Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-295-544/2009

Teisėja Jelena Šiškina Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1;22.3.1;

27.3.2.1; 45.12; 75.6.2; 114.11;121.18;

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės (pranešėja), Laimanto Misiūno, sekretoriaujant V. D., dalyvaujant ieškovui S. Č., jo atstovui advokatui G. S., atsakovei L. L., jos ir nepilnamečio K. Č. globėjo B. R. atstovei advokatei R. N., atsakovui M. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-532-653/2009 pagal ieškovo S. Č. ieškinį atsakovams I. Č. teisių ir pareigų perėmėjui K. Č., atstovaujamam globėjo B. R., L. L., M. K., trečiajam asmeniui UAB „Glorieta“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2007-10-31 sprendimu Vilniaus m. 3 apylinkės teismas ieškinį atmetė. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad sutuoktiniai I. ir S. Č. kartu su savo giminaičiais 1998-03-16 įsteigė UAB „Glorieta“ ir pasirašė steigimo sutartį (1 t., b. l. 18-24). Jos 3.3 p. numatyta, kad steigėjai susitaria, jog tiek I. Č., tiek S. Č. įsigyja po 40 vnt. PVA po 40 000 Lt vertės. Atsakovės I. Č. teiginį, kad akcijos buvo įsigytos iš asmeninių lėšų, teismas vertino neįrodytu ir atmetė. Teismas pripažino, kad tuo metu galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse buvo numatyta galimybė pakeisti sutuoktinių nuosavybės formą santuokos metu. Aiškinant sutartį, būtina atskleisti tikruosius šalių ketinimus. Šalių paaiškinimai įrodo, kad minėtos akcijos po 40 vienetų buvo paskirstytos tarp abiejų sutuoktinių siekiant vystyti verslą akcijas pasidalijus tarpusavyje. Toks akcijų pasiskirstymas suponavo ir naudojimąsi akcininkų turima balsavimo teise. Taigi, sutuoktiniai realiai atskirai valdė akcijas, ką patvirtina UAB „Glorieta“ akcininkų sąrašas, steigimo sutartis, ieškovo pateikta pažyma (1 t., b. l. 25). Iš 2001-06-15 akcijų dovanojimo sutarčių (1 t., b. l. 78-79) matyti, kad pats ieškovas padovanojo sūnui K. Č. 40 vnt. minėtų akcijų, o ieškovė, kuri kartu buvo ir sūnaus įstatyminė atstovė, jas priėmė. Pagal LR CK 3.92 str. 4 d., sandorius dėl vertybinių popierių, kurie yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, perleidimo, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus atvejį, kai yra kito sutuoktinio įgaliojimas. Vertinant atsakovės dalyvavimą sandoryje šiuo atveju, pažymėtina, kad ji veikė ne už save, o atstovaudama dovanos gavėją ir šalių sūnų nepilnametį K. Č.. Nors sutarties 2 p. nurodyta, jog dovanojamos akcijos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso dovanotojui, tačiau dovanotoju nurodžius tik vieną ieškovą, teismas padarė išvadą, kad realiai šios akcijos buvo tarp sutuoktinių padalintos dalimis ir priklausė kiekvienam iš jų asmeninės nuosavybės teise. Todėl sprendė, jog atsakovė I. Č. turėjo teisę šias akcijas padovanoti be kito sutuoktinio sutikimo, kaip ir ieškovas galėjo dovanoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias akcijas savo sūnui be ieškovės sutikimo. Teismui nenustačius pirmojo sandorio negaliojimo pagrindų, kitas ginčijamas sandoris taip pat laikomas teisėtu. Ieškovas tik teismo posėdyje nurodė, kad jam, kaip įstatyminiam atstovui, nebuvo pranešta apie ketinimą parduoti akcijas M. K.. Kadangi šia aplinkybe jis nesirėmė nei ieškinyje, nei nagrinėjant ieškinį iš esmės, todėl teismas sprendė, jog ši aplinkybė neturi būti vertinama. M. K. nesąžiningumas neįrodytas, o atsakovų paaiškinimai, 2006-10-02 pirkimo-pardavimo sutarties 5 str. 1 d. turinys tik patvirtina, kad šis atsakovas įsigydamas akcijas buvo pakankamai rūpestingas, tačiau nežinojo apie teismine tvarka sprendžiamą ginčą dėl turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje (2 t., b. l. 38-42).

Apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovas S. Č. ir atsakovė I. Č. 1996-09-28 sudarė santuoką (1 t., b. l. 17). Atsakovė I. Č. mirė 2008-03-11 (2 t., b. l. 74, 77-78). Jos teisių ir pareigų perėmėjas nepilnametis sūnus K. Č., atstovaujamas globėjo B. R., ir atsakovė L. L. (2 t., b.bl. 81, 82, 88, 96, 101-105, 108-109). 1998-03-16 steigėjai I. Č., S. Č. ir jų tėvai įsteigė UAB „Glorieta“ ir kiekvienas iš jų įsigijo po 40 PVA po 40 000 Lt vertės (1 t., b. l. 18-24, 25, 71-73). 2006-07-10 sudaryta ginčijama dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovė I. Č. padovanojo savo dukrai iš pirmosios santuokos L. L. 40 vnt. UAB „Glorieta“ PVA, kurios, kaip nurodyta sutarties 2 p., asmeninės nuosavybės teise priklauso I. Č. pagal 1998-12-28 UAB „Glorieta“ akcijų sertifikatą (1 t., b. l. 3). 2006-10-02 sudaryta ginčijama akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė L. L. minėtus 40 vnt. UAB „Glorieta“ PVA už 40 000 Lt pardavė atsakovui M. K. (1 t., b. l. 57). Ieškovas teigia, jog minėtos akcijos priklausė ir jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kadangi šio sandorio sudaryme nedalyvavo ir įgaliojimo sutuoktiniui sudaryti šį sandorį nedavė, todėl sandorį ginčija, teigdamas, kad jis turi būti pripažintas negaliojančiu CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 1 p., 3.92 str. 1 d., 4 d., 6 d., 3.96 str., 4.96 str., 6.145 str. pagrindais (1 t., b. l. 1, 2, 3, 119).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu ieškinys atmestas, todėl visų argumentų nekartoja. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, ginčo akcijos tikrai yra įgytos I. ir S. Č. esant santuokoje (1969 m. SŠK 21, 22 str., 2001 m. CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Tačiau bylos duomenys: steigimo sutartis, akcininkų knygos įrašai patvirtina ir tai, kad UAB „Glorieta“ įsteigė trys šeimos, iš kurių kiekvienai teko po 80 bendrovės akcijų arba po 40 akcijų kiekvienam iš šešių steigėjų. UAB „Glorieta“ akcijos - sertifikatai Nr. 001 ir Nr. 002 1998-12-28 buvo išduoti tik atsakovės I. Č. ir tik ieškovo S. Č. vardais (1 t., b. l. 76, 77). Nei juose, nei akcininkų knygoje nenurodyta, kad šios 80 PVA priklauso minėtiems asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise (2 t., b. l. 64-67, 71-73). Pagal bylos duomenis, vėlesnė įvykių eiga patvirtina, kad kiekvienas iš akcininkų akcijas valdė, naudojo ir jomis disponavo savarankiškai nesant kito sutuoktinio dalyvavimo ar įgaliojimo. Ieškovas jau 2001-06-15 pirkimo-pardavimo sutartimi akcijas pardavė savo nepilnamečiam sūnui K. Č. (1 t., b. l. 78). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiame sandoryje atsakovė I. Č. dalyvavo kaip nepilnamečio vaiko atstovė, o ne kaip akcijų dovanotoja. 2001-06-28 motinos V. Č. padovanotas 80 PVA ieškovas 2001-07-20 padovanojo savo sūnui K. Č. (1 t., b. l. 74-77, 79). Nepaneigta, kad nuo 2001 metų liepos mėnesio ieškovas nedalyvavo akcininkų susirinkimuose, nebalsavo dėl bendrovėje priimamų sprendimų, kitais būdais nedalyvavo įmonės valdyme ir reikalų tvarkyme, ką galėjo ir turėjo daryti, jei manė, jog likusios 40 vnt. I. Č. vardu esančių akcijų priklauso ir jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nuo 2004 metų ieškovas nebedirbo bendrovėje. Tuo metu galioje CK ir SŠK normos nedraudė sutuoktiniams susitarti dėl turto nuosavybės formos santuokos metu. Abu sutuoktiniai turėjo pakankamai ženklių pajamų tiek iš savo darbo, tiek ir nuomojamo ar kitaip naudojamo turto, todėl toks susitarimas galėjo būti pagrįstas ir pateisinamas šalių ekonominiu pagrindu ir nepažeidė nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų (1 t., b.bl. 209, 212-216, 2 t., b. l. 11-12). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į minėtus kriterijus, tikimybių pusiausvyros principą pagal bylos duomenis labiau tikėtina, kad faktinės aplinkybės buvo tokios kaip nurodo atsakovai, o ne kaip nurodo ieškovas.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė I. Č. sunkiai sirgo ir mirė (1 t., b. l. 109, 2 t., b.bl. 8). Todėl nepaneigtas atsakovės L. L. argumentas, kad jai padovanotas 40 vnt. UAB „Glotrieta“ akcijų ji 2006-10-02 atsakovui M. K. pardavė dėl turtinės padėties, dėl to, kad buvo reikalingos papildomos lėšos sergančios motinos gydymui ir nepilnamečio brolio išlaikymui.

