- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-27
- Bylos Nr.
- 2A-2615-611/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18080-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- V. E.
- Ieškovas
- J. B., S. B.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. B. ir S. B. ieškinį V. E. dėl gautos dalies honoraro už teisines paslaugas priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovams dėl atsiskaitymo už suteiktas teisines paslaugas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo 6000 Lt gautos honoraro dalies už teisines paslaugas, 382 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas, tuo metu būdamas advokatas, 2008-06-09 sudarė su ieškove J. B. pavedimo sutartį, kuria įsipareigojo parengti teismui ieškinį bei atstovauti pirmosios instancijos teisme. Pagal sutartį atsakovui buvo sumokėta 5000 Lt. Atsakovas Vilniaus apygardos teismui 2008-06-30 parengė ieškinį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir teisinės registracijos panaikinimo bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, jog ieškinys yra pateiktas su trūkumais, todėl nustatė terminą šiuos trūkumus pašalinti. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą nepateikė teismui nekilnojamojo turto vertinimo, todėl minėtam turtui nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, trečiasis asmuo šį turtą pardavė ir jie patyrė didelės vertės žalą. 2008-08-21 atsakovas su ieškovu sudarė pavedimo sutartį, kuria įsipareigojo parengti teismui pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atstatymo į ieškovo tėvo po mirties paliktą turtą ir atstovauti teisme. 2008-09-19 atsakovui buvo sumokėta 3000 Lt bei perduoti dokumentų originalai (ieškovo gimimo liudijimas, teismo sprendimai dėl juridinio fakto nustatymo ir giminystės ryšių patvirtinimo). Tačiau atsakovas visiškai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų – neparengė teismui pareiškimo, neatliko kitų reikalingų veiksmų, be to, nepateikė jokios ataskaitos apie atliktus veiksmus, negrąžino jam perduotų dokumentų. 2008-12-30 atsakovas su ieškovu pasirašė pavedimo sutartį, kuria įsipareigojo parengti atsiliepimą civilinėje byloje Nr. 2-4078-178/2008 Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje. Ieškovas sumokėjo atsakovui pagal šią sutartį 1500 Lt. Atsakovas laiku nepateikė teismui tripliko ir nepranešė priežasčių, kodėl praleido terminą. 2008-09-11 atsakovas parengė Lietuvos Generalinei prokuratūrai ieškovų pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų V. T. veiksmų, tačiau dėl nežinomų priežasčių nepateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui visų surinktų įrodymų ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. 2010-02-11 Lietuvos advokatūros garbės teismas išnagrinėjo advokato V. E. drausmės bylą. Garbės teismo posėdyje atsakovas sutiko ieškovams grąžinti dalį gauto už teisines paslaugas honoraro – 6000 Lt litų, tačiau šių pinigų jis iki šiol jiems negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškovų reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad būdamas advokatu neturėjo jokių drausminių nuobaudų, o Lietuvos advokatų garbės teismas jam neleidęs pateikti papildomų dokumentų į nagrinėjamą bylą ir priėmęs sprendimą tuo metu, kai jis sirgo. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje jis nurodė dalyvavęs apklausiant abu ieškovus ir vėliau juos atstovavo, dalyvavo jų akistatose bei atliekant kitus procesinius veiksmuose. Nors abu ieškovai naudojosi jo paslaugomis, tačiau iki šiol jam nesumokėjo sutarto užmokesčio. Nors sutartyse ieškovai įsipareigojo apmokėti atsakovui transporto, telekomunikacijų ir kitas išlaidas, tačiau jų ieškinyje neminėjo. Ieškovai, jo kaip advokato paslaugomis naudojosi ir kitose bylose, rekomendavo jį savo dukrai, kuriai jis parengė ieškinius.