Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Š., 2011 vasario 28 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), J. L. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėdėdamas prie stalo, neatsargiai elgdamasis su peiliu, padarė staigų judesį ranka su rankoje laikomu peiliu, todėl einančiai pro šalį nukentėjusiajai O. Š. netyčia įdūrė vieną kartą peiliu į pilvą ir padarė kiauryminę durtinę pjautinę pilvo sienos žaizdą su didžiosios taukinės pažeidimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, t. y. sunkiai sutrikdė savo motinos O. Š. sveikatą dėl neatsargumo. Tokiais savo veiksmais Ž. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. Š. parodė, kad tai įvyko sekmadienį, šiais metais, vasario 28 dieną, vakare. Pas kaimynę J. L. susirinko prieš balsavimą, paskui nuėjo balsuoti ir vėl grįžo į kaimynės namus. Visi trys – jis, mama ir kaimynė J. L. – buvo J. L. namuose ir išgėrinėjo ta proga, kad vyko balsavimas. Iš ryto nevartojo alkoholio, tik sėdėjo, ir viskas. Pradėjo girtauti apie 15 val. Alkoholį pirko jis. Pabalsavus, po pietų nuėjo į parduotuvę ir nupirko gėrimų. Po kokio pusvalandžio grįžo. Pakeliui bendravo su prie parduotuvės stovėjusiais nepažįstamais vyriškiais, jie pavaišino alumi, dėl to truputį sugaišo. Be alaus kitokio gėrimo nepirko. Sutiko išgėrusį nepažįstamą, kuris prekiavo peiliais ir jam padovanojo vieną peilį. Jis tą dovanotą peilį pasiėmė. Su tuo vyru neišgėrinėjo, gal toje vietoje, kur padovanojo jam tą peilį, iš „pūslės“ patraukė ir viskas, bet prie stalo nesėdėjo, nebuvo taip. Tada grįžo pas kaimynę J. L., ten vis dar buvo jo mama. Kai grįžo, jie trys kartu išgėrė parneštą butelį. Konfliktas įvyko dėl mamos priekaišto, kad jis išsinešė jos pinigus, 60 Lt. Jis nebuvo paėmęs tų pinigų. Į tą mamos priekaištą labai ūmiai sureagavo ir tada viskas staigiai įvyko. Peilį, kurį gavo dovanų, turėjo kišenėje. Kai grįžo į kaimynės J. L. namus, padėjo peilį ant stalo. Parodė visiems ir padėjo ant stalo. Kai konfliktavo, peilis buvo ant stalo. Kai jau pradėjo konfliktuoti, pačiupo peilį ir dūrė, bet dūrė netyčia. Norėjo tik bakstelėti kotu, ne ta puse norėjo durt, tik pagąsdinti norėjo. Nesureagavo, kuriuo galu duria. Kai darė judesius peiliu, mama, atrodo, sėdėjo. Dabar tiksliai nepamena. Kai įdūrė, mama ėjo pro šalį, jis norėjo kitu peilio galu pagąsdinti, o nepamatė, kad neapsuko to peilio. Nežiūrėjo į peilį, nematė, kaip jį laiko. Gal nutiko taip dėl to, kad buvo išgėręs. Suprato, kad įdūrė, kai pasirodė kraujas. Jis pats skambino į ligoninę, į policiją. Tikslo, noro įdurti, sužaloti mamą nebuvo. Konfliktuodamas neturi jokių reikalų su peiliais, dėl įvykio labai gailisi. Valstybinei ligonių kasai žalą atlygins. Apgailestauja dėl to, kas įvyko. Vertina savo poelgį blogai. Šiuo metu niekur nedirba. Namie gyvena dviese. Jie neūkininkauja, talkininkauja kaimynams. Atsiliepimai iš žmonių, pas ką jis buvo dirbęs, yra geri.

