitarimas negali jam sukelti jokių teisinių pasekmių. Ieškovo apeliacinis skundas, kaip ir ieškinys negalėtų būti tenkinamas dar ir todėl, jog ieškovas ieškinį atsakovui, kaip tariamam laiduotojui, pareiškė pasibaigus laidavimo prievolei, t.y. praleidus terminą, numatytą CK 6.88 str. 1 d. normoje. CK 6.124 str. normoje teigiama, jog prievolė baigiasi suėjus naikinamajam terminui, kuris yra prievolės pabaigos sąlyga. CK 6.88 str. 1 d. normoje sakoma, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Akivaizdu, jog 2005-11-28 susitarime tariamu laidavimu užtikrinta terminuota prievolė (dvi terminuotos prievolės), t.y. viena terminuota prievolė per 7 dienas nuo susitarimo pasirašymo, t.y. per 7 dienas nuo 2005-11-28, sumokėti 50 000 Lt sumą ir kita, per 21 dieną nuo susitarimo pasirašymo sumokėti 50 000 Lt sumą. Pagal CK 6.33 str. 2 d. tai yra terminuotos prievolės su atidedamuoju terminu, kurių vienos įvykdymo terminas baigėsi 2005-12-05, o kitos 2005-12-19. Taigi, pagal CK 6.88 str. 1 d. normą, ieškovas ieškinį turėjo pareikšti dėl pirmosios prievolės iki 2006-03-05, dėl antrosios iki 2006-03-19. Tuo tarpu ieškovas ieškinį teismui pateikė tik 2006-05-29. Dėl šios priežasties, jog ieškovo ieškinys atsakovui, kaip tariamam laiduotojui, pateiktas jau pasibaigus nustatytam 3 mėnesių ieškinio pareiškimo terminui, ir pagal CK 6.88 str. 1 d. prasmę, šis terminas laikytinas naikinamuoju terminu, kuris panaikina laidavimą (prievolę) be jokių papildomų sąlygų ar reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas.

Dėl įrodymų vertinimo

Nustatyta, kad ieškininio reikalavimo pagrindu ieškovas nurodė 2005-11-28 susitarimo dėl kompensacijos mokėjimo 8 punktą, kuriuo laiduotojas R. B. laidavo už rangovo UAB „Atstata“ prievolių įvykdymą užsakovui visu savo turtu asmeniškai, o atsakovas iš esmės pareiškė apie įrodymo byloje suklastojimą, t.y. suklastotą jo parašą susitarimo antrajame lape, virš R. B. pavardės, teigdamas, kad šio susitarimo nėra pasirašęs. Byloje buvo atliktos trys parašo atitikimo atsakovo parašui ekspertizės, iš kurių dviejose yra išvada ( b. l. 275, t. I ir b. l. 309, t. I), jog R. B. vardu susitarime dėl kompensacijos mokėjimo pasirašė ne R. B. . Pakartotinė ekspertizė buvo paskirta 2007-12-11 teismo nutartimi, motyvuojant tuo, kad pirmąją ekspertizę atlikusi ekspertė D.Strakšytė nebuvo įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą, atliekant ekspertizę nebuvo panaudoti eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai ( b. l. 291, t. I). Pirmosios instancijos teismas neįvertino 2008-07-29 ekspertizės, kurią atliko Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertas V. L. , akte esančio teiginio, jog susitarimo grafoje pasirašė tikriausiai ne R. B. , o kitas asmuo ( b. l. 346, t. I). Ši ekspertizė buvo paskirta 2008-02-13 teismo nutartimi( b.l.328, t. I), motyvuojant tuo, kad naujai skiriama pakartotine ekspertize ieškovas turi teisę pateikti papildomus įrodymus aplinkybei, jog jis ir jo atstovas matė, kaip susitarimą pasirašė atsakovas, įrodyti. Tai, kad vienoje iš ekspertizių nėra konkrečios išvados dėl to, kad susitarime pasirašė ne R. B. , teigiant, jog tikriausiai pasirašė ne jis, bei esant kitiems įrodymams dėl aplinkybės, kad pasirašė susitarimą atsakovas, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, kad susitarimas yra suklastotas. Nesant pagrindo daryti išvadai, kad susitarimas suklastotas, jis pripažintinas įrodymu, ir, įvertinant šį įrodymą pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgus į tai, kad 2006-08-11 atsiliepime į ieškinį, kurį atsakovas pateikė Vilniaus m. pirmos apylinkės teismui ( b. l. 110-111, t. I), atsakovas nurodė, jog pasirašė susitarimą, teigdamas, kad 2005-11-18 