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovams, prašydamas priteisti iš jų 4000 Lt už suteiktas teisines paslaugas pagal 2008-06-05 teisinių paslaugų sutartį, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal šią sutartį jis turėjo teikti teisines paslaugas ieškovams Vilniaus m. 2 policijos komisariate ir atstovauti ieškovus, vedant derybas su žemės sklypo pirkimo-pardavimo šalimis. Jis paaiškinęs ieškovei, kad pokalbio įrašą ji turi išversti į lietuvių kalbą, tačiau iki ikiteisminio tyrimo pabaigos ji nepateikė vertimo, kitų rašytinių įrodymų. Nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo V. T. kaltę dėl sukčiavimo ir atsakovų sumušimo, Vilniaus m. apylinkės prokuratūra 2009-06-19 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutraukus tyrimą, ieškovai nutraukė su juo visas pavedimo sutartis, nurodydami, kad yra nepatenkinti atstovavimu ir atsisakė sumokėti 4000 Lt honorarą už suteiktas teisines paslaugas.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepime į atsakovo priešieškinį su reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad tokio turinio, kokio yra pateikta į bylą 2008-06-05 teisinių paslaugų sutartis, jie nepasirašinėjo ir kito šios sutarties egzemplioriaus jie neturi. Pažymėjo, kad 2008-06-05 dar nebuvo jokios kalbos, kad bus kreipiamasi dėl ikiteisminio tyrimo, kadangi į Generalinę prokuratūrą ieškovai kreipėsi tik 2008-09-11. Ieškovai sutiko, kad atsakovas atliko tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir kad be pavedimo sutarties ir aptarto honoraro atsakovas taip pat 2008-09-11 parengė Generalinei prokuratūrai jų pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų V. T. veiksmų, susijusių su žemės sklypu ir sodo namelio pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymu ir sutarties sąlygų vykdymu. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas du kartus dalyvavo ieškovų apklausose ir vieną kartą akistatoje su V. T. Šie veiksmai užtruko apie 2,5 val. Ieškovė J. B. garso įrašo vertimą iš rusų k. į lietuvių k. padarė 2009-05-22 ir iš karto perdavė atsakovui. Tuo pačiu atsakovui perdavė ir liudytojos S. G. rašytinį paaiškinimą, tačiau atsakovas dėl neaiškių priežasčių visų surinktų įrodymų tyrėjui nepateikė. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškovai norėjo šį nutarimą apskųsti, tačiau nesulaukė atsakovo teisinės pagalbos. Atsakovas neatsiliepdavo į telefono skambučius, neatsakinėjo į SMS žinutes, o kadangi atsakovas neturėjo savo kontoros ir pastovios darbo vietos, ieškovai negalėjo jo surasti. Todėl buvo nutrauktos visos sutartys su atsakovu, kreiptasi į Lietuvos advokatūrą bei teisinės pagalbos į kitą advokatą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovų J. B. ir S. B. ieškinį tenkino pilnai, atsakovo V. E. priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovams iš atsakovo 6000 Lt honoraro dalį už teisines paslaugas, 382 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3091,46 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovų naudai. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo 425,14 Lt sumą už ekspertizės atlikimą 33 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas teismui pateikė 2008-06-05 teisinių paslaugų sutartį, sudarytą su ieškovais, kurioje įrašyta, jog ieškovai paveda atsakovui Vilniaus 2 PK atstovauti klientus vedant derybas su pirkimo-pardavimo sandorio šalimis F. T., J. T., Z. T., už 4000 Lt sumą. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovų pagal šią sutartį jam nesumokėtą 4000 Lt honorarą. Ieškovai teigė, jog tokio turinio sutarties su atsakovu nepasirašinėjo. Jų prašymu byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte 2012-04-27 Nr. 11-3012(11) nurodyta, jog 2008-06-05 teisinių paslaugų sutartyje pasirašė ieškovai. 2013-02-12 teismo posėdyje ieškovai teigė, jog teisinių paslaugų sutartis galėjo būti jiems pateikta be jokio teksto, kurį atsakovas įrašė vėliau. Priešieškinyje atsakovas nurodė, jog 2008-06-05 teisinių paslaugų sutartį šalys sudarė norėdamos iš dalies įteisinti ieškovo jau padarytą darbą Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje atliktame ikiteisminiame tyrime. Tačiau 2013-02-12 posėdyje atsakovas nurodė, jog jis per klaidą minėtoje sutartyje įrašęs, jog bus atstovaujama ir Vilniaus 2 PK. Todėl apylinkės teismas tokius atsakovo paaiškinimus dėl 2008-06-05 teisinių paslaugų sutarties ribų atmetė, be to, atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kokius konkrečius veiksmus jis atliko atstovaudamas ieškovus pagal minėtą teisinių paslaugų sutartį, atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovų jam nesumokėtą honorarą pagal šią teisinių paslaugų sutartį atmetė kaip nepagrįstus (CPK 178 str., 185 str.).