Nukentėjusioji O. Š. parodė, kad tą įvykį prisimena sunkiai. Pamena, kad tądien buvo rinkimai. Ryte užėjo pas kaimynę J. L., ji turėjo alaus „pūslę“. Išgėrė gal po stiklinę, gal po pusantros, ir išėjo balsuoti. Grįžę po balsavimo į J. L. namus dar susidėjo pinigų ir pasiuntė sūnų Ž. Š. nupirkti išgert. Davė jam pinigų. Kai sūnus grįžo iš parduotuvės, ji vaikščiojo. Kad sūnus turi peilį, tikrai nematė. Ji atsistojo, kad padėtų kaimynei J. L. atidaryti duris. Ji galėjo ir pati užkliūti už takiuko ir užgriūti ant peilio. Tuo metu jie su sūnumi nebekonfliktavo. Ir nebuvo ten jokio konflikto, ji tik pasakė dėl tų pinigų. Konfliktų pas juos niekada nebūna, jie niekada nesipyksta. Sūnus Ž. Š. supyko, kai ji pamanė, kad jis paėmė jos pinigus. Pinigus rado vėliau, jau grįžusi iš ligoninės. Taip išėjo, kad sūnų apkaltino neteisingai, prisiima savo kaltę. Supranta, kad jis galėjo supykti, nes buvo apkaltintas neteisingai. Ji to peilio nematė, nežinojo, nei kad sūnus turėjo, nei iš kur jį paėmė. Ji net skausmo nepajuto, kol ranka neužėmė ir kraujo nepamatė. Sūnus nesakė, kad įdurs ir kitaip negrasino. Nebuvo jokio ketinimo ją sužaloti ir nesakė nieko nei tada, nei kada nors. Niekada nėra buvę jokios agresijos jos atžvilgiu, nei sumušimų, nei kitokių sužalojimų, pastūmęs jos nėra. Jis ją labai myli, elgiasi pagarbiai, nesupranta, kaip taip įvyko. Gal per daug išgėręs buvo, gal per daug užsipuolė dėl tų pinigų, taip ir įvyko. Tuo metu, kai dūrė į pilvą ji stovėjo, ėjo pro šalį. Sūnus stovėjo nugara į durų pusę, o ji stovėjo priekiu į jį ir ėjo link durų, kad jas atidarytų. Dabar, po įvykio, sūnus labai gailisi, labai padeda, negirdi iš jo nei blogo žodžio, nei keiksmažodžio, sūnus ieškosi darbo, stengiasi įsidarbinti, jokių konfliktų tarp jų nėra. Sūnus jos atsiprašė, labai gailėjosi, ką padaręs, lankė ligoninėje. Namų ruošoje jai labai padeda. Kai ji dirbo, jai valgyti padarydavo, kambarius sutvarkydavo ir laukdavo, kaime nesivalkioja. Jai labai padeda.

