Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovui K. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. P., A. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius pareiškimui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

Vadovaujantis 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001-07-01) šiam kodeksui. Kadangi pareiškėjos motina V. K. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. 1994-02-08, todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr.19-138). Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojų V. V., O. P., A. S. paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja A. P. yra V. K. dukra (e. b. l. 6, 11, 15). V. K. 1994 m. vasario 8 d. mirė (e. b. l. 13). V. K. iki mirties visą laiką gyveno su jos (pareiškėjos) šeima. Po jos mirties liko įvairūs asmeniniai daiktai bei Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr.23S-136-(14.23.3.) V. K. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0642 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir teisė gauti Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. birželio 11 d. sprendimu Nr.23S-166-(14.23.3.) V. K. atkurtas nuosavybės teises atlyginant pinigais - 130 Eur (el.b.l.7-10). Mirus V. K., jos turtu rūpinosi A. P.. Iš 1996-11-11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad dar 1996 metais kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinį faktą, jog jos mama nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą, vėliau Panevėžio žemėtvarkos skyriui rašė prašymą, nuolat rūpinasi jos nuosavybės teisės atkūrimu, kreipėsi į atitinkamas institucijas bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėja palikimą, atsiradusį po jos motinos mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Minėtas aplinkybes patvirtina teismo pridėti rašytiniai dokumentai, apklausti liudytojai. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

Konstatuotina, jog pareiškėja A. P. priėmė palikimą motinos mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per tuomet galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas (el. b.l.14). Pareiškėja A. P. yra palikėjos jo motinos V. K. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi kitų pirmos eilės įpėdinių nėra, palikėja nebuvo sudariusi testamento, todėl pareiškėja A. P. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos motinos mirties. Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t.y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti V. K. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kadangi pareiškėjo prašomus nustatyti faktus patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, pareiškime nurodyta paveldimo turto apimtis (sudėtis) reikšmės neturi, nes teismas sprendžia ar patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį viso palikimo priėmimo faktą, arba tokį pareiškimą atmesti, t.y. šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjai buvo, ar nebuvo nurodę pareiškime tikslią palikimo sudėtį. Kadangi teismas konstatuoja, kad pareiškėjos palikimas pagrįstas, todėl nenurodo palikimo sudėties, kaip tai savo reikalavime nurodė pareiškėja.

Iš pareiškėjos, kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto asmens, kuris inicijavo procesą, į valstybės biudžetą priteisiama 3,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnis).

Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos (atstovavimo išlaidos)jai nekompensuojamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos A. P. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, atsiradusį po savo motinos V. K., gim. 1908-06-03, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (1994 m. vasario 8 d.) priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,90 Eur (tris eurus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.