Vertindamas atsakovo veiksmus ir jo suteiktas/ar nekokybiškai suteiktas paslaugas ieškovams, teismas pažymėjo, jog atsakovas paslaugas ieškovams teikė būdamas advokatu. Todėl atsižvelgė į specifinę advokatų padėtį, į tai, kad advokato profesijai yra viena iš profesijų rūšių, kurioms yra taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai. Vadovaujantis LR Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1 p. atsakovas privalėjo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Lietuvos advokatų garbės teismas, priimdamas sprendimą dėl atsakovo išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, nurodė, jog advokatas V. E. savo veiksmais ir poelgiais klientams tiesiogiai leido nusivilti advokato vardu ir reputacija. Teisinių paslaugų nesuteikimas bei vengimas grąžinti už nevykdomus įsipareigojimus iš klientų gautą honorarą sudaro pagrindą advokato veiksmus vertinti kaip turinčius sukčiavimo požymių. Klientai pasitikėjo advokatu kaip teisės profesionalu, tačiau dėl nepateisintų advokato poelgių jiems nebuvo suteikta savalaikė ir tinkama teisinė pagalba.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. E. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti iš ieškovų J. B. ir S. B. 4000 Lt už suteiktas teisines paslaugas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai keitė savo parodymus, teisėjos akivaizdoje ieškovus atstovavęs advokatas nunešė ginčijamą teisinių paslaugų sutartį ir leido ieškovams padėti pirštų antspaudus, tokiu būdu užkirto kelią paskirti daktiloskopinę ekspertizę, o ieškovus atstovavęs advokatas suplėšė teisinių paslaugų sutartį su ieškovais, tai įrodo byloje esanti perplėšta teisinių paslaugų sutartis ir teismo raštinės darbuotojos tarnybinis pranešimas. Pažymi, kad pradėjus nagrinėti apelianto priešieškinį ieškovai neigė, kad jie pasirašė su advokatu teisinių paslaugų sutartį, po to pakeitė parodymus ir pradėjo neigti pasirašę sutarties tekstą. Vėliau ieškovams neįtiko datos ir apelianto ranka padarytas įrašas Vilniaus policijos antrajame komisariate, nors, apeliantas įrašą padarė ieškovei matant, kadangi kontoroje paliko orderių knygutę.
2. Tvirtina, jog teismas neįvertino, kad į bylą apeliantas buvo padavęs jo ir ieškovo pasirašytą 2008-05-21 pavedimo sutartį ir vykdydamas ją 2008-05-21 parengė ieškovui ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkes teismui civilinėje byloje Nr. 2-9025-735/2008. Byla buvo išnagrinėta 2008-09-17, o pinigai sumokėti 2008-09-19, todėl sumokėtas 3 000 litų honoraras yra už išnagrinėtą civilinę bylą, bet ne už ateityje privalomus atlikti darbus, atkuriant ieškovui nuosavybes teisę į jo tėvui atkurtą nuosavybę. Kadangi ieškovai ir apeliantas nepasirašė jokių sutarčių per tą laikotarpį, akivaizdu, kad 2008-08-21 3000 litų mokėjimo dokumentas įrodo, kad ieškovai apmokėjo už advokato atliktas paslaugas pasibaigusioje civilinėje byloje.