Liudytoja J. L. parodė, kad tą dieną prieš pietus buvo pas ją atėjusi O. Š.. Pamena tik tiek, kad tądien buvo rinkimai į Seimą. Sėdėjo, po truputį gurkšnojo alaus ir kalbėjosi. Paskui atėjo Ž. Š.. Gerai prisimena tos dienos įvykius. Savo duotus parodymus taip pat prisimena. Ž. Š. atėjo, bet su jais jis negėrė. Na, gal išgėrė paėmęs nuo stalo pusę stiklinės alaus, bet su jais jis negėrė. Ž. Š. susiginčijo su O. Š. dėl pinigų. O. Š. sakė, kad lyg paimta iš jos pinigų. Girdėjo tą jų kalbą, kalbėjosi jie normaliai, nesipyko, šnekėjosi apie pinigus. Ž. Š. sakė, kad tikrai pinigų neėmė. Ji virė vakarienę, nešė šunims ėsti, pokalbį jų girdėjo. Kai tas įvykis įvyko, ji buvo išėjusi ir tikrai nieko nematė. Tuo momentu, matyt, išnešė šunims ėsti. Kai parėjo, O. Š. stovėjo ir pasakė, kad jai įdūrė. Net nepagalvojo, kad taip galėjo įvykti, nekreipė dėmesio, pamanė, kad juokauja. Ji patvirtino, kad tikrai ją sužalojo ir paprašė iškviesti greitąją. Ji laikė prispaudusi prie šono ranką, patraukė ją, ir pirštai buvo kruvini. Po to įvykio Ž. Š. persimainė visas, klausinėjo, kas čia įvyko, šaukė apsikabinęs mamą. Jis tikrai labai myli savo mamą. Kai O. Š. dirbo, Ž. Š. ir valgyt gamindavo, namus sutvarkydavo, ir laukdavo mamos grįžtančios. Jų kaime tik senos moterys gyvena, vyriškos pagalbos reikia, Ž. Š. paprašius padeda visiems. Nei jis valkiojasi, kaip šiais laikais kaime vaikinukai, jis visur su mama, jam mama yra viskas. Kaip čia atsitiko, ji nesupranta. Po įvykio jis atsiprašinėjo mamos, ant kelių klaupėsi. Dar iš pradžių O. Š. sakė, kad jai nieko nenutiko, ir sakė, kad greitosios nereikia. Tas vaikas rankas bučiavo. Liudytojos vaikai taip neatsiprašinėja, kaip nukentėjusiosios atsiprašinėjo Ž. Š.. Ž. Š. pats skambino ir į policiją, ir į greitąją medicinos pagalbą. Ji padavė jam telefoną, ir jis pats iškvietė. Ramino O. Š. į ranką įsikibęs, prašė nepergyventi. O. Š. pradžioje sakė, kad nevažiuos su greitąja medicinos pagalba niekur, matyt, nesijautė blogai. Anksčiau tarp O. Š. ir jos sūnaus nebūdavo jokių konfliktų. Liudytoja gyvena kitoje kelio pusėje, apie jokius konfliktus, jokius grasinimus nužudyti, sužaloti net kalbos negali būti.

Iš 2011-02-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – virtuvė J. L. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir buvo paimtas ant spintelės buvęs peilis (5–7 b. l.).

2011-03-17 specialisto išvadoje Nr. 11 nurodyta, kad peilis, paimtas įvykio apžiūros metu, nepriskiriamas prie nešaunamųjų ginklų, pagamintas savadarbiu būdu (9–11 b. l.).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 158/11(10) nurodyta, kad O. Š. nustatyta kiauryminė durtinė pjautinė pilvo sienos žaizda su didžiosios taukinės pažeidimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje. Sužalojimas padarytas galimai ir nurodomo įvykio metu, duriančiu-pjaunančiu daiktu, pvz., peiliu ir pan., mažiausiai vieno smūgio ar trauminio poveikio posekoje. Kiauryminis pjautinis pilvo sienos sužalojimas su didžiosios taukinės pažeidimu, ir tai komplikavosi kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (14 b. l.).

Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-2129 išvadose nurodyta, nusikaltimo padarymo metu Ž. Š. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti. Nusikaltimo padarymo metu jam konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas. Dabartiniu metu Ž. Š. suvokia savo veiksmų esmę ir gali teisingai juos valdyti. Šiuo metu Ž. Š. konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas. Ž. Š. gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo įstaigose, gali dalyvauti ir būti apklausiamas teismo posėdžiuose, gali atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Ž. Š. priverčiamosios medicinos priemonės netaikytinos (50–51 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ž. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 vasario 28 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), J. L. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dūrė vieną kartą peiliu nukentėjusiajai O. Š. į pilvą ir padarė kiauryminę durtinę pjautinę pilvo sienos žaizdą su didžiosios taukinės pažeidimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, t. y. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – motinos O. Š. – sveikatą.

Tačiau teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Ž. Š. žodinio konflikto metu su motina neatsargiai elgdamasis su peiliu, mosikuodamas peiliu, netyčia įdūrė nukentėjusiajai į pilvą tuo metu, kai, norėdama prieiti prie durų, ji atsistojo nuo kėdės ir ėjo pro šalį. Nustatyta aplinkybė įrodyta byloje ištirtais įrodymais, nukentėjusiosios parodymais ir patvirtinta liudytojos J. L. parodymais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad prasidėjus kaltinamojo Ž. Š. ir jo motinos O. Š. žodiniam konfliktui, jie abu sėdėjo prie stalo, vėliau O. Š. atsistojo nuo kėdės ir ėjo link durų, tuo metu kaltinamasis, mosikuodamas peiliu, netyčia pataikė nukentėjusiajai į pilvą ir ją sužalojo. Nors liudytoja J. L. paties sužalojimo momento nematė ir įvykių nestebėjo, nes ji ruošė vakarienė ir nešė maistą šuniui, tačiau jos parodymai iš dalies patvirtina nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusioji buvo sužalota būtent tada, kai ėjo prie durų, norėdama jas atidaryti. Kitų priešingų duomenų byloje nėra ir teismas neturi pagrindo kritiškai vertinti byloje nustatyto O. Š. sužalojimo fakto.

