Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, be nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu atliekantis paskirtą administracinį areštą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, teistas: 1) 1997-04-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 271 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis LR BK 47¹ str., nuosprendžio vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 1997-05-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 m. su turto konfiskavimu; 3) 2002-04-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 45 str. 1 d., 45 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 1 m. pataisos darbų su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal LR BK 245 str. ir 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. kaltinamas tuo, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, t. y. jis 2011-07-29 apie 14 val. atėjo į V. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur liko be jos sutikimo iki 2011-07-30 apie 07.00 val., tokiu būdu nevykdydamas Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl jo iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

A. G. taip pat kaltinamas tuo, kad 2011-07-30 apie 07.00 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio V. G., pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai V. G. priklausantį kraujospūdžio matavimo aparatą už 301 Lt, nuo saulės akinius už 120 Lt, iš viso pagrobė 421 Lt vertės svetimą turtą.

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad motina jį įsileisdavo į namus kuomet būdavo nevartojęs alkoholio. Apie 2006 metų teismo sprendimą, kad negali lankytis pas motiną, jis nežinojo. Sužinojo iš motinos, kad buvo kažkoks teismo sprendimas, bet koks tiksliai ir kad juo draudžiama lankytis pas motiną, jis nežinojo. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie jį nežinojo, sprendimo neskaitė. Į teismą sprendimo pasiimti nebuvo atėjęs. Tuo metu gyveno su moterimi, ne pas motiną. Dėl iškeldinimo iš buto pas antstolį nebuvo kviestas. Pas motiną ateidavo, buvo savaitę prieš įvykį. Pas motiną eidavo, nes neturėjo kur eiti. Pas motiną 2011 m. liepos 29 dienos vakare, šeštadienį, atėjo išgėręs alkoholinių gėrimų, motina nesuprato, kad jis išgėręs. Kaip įėjo į butą, ir ką tuomet veikė motina, neprisiminė, fizinės jėgos nenaudojo, o ryte, motinai išvedus pavedžioti šunį, jam kilo mintis paimti daiktus. Ką darė, jis suprato. Jis paėmė tik kraujo spaudimo aparatą, o akinių neėmė, net nežino, kurie akiniai dingo. Mamos akiniai būdavo ant veidrodžio. Motina turėjo juos kelis. Ankščiau yra kelis kartus vogęs iš mamos. Į policiją motina kreipėsi ir anksčiau. Kraujo spaudimo aparatą paėmė iš sekcijos ir užsikišo už rūbų, išeidamas dar susitiko su motina. Už aparatą gavo 10-15 Lt, jį pardavė nežinomam asmeniui. Pinigus pragėrė, motinos neatsiprašė. Civiliniu ieškiniu pareikštą žalą atlygins. Kaltinamasis parodė, kad šiuo metu atlieka paskirtą administracinį areštą. Atlikęs jį žada dirbti, registruotis darbo biržoje ir atlyginti žalą. Šiai dienai pajamų neturi. Dėl tokio poelgio gailėjosi, parodė, kad žalą pasistengs atlyginti, atsiprašė motinos, pažadėjo, kad grįžęs iš areštinės nebevogs, nevartos alkoholio, susiras darbą.

Nukentėjusioji V. G. parodė, kad sūnus vartoja alkoholį, geria kasdien. Tą vakarą valė laiptinės koridorių, kuomet atėjo sūnus ir įėjo į kambarį, jis sakėsi esąs negirtas. Tą vakarą sūnų pavalgydino. Ryte, jai pavedžiojus šunį ir grįžus namo, sūnus išėjo. Vėliau pastebėjo, kad nėra spaudimo matavimo aparato bei akinių. Aparatas buvo sekcijoje, o akiniai - sekcijoje ant lentynos. Spaudimo matavimo aparatą įvertino 301 Lt, jį buvo nupirkusi dukra su sūnumi. Akinius įvertino 120 Lt. Ar sūnus A. buvo matęs teismo sprendimą, nukentėjusioji nežinojo, jis buvo padėtas namie. Teismo sprendimą ji turi, sūnui A. jo nerodė, bet jis galėjo jį matyti, tačiau jam nebuvo įdomu. Anksčiau yra pavogęs smulkių daiktų. Nukentėjusioji parodė, kad į namus įleidžia sūnų, nes yra jo mama ir jai jo gaila. Norėtų, kad sūnus nepiktnaudžiautų alkoholiu ir eitų dirbti bei nevogtų, ji jam leistų bute gyventi. Sūnus grįžo po 3 dienų, tuomet ji iškvietė policiją ir jį išvežė į areštinę. Ankščiau pas antstolius dėl sūnaus iškeldinimo pagal teismo sprendimą kreipėsi, tačiau reikėjo mokėti 100 Lt ir ji atsisakė, nes pinigų neturėjo.

Be kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymų, teismas remiasi ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

2011-08-02 V. G. protokolu-pareiškimu (b. l. 3);

2011-08-03 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7);

2011-08-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. G. pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-02-15 sprendimą (b. l. 14);

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-02-15 sprendimo kopija (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