3. Tvirtina, kad apeliantas 2008-06-07 parengė ieškovų ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl ieškovų sudarytos sodo sklypo ir sodo namelio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir teisinės registracijos panaikinimo. Todėl parengė ieškovų ieškinį Vilniaus apygardos teismui, o ieškinyje nurodė ieškinio sumą 110 000 litų. 2008-06-09 nuvežė parengtą ieškinį ieškovams į namus, kadangi ieškovas buvo neblaivus, o namuose nebuvo ieškovės, ieškinį paliko, kad išsiblaivęs pasirašytų pats ir sutuoktinė. Tik vėliau iš ieškovės sužinojo, kad ieškinio į Vilniaus apygardos teismą niekas nenunešė. Todėl apeliantas pataisė ieškinio datas ir nuvežė ieškinį ieškovams, o jie patys nunešė ieškinį į Vilniaus apygardos teismo raštinę. Tvirtina, kad niekada neturėjo turto vertinimo dokumentų, nėra jokių įrodymų, kad dokumentų originalus ieškovai buvo perdavę apeliantui. Šią aplinkybę įrodo byloje esanti AB Lietuvos pašto Vilniaus filialo pažyma Nr. 16.7-16)3-3496, kad ieškovas 2009-03-04, 2009-04-28 gavo iš Vilniaus apygardos teismo ieškovų ieškinį, nuslėpė teismo persiųstą ieškinį ieškovams.
4. Ieškovai ir Vilniaus apylinkės teismas teigia, kad atsakovas neteikė ieškovams ataskaitos, tačiau įstatymas numato, kad paslaugų teikėjas teikia ataskaitą klientams pareikalavus. Per sutarčių vykdymo laiką jokio reikalavimo raštu ieškovai atsakovui nepateikė.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. atsakovas sąmoningai klaidina teismą, pagal atsakovo minimą 2008-05-21 pavedimo sutartį dėl piniginių lėšų priteisimo, pagal vekselį jis atliko pavedime nurodytus procesinius veiksmus ir jam ieškovė 2008-05-25 sumokėjo 1500 Lt. Gavęs pinigus atsakovas išrašė pinigų gavimo kvito šaknelę LAT NR. 253887, kuri įrodo, kad atsakovas pinigus gavo ir minimą kvitą išrašė civilinėje byloje Nr.2-9025-735/2008 iki Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo sprendimo priėmimo ir būtent atsakovo, kaip buvusio advokato pareiga buvo pateikti teismui ieškovo patirtą bylinėjimosi išlaidas patvirtinantį dokumentą, nes minima civiline byla buvo vedama per advokatą, t.y. V. E. ir pats ieškovas byloje asmeniškai teismo posėdžiuose bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo. Tvirtina, kad atsakovas neatliko teisinių paslaugų, kurias jis įsipareigojo atlikti pagal minėtas pavedimo sutartis, o atliktus darbus atliko nekokybiškai. Dėl paveldėjimo teisės atstatymo atsakovas nieko nedarė, tik paėmė dokumentus ir pinigus. Nepilnai atliko ir kitus pavedimus, neatsakinėjo į ieškovų telefono skambučius, SMS, buvo nepasiekiamas ir nuvykus ieškovams į atsakovo, buvusio advokato kontoros adresą, todėl ieškovams teko kreiptis į kitą advokatą, o su V. E. nutraukti teisinių paslaugų sutartį.