susitarimo nebūtų pasirašęs, jei būtų žinojęs tikrąją padėtį, kad kitos šalys jo neinformavo apie tikrąją padėtį ir šis neatskleidimas pažeidė sąžiningumą dalykinėje praktikoje, ieškinys pripažintinas įrodytu. Teismo sprendimas skundžiamoje dalyje naikintinas LR CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje ( CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas kitame procesiniame dokumente ( priešieškininiame pareiškime , b. l. 323-324, t. I. ) bei teismo posėdžių metu ( b.l.143, t. II) teigė, kad jis nepasirašė susitarimo, jog atsiliepimą į ieškinį jo vardu sukūrė R. su teisininku, be jo žinios, nes išvykdamas į komandiruotes, jis palikdavęs tuščių lapų su savo parašais, kad galėtų dirbti, jam nesant. Šiuo paaiškinimu atsakovas pareiškia apie dar vieno byloje esančio dokumento, t.y. jo paties pasirašyto atsiliepimo į ieškinį suklastojimą ir jo pateikimą teismui, tačiau nepateikia prašymo teismui nelaikyti jo įrodymu byloje (CPK 184 straipsnio 1 dalis). Kadangi įrodymu byloje yra šalies paaiškinimas ( CPK 177 straipsnio 2 dalis), tai nesant asmens, pareiškusio apie dokumento suklastojimą, prašymo nelaikyti šio įrodymo įrodinėjimo priemone, teismas turėjo vertinti jame nurodytas aplinkybes. Liudytojui R. R. 2010-06-10 teismo posėdyje parodžius, kad jis teikė teismui atsiliepimą B. vardu, nes jo nebuvę ( b. l. 144, t. II ), kad atsiliepimą kūrė advokatas Ašaka, atsakovas turėjo galimybę pateikti įrodymus, kad atsiliepimo tekstą sukūrė R. nurodytas advokatas, kad advokatui buvo papasakotos susitarimo surašymo aplinkybės, ar kad jis pats sukūrė šias aplinkybes, kas siūlė atsiliepime nurodyti būtent tokius teiginius, kad B. pasirašė susitarimą. Liudytojui paaiškinus, kad advokato surašytas tekstas buvo atspausdintas ant atsakovo palikto tuščio blanko su parašu, atsakovas turėjo galimybę įrodyti, koks asmuo atliko šį klastojimą. Teigdamas, kad atsiliepimo tekstas surašytas ne jo, o kito asmens, turėjo galimybę pateikti šio teiginio papildomus įrodymus, t.y. ekspertų išvadas apie tai, kad tekste naudojama kalba, jo turinys negali būti atsakovo, o tekstą sukūręs asmuo yra advokatas Ašaka. Be to, atsakovui paaiškinus, kad atsiliepimo tekstas buvo atspausdintas ant jo palikto tuščio popieriaus lapo su parašu, atsakovas turėjo įrodyti, kad atsiliepimo pateikimo laikotarpiu, t.y. 2008 m. rugpjūčio mėn. ( Vilniaus m. pirmajame apylinkės teisme šis atsiliepimas buvo gautas 2006-08-18) jis buvo išvykęs, nurodant konkrečią buvimo vietą, išvykimo tikslą ir buvimo išvykus laiką, ir tuo įrodyti, kad jis pats negalėjo pasirašyti ant procesinio dokumento. Tokių duomenų byloje atsakovas nepateikė, be to, nepateikė įrodymų, kurie leistų priimti jo paaiškinimą, kad jam dirbant vadybininku, buvo būtina palikti jo parašus ant tuščių popieriaus lapų, kad jo nebuvimas darbe netrukdytų darbui. Atsakovas 2010-06-28 teismo posėdyje parodė ( b.l.163, t. II), kad jo parašai ant tuščių lapų buvo reikalingi esant reikalui kažką atlikti, paimti medžiagas, tačiau šis paaiškinimas neįrodo tokių parašų palikimo būtinybės, nepateikus įrodymų dėl to, kodėl kiti asmenys, kurie faktiškai paimdavo medžiagas, negalėjo pasirašyti apie jų gavimą, o tam buvo reikalingi atsakovo parašai ant tuščių lapų, darytina išvada, kad šias aplinkybes atsakovas nurodo tuo tikslu, kad jo parašas atsiliepime būtų įvertintas kaip suklastotas. Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pats nurodė atsiliepime į ieškinį tokias aplinkybes, patvirtinančias ieškovo teiginį, kad atsakovas pasirašė susitarime kaip laiduotojas. Pripažintina, kad asmens nepasinaudojimas teise pateikti įrodymus, kuriuos jis turėjo galimybę pateikti, leidžia vertinti esamus įrodymus byloje priešingos šalies naudai.