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad Ž. Š. kaltės įrodymų tyčia sudavus smūgį peiliu nukentėjusiajai byloje nėra, o remiantis esamais įrodymais galima būtų daryti tik prielaidinę išvadą dėl tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo. Daryti tokią prielaidinę išvadą teismas neturi teisinio pagrindo, nes visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai. Kaltinamasis prisipažino sudavęs smūgį nukentėjusiajai, tačiau nesiekė jos sužalojimo, o padarė tai netyčia, nes neatsargiai elgėsi su peiliu ir nepastebėjo einančios pro šalį nukentėjusiosios, savo mamos O. Š..

Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, teismo medicinos specialisto išvadoje ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kaltinamasis, suduodamas smūgį peiliu nukentėjusiajai ir ją sužalodamas, tyčia nenorėjo jos sužaloti, bet mosikuodamas turėtu peiliu patalpoje, kurioje be jo yra ir kitų žmonių, nepastebėdamas einančios pro šalį mamos, nevertino savo elgesio kaip rizikingo, nors galėjo ir turėjo numatyti, jog toks jo elgesys gali turėti neigiamų pasekmių.

Kvalifikuojant kaltinamojo veiką teismas negali vertinti kaip įrodymus dorovės bei moralės aspektus, tačiau privalo atsižvelgti į bylos duomenimis nustatytą faktą, kad Ž. Š. su mama sugyveno labai draugiškai, sūnus rūpinosi mama, padėdavo darbuose, ruošė maistą, niekada nekonfliktuodavo, o po įvykio išgyveno dėl motinos sveikatos, labai apgailestavo dėl įvykio, pats paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį, taip pat iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nors sužeistoji manė, jog jai viskas gerai ir nieko rimto nėra.

Kaltinamasis Ž. Š. prisipažino, kad 2011 vasario 28 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), J. L. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, netyčia dūrė vieną kartą peiliu nukentėjusiajai O. Š. į pilvą ir padarė kiauryminę durtinę pjautinę pilvo sienos žaizdą su didžiosios taukinės pažeidimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, t. y. sunkiai sutrikdė savo motinos O. Š. sveikatą dėl neatsargumo. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad tarp Ž. Š. veiksmų ir O. Š. sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys.

