Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-6-287/2012 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.3; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.13; 1.2; 1.2.25; 1.2.25.4; 1.2.25.4.1; 2; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6.

2012 m. sausio 31 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Almai Mikalauskienei, gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neįgalus, turintis 45 procentų darbingumą, dirbantis (duomenys neskelbtini) ir registruotas darbo biržoje, 7 klasių išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kadangi duomenys apie 1971-10-18 ir 1981-01-30 patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir teistumą perduoti Lietuvos ypatingajam archyvui,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. D. 2011 m. vasario 9 d., apie 16 val., Pakruojo mieste, V. D. ir G. gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 161 punktuose numatytus reikalavimus, kadangi vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio dviratininkui A. V., važiavusiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, ir jį partrenkė, ko pasekmėje dėl kairės pusės X šonkaulio lūžio, kairės pusės kulkšnies atskilimo buvo nesunkiai sutrikdyta A. V. sveikata.

Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, jog važiavo V. D. gatve nuo bažnyčios pusės, važiuodamas praleido automobilį, suko iš pagrindinio kelio į vienpusio eismo gatvę, važiavo beveik gatvės viduriu, kadangi iš abiejų gatvės pusių stovėjo žmonės, tik staiga pastebėjo, kad kažkas sušmėžavo prieš akis, sustojo ir išlipęs iš automobilio pamatė gulintį žmogų, o dviratis buvo prie kiosko. Iškvietė policiją. Netrukus priėjo K. ir su juo dar vienas žmogus. Su K. jie įsodino nukentėjusįjį į jo automobilį ant galinės sėdynės. Po to nukentėjusysis buvo perkeltas į greitosios pagalbos automobilį. Jo mašina stovėjo ant sankryžos į vienpusio eismo gatvę. Atvažiavęs policininkas apžiūrėjęs įvykio vietą pasakė, jog matosi, kad važiuota per perėją. Atvykusi policija paėmė dviratį, jis parodė, kokioje vietoje gulėjo žmogus. Jis važiavo negreitai, buvo sustojęs, nes praleido automobilį, važiuojantį nuo parduotuvės „Kanrugė“ ir suko į vienpusio eismo gatvę. Žmogus su dviračiu kliudė dešinės pusės automobilį, žmogus krito ant perėjos, o dviratis nukrito už kiosko. Nukentėjusysis tvirtino, kad važiavo pagrindine gatve, tai tada jisai būtų kritęs ant pagrindinės gatvės, o dviratis būtų buvęs ant perėjos. Jis nepripažįsta, kad nukentėjęs važiavo pagrindine gatve priešinga puse. Jeigu jis būtų nepraleidęs mašinos, nesustojęs, lėkęs dideliu greičiu ir daręs posūkį, gal to žmogaus ir nebūtų matęs. Jis buvo pasimetęs, šoke, nes žmogus su dviračiu tiesiog palindo jam po mašina. Dviratininko jis nematė, tik pasisukęs ant perėjos pastebėjo, kad kažkas šmėžtelėjo jam prieš akis. Nukentėjusysis važiavo per perėją, o iš kur įsuko į perėją jis nematė, tik pamatė, kad įlėkė per perėją dviratis. Dviratį pastebėjo tuo momentu, kai jau važiavo per perėją. Dviračio iš įvykio vietos niekas nepatraukė, kadangi jis prastovėjo įvykio vietoje gal pusantros valandos, viską matė. Kai tik nutrenkė žmogų, tuojau sustojo, mašinos nepajudino iš vietos, įjungė avarinį signalą. Filmuotos medžiagos jis nežiūrėjo, nes pats matė visą įvykį. Jis eismo nepažeidė, turi savo nuomonę, kad yra nekaltas. Policija, atvykusi į įvykio vietą, taip pat sakė jam, kad jis nekaltas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad vasario 9 d., apie 15 val., jam važiuojant nuo Pakruojo restorano „Kruoja“ link bažnyčios, V. D. gatve ties sankryža su G. gatve, baigiant pravažiuoti sankryžą, netikėtai į jį trenkėsi lengvasis automobilis, kuris jį numušė. Po nutrenkimo jis buvo praradęs sąmonę. Dar prisimena, kad jį laikė du vyriškiai. Vėliau į ligoninę prisistatė policijos pareigūnas, kuris jo neapklausė, tik pasakė, kad dėl įvykio kaltas yra jis. Tai policijos pareigūnas pakartojo ne vieną kartą. Jis policijos pareigūnui aiškino, kad važiavo taip, kaip reikalauja kelių eismo taisyklės, važiavo tiesiai. Policijos pareigūnas jam liepė pūsti į alkoholio matuoklį, kuris parodė, kad jis blaivus. Policijos pareigūnas liepė pasirašyti ir jis pasirašė. Po 9 parų grįžo iš Šiaulių ligoninės, atėjo į policiją, kur vėl jam buvo tvirtinama, kas jis kaltas. Su kaltinimais nesutiko, tačiau vis tiek buvo nubaustas administracine tvarka. Tada išsireikalavo, kad būtų peržiūrėta įvykio filmuota medžiaga, kurią peržiūrėjus, buvo matyti, kad jis nemelavo. Dviratį jis pasiėmė iš policijos komisariato, grįžęs iš ligoninės. Dviratį susiremontavo, nes buvo permestas rėmas. Po įvykio jam buvo sulaužytas šonkaulis, koja, yra blogai su kaire ausimi, nebegirdi, sugadino klausą. Jam būnant nekaltam dėl įvykio, kiek reikėjo pergyventi, buvo baudžiamas administracine tvarka, naktimis nemiegojo, paveikė dvasiškai. Reiškia civilinį ieškinį 878,98 litų turtinei žalai atlyginti ir 15000 litų moralinei žalai atlyginti. Daugiau jokių papildomų dokumentų, patvirtinančių žalos dydį neturi, visus pateikė, kiek turėjo. Iš draudimo jokio žalos atlyginimo negavo. Dar prašo priteisti 150 litų, sumokėtų advokatui už teisinę konsultaciją.