2. Nurodo, kad 2010-03-18 Lietuvos advokatų garbės teismo sprendimu už LR Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. l p., 40 str., Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2.1., 1.3, 6.6, 11.1, 12.4 punktų pažeidimus atsakovas 2010-04-08 buvo išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Lietuvos advokatų garbės teismo sprendime konstatuota, kad atsakovas priėmė klientų pavedimus parengti atitinkamus procesinius dokumentus, už šias paslaugas klientai advokatui iš anksto sumokėjo sutarto dydžio honorarą, tačiau sutartu laiku jis nesuteikė paslaugų, negrąžino nei pinigų, nei dokumentų, perduotų advokatui procesiniams dokumentams parengti, originalų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas sudarė tris pavedimo sutartis. Pagal 2008-06-09 pavedimo sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui 5000 Lt (t.1, b.l. 10), pagal 2008-08-21 pavedimo sutartį 2008-09-19 sumokėjo atsakovui 3000 Lt (t.1, b.l. 19). Pagal 2008-12-30 pavedimo sutartį ieškovai nurodė sumokėję 1500 Lt (t.1, b.l. 3). 2008-06-09 pavedimo sutartyje įrašyta, jog advokatui honoraras už atliktą darbą yra 5000 Lt (t. 1, b.l. 9). Kitose pavedimo sutartyse honoraro dydis buvo neaptartas.
Taigi, šalių ginčas kilęs ne dėl jų sudarytų teisinių paslaugų sutarčių kvalifikavimo ar aiškinimo, bet dėl šių sutarčių vykdymo. Dėl to apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau analizuos tik apeliacinio skundo argumentus dėl teisinių paslaugų sutarčių vykdymo ir atitinkamai dėl atsakovo reikalavimo atlyginti jam už suteiktas paslaugas pagrįstumo.
Pagal LR advokatūros įstatymo 2 str. 1 d. advokatų teikiamos teisinės paslaugos apibrėžiamos kaip teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą. Advokatui už pagal sutartį suteikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį (Advokatūros įstatymo 50 str. 1 d.). Pavedimo sampratą reglamentuojančio CK 6.756 str. 1 d. nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Pagal CK 6.764 str. 1 d., jeigu įgaliotojas nutraukia pavedimo sutartį iki pavedimo visiško įvykdymo, jis privalo atlyginti įgaliotiniui šio turėtas vykdant pavedimą išlaidas bei išmokėti jam atlyginimą, atsižvelgiant į pavedimo dalies įvykdymą, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukta dėl svarbių priežasčių arba įgaliotinis įvykdė pavedimą po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad sutartis baigėsi.
Kaip jau minėta, atsakovas su ieškovais 2008-06-09, 2008-08-21 ir 2008-12-30 buvo sudaręs pavedimo sutartis ir pagal jas įsipareigojo atstovauti įvairiais procesiniais ir kitais klausimais dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo, palikimo priėmimo, taip pat pastaruosius atstovauti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-4078-178/2008. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovams iš atsakovo 6000 Lt honoraro dalį už teisines paslaugas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Atsakovas apeliaciniu skundu tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai keitė savo parodymus dėl 2008-06-05 sudarytos teisinių paslaugų sutarties, į tai, jog 2008-06-07 advokatas parengė ieškovų ieškinį Vilniaus apygardos teismui ir tik vėliau sužinojo, kad ieškinio į Vilniaus apygardos teismą niekas nenunešė, nes ieškovas buvo neblaivus. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pastarojo konkrečius veiksmus, atliktus pagal minėtą 2008-06-05 sudarytą teisinių paslaugų sutartį, įrodymų, patvirtinančių advokato atliktus veiksmus pagal minėtą pavedimo sutartį, nebuvo pateikta ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Be to, 2013-02-12 vykusiame teismo posėdyje pats atsakovas nurodė, jog jis per klaidą minėtoje sutartyje įrašė, jog bus atstovaujama Vilniaus 2 PK (t.2, b.l. 81).