Esant tokioms aplinkybėms, Ž. Š. veikoje nėra BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėties. Tačiau, nors Ž. Š. ir nenumatė savo neteisėtos veikos pasekmių, atsižvelgiant į jo asmenybę, amžių, gyvenimišką patirtį ir sveikatos būklę, bei į įvykio aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis neatsargiai elgėsi su peiliu patalpoje, kurioje, be jo, buvo kitų asmenų, daroma išvada, kad jis galėjo ir turėjo tai numatyti, todėl Ž. Š. veika vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo ir kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina kaltinamojo veikos faktines aplinkybes, kaltės formą ir veikos juridinę kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalį ir Ž. Š. veiksmai kvalifikuotini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltam asmeniui, teismas vadovaujasi LR Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje „Bausmės skyrimas“ nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuostatomis: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis), ir skiria bausmę, numatytą LR Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, kad paskirtąja bausme būtų pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Kaltinamasis Ž. Š. prisipažino įdūręs peiliu į pilvą savo mamai O. Š., tačiau tai padarė dėl neatsargumo, nes neatsargiai elgėsi su peiliu, kurį, sėdėdamas prie stalo, laikė rankoje ir mosikavo. Nustatyta, kad Ž. Š. netyčia įdūręs peiliu einančiai pro šalį savo motinai O. Š. į pilvą ir ją netyčia sužalojęs, labai gailėjosi taip padaręs, teigė nenorėjęs sužaloti motinos, jos atsiprašinėjo, pats skambino į policiją ir kvietė greitąją medicinos pagalbą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką ir įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybą, teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis nuo pat įvykio pradžios labai išgyveno dėl įvykusio incidento, apgailestavo dėl savo netinkamo elgesio, atsiprašinėjo nukentėjusiosios, rūpinosi jos savijauta ir visaip stengėsi jai padėti. Taip pat nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamasis davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes ir nurodė, jog jis gailisi netyčia sudavęs smūgį nukentėjusiai ne ta peilio dalimi, nes laikydamas peilį rankoje ir juo mosikuodamas, nežiūrėjo į peilį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji atleido savo sūnui, kaltinamajam Ž. Š., susitaikė su juo, prašo jo nebausti ir neturi jokių pretenzijų kaltinamajam. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas pripažįsta kaltinamojo Ž. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat ir teisminio nagrinėjimo metu prisipažino įvykio dieną vartojęs alkoholinius gėrimus, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu Ž. Š. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir galėjo teisingai juos valdyti. Ž. Š. konstatuotas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas – ir tyrimo metu nustatyta, kad jis neneigia alkoholio sukeltų problemų, tačiau neigia priklausomybę (50–51 b. l.). Raseinių psichikos sveikatos centre Ž. Š. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį (35 b. l.). Duomenų, jog kaltinamasis buvo smurtavęs kitų asmenų atžvilgiu, nėra, todėl teismas laiko, jog pavartotas alkoholio kiekis turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Ž. Š. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas dėl neatsargumo, sukėlė skaudžias pasekmes – nukentėjusiosios O. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą. BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu, atsiradus padariniams – padarius dėl neatsargumo nukentėjusiam sunkų sveikatos sutrikdymą, kai tarp kalto asmens veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, nenutrūkęs pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje. Kaltinamasis Ž. Š. baustas administracine tvarka (33 b. l.), tačiau neteistas, iš R. B. pateiktos kaltinamojo charakteristikos matyti, kad Ž. Š. dirba sezoninius, pagalbinius darbus, pasižymi darbštumu, pareigingumu ir sąžiningumu, dirbdamas kolektyve nekonfliktuoja, yra draugiškas ir paslaugus, pakviestas į darbą ateina laiku, darbo vietą palieka tik užbaigęs ką pradėjo, visas užduotis atlieka savarankiškai, be priežiūros, darbo metu R. B. nėra matęs Ž. Š. neblaivaus (55 b. l.).

Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tik dvi bausmių rūšys – areštas ir laisvės atėmimas iki 3 metų. Teismas įvertinęs visas prieš tai aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką arešto bausmės vykdymas negali būti atidėtas, todėl teismas kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiria BK 137 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, atidedant jos vykdymą. Kadangi byloje nustatyta ne tik kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet atsakomybę sunkinanti aplinkybę, todėl, atsižvelgiant į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata, kaltinamajam skiria bausmę, kurį savo dydžiu yra nežymiai didesnė už BK 137 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalį, daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Tiriant O. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą, apžiūrėjus įvykio vietą, rastas ir paimtas peilis, kuris perduotas saugoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatą (59, 60 b. l.) Nuosprendžiui įsiteisėjus, peilis, kaip nusikaltimo įrankis, konfiskuotinas ir sunaikintinas.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiajai O. Š. suteiktų gydymo paslaugų. Kaltinamasis Ž. Š. sutinka atlyginti Valstybinės ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį.

Valstybinės ligonių kasos ((duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos) prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas 2144,01 Lt civilinis ieškinys tenkintinas ir iš Ž. Š. priteisiama (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 2144,01 Lt už nukentėjusiosios O. Š. gydymą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 71 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą, ją sumokant per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę Ž. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš Ž. Š. už VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje O. Š. suteiktas gydymo paslaugas Valstybinei Ligonių kasai 2144,01 Lt .

Peilį, saugomą (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, konfiskuoti kaip nusikaltimo įrankį ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.