Liudytojas P. K. parodė, kad įvykio dieną buvo prie savo vairavimo mokyklos ir kalbėjosi su T. Apie 15.30 val. pamatė, kad nuo bažnyčios pusės atvažiuoja automobilis, sustojo, praleido vieną automobilį ir tik sekundžių reikalas T. pasakė, kad partrenktas dviratis. Jie abu su T. nuėjo į įvykio vietą ir pamatė, kad dviratis buvo nustumtas už pėsčiųjų perėjos, už spaudos kiosko, o nukentėjusysis gulėjo kairėje gatvės pusėje. Jis paskambino policijai. Tuo metu nukentėjusysis atsikėlė, nusipurtė ir pasakė, kad eis namo, o jis liepė niekur neiti ir sėstis į mašiną. Tiksliau jis, T. ir tas vairuotojas paėmė nukentėjusįjį ir pasodino į automobilį. Jis iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavusi greitoji nukentėjusį išsivežė. Įvykį jis matė, stovėdamas gal 15-20 metrų atstumu, tai yra, nuo vairavimo mokyklos, kurios yra jis savininkas. Jis moko vairuoti, todėl kelių eismo taisykles žino puikiai. Konkrečiai, kaip buvo nutrenktas dviratininkas jis nematė, nes su T. rūkė, gal tuo metu metė nuorūką, nes tai buvo sekundžių reikalas. Jis nežino, kas vairavo automobilį. Čia teismo salėje yra tas pats vairuotojas, kuris buvo įvykio vietoje prie automobilio.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2011 m. vasario 9 dieną, apie 16 valandą kartu su žmona ėjo nuo bankomato pro parduotuvę „Kanrugė“, per perėją link bažnyčios V. D. gatve ir ties kioskeliu pamatė avariją. Du vyrai - vienas didesnis, o kitas mažesnis vedė žmogų ir įsodino į automobilį. Už kioskelio matė mašiną, kuri buvo įsukusi į G. gatvę, o prieš ją buvo dviratis. Jis pažino žmogų, kurį tie vyrai sodino į automobilį, tai buvo A. V. Paties įvykio nematė ir nesiaiškino, kas ten buvo. Automobilis buvo tamsios spalvos, o markės neatsimena, žmona sakė, kad Audi.

Liudytoja E. B. davė analogiškus parodymus, kaip liudytojas A. B., papildomai parodydama, jog matė, kad nukentėjusiajam buvo kruvinas veidas, ir suprato, kad nukentėjusysis važiavo su dviračiu.

Iš apžiūros protokolo su foto lentelėmis (b.l. 4-8) matyti, kad 2011-05-30 nukentėjusiojo A. V. kieme buvo apžiūrėtas jau suremontuotas jam priklausantis dviratis.

Iš apžiūros protokolo su foto lentelėmis (b.l. 9-13) matyti, kad 2011-06-02 kaltinamojo A. D. gyvenamojoje vietoje buvo apžiūrėtas automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Iš VĮ „Regitra“ informacijos, registracijos liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės (b.l. 14,17,18) matyti, kad automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė nuo 2010-12-14 yra G. Š., kad automobiliui yra atlikta techninė apžiūra.

Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (b.l. 19) matyti, kad automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2011-02-09 įvykusios avarijos metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Iš specialisto išvados (b.l. 20) matyti, kad nukentėjusiojo A. V. kraujyje etilo alkoholio 2011-02-09 nerasta.

Iš specialisto išvados (b.l. 25) matyti, kad nukentėjusiajam A. V. 2011-02-09 įvykusio autoįvykio metu buvo padaryta kraujosruva galvoje, kraujosruva su nubrozdinimu kaktos kairėje, nubrozdinimas vidinės kulkšnies srityje, kairės pusės X šonkaulio lūžis, kairės pusės išorinės kulkšnies atskilimas, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės X šonkaulio lūžio, kairės pusės išorinės kulkšnies atskilimo sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų.

Iš autoavarijos vietos schemos (b.l. 33) matyti, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis A. V., įvyko 2011-02-09, 16 val., Pakruojo mieste, V. D. ir G. gatvių sankirtoje.

Iš asmens blaivumo testo Nr.0632 rezultatų (b.l. 36) matyti, kad kaltinamasis A. D. 2011-02-09 įvykusio eismo įvykio metu buvo blaivus (0,00 promilės).

Iš specialisto išvados (b.l. 43-48) matyti, kad automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. D., artėdamas prie lygiareikšmių kelių sankryžos, privalėjo pasitraukti kuo arčiau ašinės kelio ženklinimo linijos, įsijungti kairį posūkį, ir, prieš sukdamas į kairę, privalėjo duoti kelią dviratininkui A. V., važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, tai yra, važiavusiam dešine V. D. gatvės važiuojamosios dalies puse. Automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. D. vykdant aukščiau išdėstytus reikalavimus, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Šioje eismo situacijoje, kadangi vairuotojas A. D., sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam dviratininkui A. V., bei su juo susidūrė ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Iš vaizdo įrašo, esančio CD, pridėto prie baudžiamosios bylos, aiškiai matyti, kad 2011-02-09 įvykusio eismo įvykio metu, žmogus, išsivaręs nuo restorano „Kruoja“ pastato dviratį į V. D. gatvę ir ant jo užsėdęs, važiavo dešine V. D. gatvės puse, o iš priekio ta pačia gatve važiuojantis automobilis, sukdamas į kairę, į G. gatvę, dviratininko nepraleido ir jį partrenkė.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. D. kaltė yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kadangi jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ko pasekmėje įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamasis A. D. nepripažino, kad nukentėjusysis važiavo priešinga puse pagrindine gatve, o teigė, kad nukentėjusysis važiavo per perėją, nes jis tik įsukęs į G. gatvę, pamatė, kaip jam kažkas šmėžtelėjo prieš akis per perėją, o iš kur tas dviratininkas važiavo prieš tai jis nematė.

Tokie kaltinamojo A. D. parodymai yra visiškai nepagrįsti, nes jie yra paneigti kitų byloje ištirtų įrodymų. Nukentėjusysis A. V. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad jis važiavo dviračiu V. D. gatvės dešine puse ir ties G. gatve netikėtai buvo nutrenktas automobilio. Nukentėjusiojo duotus parodymus patvirtino ir liudytojai P. K., A. B. ir E. B., kurie patvirtino matę partrenktą nukentėjusįjį ir netoliese gulintį dviratį bei į G. gatvę įsukusį stovintį kaltinamojo automobilį, tačiau paties susidūrimo aplinkybių jie negalėjo nurodyti, nes visi teigė susidūrimo nematę. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie davė vienodus, nuoseklius parodymus, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei davę priesaikas. Neginčijamai nukentėjusiojo A. V. nuoseklūs parodymai yra patvirtinti eismo įvykį užfiksavusiu vaizdo įrašu, kuris buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu bei specialisto išvada dėl eismo įvykio.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59 str., 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Kaltinamasis A. D. neteistas (b.l. 85), baustas administracine tvarka (b.l. 86-88), padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d., 16 str.), neįgalus, turintis 45 procentų darbingumą (neįgaliojo pažymėjimas NP Nr.0513993, galioja iki 2012-03-30), dirbantis ir registruotas darbo biržoje ( b.l. 89, 90, 177-179), gyvenantis su sugyventine G. Š. ir auginantis penkis mažamečius vaikus (b.l. 94), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b.l. 95), nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant baudą (BK 41 str.) ir jis yra baustinas pinigine bauda (BK 47 str.). Kaltinamajam A. D. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi jis padarė neatsargų nusikaltimą, būdamas blaivus, piktybiškai kelių eismo taisyklių nepažeidė, o tiesiog buvo nepakankamai atidus ir laiku nepastebėjo dviračiu važiuojančio nukentėjusiojo, neturi teistumo, apibūdinamas teigiamai, turi daugiavaikę šeimą su mažamečiais vaikais, yra iš dalies dirbantis ir uždirbantis šeimai pajamas, turi neįgalumą (BK 67 str., 68 str.).