Apeliantas nurodo, jog pagal 2008-05-21 pavedimo sutartį parengė ieškovui ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkes teismui civilinėje byloje Nr. 2-9025-735/2008, kuri buvo išnagrinėta 2008-09-17, pinigai sumokėti 2008-09-19, todėl atsakovo nuomone sumokėtas 3 000 litų honoraras yra už išnagrinėtą civilinę bylą. Ieškovai tvirtina, kad atsakovas neatliko teisinių paslaugų, kurias jis įsipareigojo atlikti pagal pavedimo sutartį, o atliktus darbus atliko nekokybiškai. Dėl paveldėjimo teisės atstatymo atsakovas nieko nedarė, tik paėmė dokumentus ir pinigus, nepilnai atliko ir kitus pavedimus. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojais M. D. ir L. K. taip pat patvirtino, jog atsakovas, būdamas advokatu, jiems nesuteikė sutartų paslaugų, o nesuteikęs paslaugų, pinigų jiems negrąžino (t.2, b.l. 73). Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog 2010-04-08 atsakovas buvo išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo (t. 1, b.l. 55-57), Lietuvos advokatų garbės teismui konstatavus, jog atsakovas priėmė klientų pavedimus parengti atitinkamus procesinius dokumentus, klientai jam iš anksto sumokėjo sutarto dydžio honorarą, tačiau atsakovas sutartu laiku nesuteikė paslaugų, negrąžino nei pinigų nei dokumentų, perduotų jam procesiniams dokumentams parengti, originalų (t.1, b.l. 55).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog vadovaujantis Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1 punktu, atsakovas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, kad advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiškieji elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančių teisės aktų, tiek ir profesinės etikos normų, todėl nepakanka įvertinti advokato veiklą tik įstatymų aspektu, bet būtina jo veiksmus vertinti ir atsižvelgiant į profesinę etiką reguliuojančias normas. Lietuvos advokatų garbės teismas, priimdamas sprendimą dėl atsakovo išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, nurodė, jog atsakovas savo veiksmais ir poelgiais klientams tiesiogiai leido nusivilti advokato vardu ir reputacija, teisinių paslaugų nesuteikimą bei vengimą grąžinti už nevykdomus įsipareigojimus iš klientų gautą honorarą vertino kaip sukčiavimą, pripažino, kad dėl nepateisintų atsakovo poelgių jiems nebuvo suteikta savalaikė ir tinkama teisinė pagalba (t. 1, b.l. 57). Minėtų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog aukščiau aptarti apelianto skundo argumentai nepagrįsti byloje pateiktų įrodymų visetu, o pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacine tvarka nėra jokio įstatyminio pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų ir padarytų išvadų, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių bylos aplinkybių įvertinimu, o apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių išvadų teisingumo. Byloje nustatytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas netinkamai suteikė ieškovams teisines paslaugas.
Atsakovas apeliaciniu skundu tvirtina, jog per sutarčių vykdymo laiką ieškovai nepareikalavo iš atsakovo pateikti ataskaitas. CK 6.722 str. reglamentuoja, jog jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo kliento reikalavimu pranešinėti jam visą informaciją, pateikti ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą, nedelsdamas perduoti klientui viską, ką teikdamas paslaugas gavo kliento naudai. Byloje nepateikta duomenų apie tai, jog atsakovas teikė ieškovams ataskaitą ar informaciją apie jo atliktus veiksmus, tokių duomenų nepateikta ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Taip pat nebuvo pateikta įrodymų, dėl kokių priežasčių atsakovas negrąžino ieškovams jų pateiktų dokumentų originalų. Nors byloje nėra įrodymų, kad ieškovai raštu pareikalavo atsakovą pateikti ataskaitą, tačiau kilus tarp šalių ginčui dėl paslaugų suteikimo ir jų kokybės, būtent atsakovui kilo pareiga įrodyti paslaugų tinkamą suteikimą. Atsakovas į bylą tokių įrodymų nepateikė. Todėl jo apeliacinio skundo argumentai dėl atskaitos neprivalomumo neturi teisinės reikšmės ginčui. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 320 str.). Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra atlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.