UAB „Glorieta“ akcijos yra materialios. Akcijų sertifikatas perduodamas jį indosuojant. Akcinių bendrovių įstatymas nenumatė privalomos notarinės formos uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Atsakovą M. K. pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė sąžiningu pirkėju. Pagal bylos aplinkybes, tarp šalių nėra jokio lygio giminystės, svainystės, verslo ar kitokių asmeninių ryšių, dėl kurių būtų galima spręsti apie galimą nesąžiningą elgesį pasinaudojant tais ryšiais. Byloje nėra duomenų, kad šiam atsakovui buvo žinomi ieškovo ir atsakovės ginčai teisme. Atsakovė L. L. teigia, kad apie ieškovo ir I. Č. ginčus teisme M. K. nesakė, nes ir pati mažai žinojo. Sutarties 5.1 p. ji patvirtino ir garantavo, kad neturi jokių įsipareigojimų tretiesiems asmenims dėl parduodamų akcijų, jos nėra įkeistos, neareštuotos, neapsunkintos ir dėl jų nėra ginčų teismuose (1 t., b. l. 57). Sutarties 5.2 punkte atsakovas M. K. patvirtino, kad susipažino su bendrovės finansinę būklę atspindinčiais dokumentais, kad bendrovės būklė jam žinoma ir jį tenkina (1 t., b.bl. 57), tačiau tai neįrodo, kad finansinę būklę atspindinčiuose dokumentuose buvo duomenys ir apie sutuoktinių I. ir S. Č. santuokos nutraukimo bylą ir turtinius ginčus teisme. Todėl pagrįsta išvada, kad ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, paneigiančių šios sandorio šalies sąžiningumo prezumpciją.

Ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio 1200 Lt sumokėjimas iki apygardos teismo sprendimo priėmimo (2 t., b. l. 54). Todėl atmetant apeliacinį skundą iš ieškovo į valstybės pajamas priteisiama 1200 Lt žyminio mokesčio. Atsakovė L. L. pateikė atsileipimą į apeliacinį skundą ir ją apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovavo advokatas. Todėl jį turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteisiamos iš apelianto, kurio skundas atmetamas (2 t., b. l. 124, 125, CPK 98 str. 3 d.). Prašomos priteisti 1000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka LR Teisingumo Ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dydžius (CPK 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 metų spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

-atsakovei L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Lt advokato pagalbai apmokėti;

-į valstybės pajamas – 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Lt žyminio mokesčio.