LR BK 245 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (baudžiamasis nusižengimas) yra teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas. Šios baudžiamojo įstatymo normos saugoma vertybė – įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, kuris reiškia, kad teismo sprendime nustatytų nurodymų privalo paisyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismų įstatymo 9 str. 1 d. imperatyviai įtvirtinta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006-02-15 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą už akių, kuriuo atsakovas A. G. buvo iškeldintas iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios vietos, taip pat nuspręsta panaikinti atsakovui A. G. teisinę gyvenamosios vietos registraciją adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas, spręsdamas dėl A. G. pareikštų kaltinimų pagal LR BK 245 str., pažymi, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006-02-15 sprendimu nepanaikino A. G. teisės ateiti pas savo motiną į namus, ją lankyti adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu sprendimu tik buvo išspręsti A. G. iškeldinimo bei teisinės gyvenamosios vietos registracijos panaikinimo klausimai. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-02-15 sprendimu A. G. nebuvo nustatytas draudimas lankyti savo motiną adresu (duomenys neskelbtini). Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad A. G. 2011-07-29 apie 14 val. ateidamas į V. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir ten būdamas iki 2011-07-30 apie 07.00 val., nevykdė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-02-15 sprendimo. Juolab, kad byloje nėra duomenų, jog A. G. tą vakarą atėjo į motinos butą prieš jos valią.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad LR BK 245 str. įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y., kaltinamasis turi suvokti, kad privalo vykdyti teismo sprendimą, žino teismo sprendimo turinį, suvokia teismo sprendimo nevykdymo pavojingumą, ir visa tai suprasdamas asmuo nori ir siekia toliau nevykdyti teismo sprendimo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-02-15 sprendimas buvo priimtas už akių, byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas A. G. nedalyvaujant, priimtas teismo sprendimas jam įteiktas nebuvo, A. G. apie priimtą sprendimą nežinojo ir su jo turiniu susipažinęs nebuvo. Kaltinamasis teisme taip pat parodė, kad žinojo, jog buvo kažkoks teismo sprendimas, bet koks tiksliai ir kad juo draudžiama lankytis pas motiną, jis nežinojo, teismo posėdyje nedalyvavo, apie jį nežinojo, sprendimo neskaitė, į teismą sprendimo pasiimti nebuvo atėjęs, tuo metu gyveno su moterimi, ne pas motiną, dėl iškeldinimo iš buto pas antstolį nebuvo kviestas. Šias aplinkybes patvirtino ir pati nukentėjusioji V. G., parodydama, kad, ar sūnus A. G. buvo matęs teismo sprendimą, ji nežinojo, jis buvo padėtas namie, sūnui sprendimo nerodė, bet jis galėjo jį matyti, tačiau jam nebuvo įdomu. Be to, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji parodė, kad V. G. į savo namus įleidžia sūnų, nes yra jo motina ir jai jo gaila. Šios aplinkybės rodo, kad A. G. veiksmuose nėra jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios, kuri rodytų, kad kaltinamasis tyčia, sąmoningai nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Todėl A. G. dėl šios veikos išteisintinas.

Išdėstyti įrodymai, t. y., kaltinamojo A. G. parodymai, nukentėjusiosios V. G. parodymai, apie tai, kaip buvo pagrobtas nukentėjusiajai V. G. priklausantis kraujospūdžio matavimo aparatas už 301 Lt, akiniai nuo saulės už 120 Lt, duoda pagrindo teigti, kad A. G. padaryta veika atitinka LR BK 178 str. 1 d., t. y. kaip svetimo turto pagrobimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 8 p. nurodoma, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. G. užvaldė nukentėjusiajai priklausantį turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad akinių nuo saulės jis nevogė, vertindamas šiuos parodymus kaip kaltinamojo gynybinę versiją, taip siekiant sušvelninti nusikaltimu padarytas pasekmes, ir remiasi nuosekliais ir detalizuotais nukentėjusiosios parodymais, kad kaltinamasis iš jos pagrobė 120 Lt vertės akinius nuo saulės. Nukentėjusioji 2011-08-02 protokole-pareiškime, 2011-08-02 apklausos protokole, 2011-08-04 papildomos apklausos protokole ir teisiamajame posėdyje aiškiai įvardijo, kokių konkrečių daiktų (kraujospūdžio matavimo aparato ir akinių nuo saulės) neteko po A. G. apsilankymo jos bute. Byloje nėra duomenų, kad V. G. dėl vienokių ar kitokių aplinkybių būtų suinteresuota melagingai apkaltinti savo sūnų nusikalstamos veikos padarymu, todėl teismas jos parodymus traktuoja kaip atitinkančius objektyvią tiesą. Gi kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, pripažino, kad „motinai išvedus pavedžioti šunį, jam kilo mintis paimti daiktus“, būtent pavartodamas daugiskaitą. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, atsižvelgdamas į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą, ir nustatytą turto, kurį kaltinamasis užvaldė, vertę, daro išvadą, kad kaltinamojo A. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d. kaip svetimo turto, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, pagrobimas.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė.

Teismas, skirdamas bausmę A. G. už svetimo turto pagrobimą, atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į tai, kad A. G. buvo teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus (b. l. 48-50), įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 51-65), policijos charakterizuojamas neigiamai (b. l. 42), yra VšĮ Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninės pacientų registre, nustatyta diagnozė – priklausomybės sindromas alkoholiui (b. l. 44), yra VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre pacientų registre (b.l. 46), nedirbantis (b. l. 67), neturi pastovios gyvenamosios vietos, legalus pragyvenimo šaltinis nėra žinomas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas skiria A. G. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, paskiriant 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką A. G. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-08-02 22.10 val. iki 2011-08-03 14.45 val., viena para.

A. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. G. pareiškė 421 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 21). Turtinė žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais, todėl pareikštas 421 Lt civilinis ieškinys yra pagrįstas, tenkintinas ir iš kaltinamojo A. G. priteistina atlyginti 421 Lt turtinę žalą nukentėjusiajai V. G. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 5 d.,

nusprendžia:

A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011-08-02 iki 2011-08-03, vieną parą.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios V. G. civilinį ieškinį 421 Lt sumai tenkinti ir iš kaltinamojo A. G. priteisti atlyginti 421 Lt turtinę žalą nukentėjusiajai V. G..

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.