Byloje turi būti įvertinti ieškovo paaiškinimai apie susitarimo surašymo aplinkybių. 2010-06-28 d. teismo posėdyje ieškovas paaiškino ( b.l.163, t. II), kad dėl statybininkų kaltės įskilo jam statomas namas, derybose dėl kompensavimo dalyvavo atsakovas, prisistatęs kaip UAB „Atstata“ akcininkas. Dėl kompensavimo vyko 7 susitikimai, juose dalyvavo B., jis atsinešė sutartį ir, dalyvaujant advokatui, jo akivaizdoje pasirašė sutartį arba imitavo parašą, galimai atsinešė sutartį su suklastotu parašu. Esant prieštaringiems įrodymams dėl aplinkybės, ar atsakovas pasirašė susitarimo tekste kaip laiduotojas, pripažinus, kad ieškovo paaiškinimai buvo nuoseklūs, nesant pagrindo juos atmesti, darytina išvada, kad atsakovas įsipareigojo laiduoti už UAB „Atstata“ piniginių prievolių nevykdymą ieškovui, todėl ieškinys tenkintinas. Ta aplinkybė, kad atsakovas perdavė ieškovui 10000 Lt, nesant įrodymų, kad šiuos pinigus jis mokėjo kaip laiduotojas, po ne kaip bendrovės atstovas, nėra sudaryto laidavimo susitarimo įrodymu.

Atsakovo atsiliepimo argumentai, jog ieškovas reikalavimą pareiškė pasibaigus 3 mėnesių terminui, atmestini, nes 2005-11-28 susitarime nebuvo numatytas laidavimo terminas, todėl byloje netaikytinos LR CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Atsakovas, pasirašydamas kaip laiduotojas, sąmoningai galėjo pakeisti savo įprastą parašą, nes įsipareigojo dėl nuostolių, padarytų ieškovui, kompensavimo, todėl buvo suinteresuotas vengti atsakomybės. Rangos sutarties vykdymo aplinkybės - atsakovas, atstovaudamas UAB „Atstata“ ir būdamas atsakingas už ieškovo užsakymo - namo statybos vykdymą, netinkamai atlikęs pareigas ir tuo padaręs žalos ieškovui, galėjo, siekdamas išvengti atsakomybės už netinkamo darbo atlikimą, pasirašyti kitaip, nei įprastai pasirašydavo, todėl rašysenos ekspertizės išvados negali būti lemiančiu įrodymu šioje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovas turi atlyginti ieškovui jo turėtas išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti - 4201,10 Lt ir atlyginti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu iš pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų - 81,84 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas ir priteista iš ieškovo G. G. 70,64 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, panaikinti ir ieškinį patenkinti. Priteisti ieškovui G. G. iš atsakovo R. B. 69970,34 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2006-06-06 iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovui G. G. iš atsakovo R. B. 4201,10 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo R. B. 81,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Petras JaržemskisRita KisielienėDanutė Kutrienė