Nukentėjusysis A. V. pateikė teismui prašymą priteisti jam 1028,98 Lt turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, jog šią žalą sudaro 141,40 Lt vaistams, bintui ir papildams, 340,58 Lt papildomam maistui ligoninėje, 227,00 Lt kelionėms į ligoninę, 170 Lt už eismo įvykio metu suplėšytą striukę ir 150,00 Lt už advokato teisinę konsultaciją (b.l. 51, 127-128, 129-130). Šiam ieškiniui pagrįsti nukentėjusysis pateikė sutartį su asmeniu, jam suteikusiu vežimo paslaugas (b.l. 156), bei kelionės bilietus (b.l. 52), kas pateisina 227,00 Lt išlaidas, vieną vaistų pirkimo kvitą, kuris pateisina 23,42 Lt išlaidas (b.l. 52), teisinių paslaugų sutartį, sąskaitą už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą, kas pateisina 150,00 Lt išlaidas už teisinę konsultaciją. Visos kitos turtinės žalos atlyginimo išlaidos nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, pagal kurias būtų buvę galima tiksliai apskaičiuoti ir nustatyti jų dydį, todėl nukentėjusiojo A. V. 628,56 Lt civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodyta ir atmestina, o 400,42 Lt civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo įrodyta ir tenkintina, priteisiant ją iš civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ (CK 6.249 str., 6.254 str., 6.263 str., BPK 115 str.). Civilinis atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ privalo atlyginti žalą, neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo. Iš draudimo bendrovės pagal pateiktą civilinį ieškinį šioje byloje priteistina turtinė žala neviršija Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, galiojusio nusikaltimo padarymo metu, 11 str. numatytos maksimalios atlygintinos sumos dėl žalos turtui (500 000 eurų), todėl ši žala nukentėjusiajam priteistina iš civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva“.

Nukentėjusysis A. V. pareiškė šioje byloje 15000,00 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti dėl patirto skausmo, streso, pergyvenimo, sukeltų nepatogumų, sutrikdžiusių sveikatą, dėl kurių jis negalėjo atlikti namų ūkio darbų, dėl sugaišto laiko, lankantis gydymo, policijos, teismo įstaigose (b.l. 51, 127-128), kuris yra pagrįstas jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, bei byloje esančiu nemotyvuotu prašymu pripažinti jį civiliniu ieškovu (b.l. 54). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris buvo padarytas dėl neatsargaus nusikaltimo, t.y., kaltinamasis A. D. kilusių pasekmių nenorėjo ir jų nesiekė, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad padarytas pažeidimas susijęs su itin dideliu kaltinamojo neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, ir priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 6000,00 Lt. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma neturtinei žalai atlyginti iš draudimo bendrovės negali viršyti 2500 eurų (8632,00 Lt), todėl iš civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ nukentėjusiajam priteistina 6000,00 Lt neturtinės žalos. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviems asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusį žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 3 d.). Likusi 9000,00 Lt civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktiniame diske esantis vaizdo įrašas, saugomas prie bylos, paliktinas prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir jį nubausti 6 MGL dydžio (780,00 litų) pinigine bauda, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta nustatytu terminu į valstybės pajamas, tai yra, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 6801 ir kvitas apie baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės papildomų išlaidų, tai yra, privalės antstolių kontorai sumokėti vykdymo išlaidas.

Priteisti iš civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva“, įmonės kodas 110012799, buveinė Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, a/s Nr.(duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, civilinius ieškinius - 400,42 Lt (keturis šimtus litų ir 42 centus) dėl turtinės žalos atlyginimo ir 6000,00 Lt (šešis tūkstančius litų) dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam Dagilėlio g. 23, Pakruojyje.

Nukentėjusiojo A. V. civilinių ieškinių dalis – 628,56 Lt (šešis šimtus dvidešimt aštuonis litus 56 centus) dėl turtinės žalos atlyginimo ir 9000,00 Lt (devynis tūkstančius litų) dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktiniame diske esantį vaizdo įrašą, saugomą prie bylos, palikti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.