- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-15
- Bylos Nr.
- e2-5136-867/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00749-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- K. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovei J. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui K. Ž. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 970,00 Eur padarytai žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimo pagrindu nurodo, kad atsakovas 2021-11-05, 15.30 val. (duomenys neskelbtini) upėje, (duomenys neskelbtini) rajone, vykdė neteisėtą žvejybą naudojant draudžiamus įrankius - ne mėgėjų žvejybos įrankius - du statomus tinklus, kuriais pagavo 1 šlakį ir tuo padarė 970,00 Eur žalą. Žalos atsakovas neatlygino.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes nėra pateikta filmuota medžiaga su pagauta žuvimi, yra tik nuotrauka, neaišku kur daryta, nes nesimato tikslios vietos.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tinkluose buvo rasti 3 šlakiai, tačiau du buvo gyvybingi, todėl buvo paleisti. Atsakovui žala yra paskaičiuota už vieną šlakį, kuris buvo negyvybingas. Atsakovas privalo atlyginti dėl neteisėtų atliktų veiksmų padarytą žalą žuvų ištekliams, kurios atsakovas neatlygino. Nurodė, kad atsakovas yra baustas administracine tvarka ir jam paskirtą baudą sumokėjo. Nors atsakovas neigia, kad tai jo kaltė, tačiau visuma byloje esančių įrodymų bei liudytojų parodymai, patvirtina, kad tai atsakovas neteisėtais veiksmais padarė žalą gamtai, nes nėra pagrindo abejoti pareigūnų parodymais. Mano, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti ir priteisti iš atsakovo paskaičiuotą žalą, kurios dydis paskaičiuotas įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžiuose metu su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jis nepripažįsta, kad padarė žalą gamtai, nes nėra įrodymų, kad tai jo tinklai. Pateiktoje vaizdo medžiagoje nėra užfiksuotas tinklų traukimo momentas ir neužfiksuotos šiais tinklais pagautos žuvys, jų paleidimo faktas, nes yra tik nuotrauka su žuvies atvaizdu, iš kurios neaišku kur ši nuotrauka padaryta. Nurodė, kad jis pats asmeniškai nagrinėjant administracinį nusižengimą nedalyvavo, tačiau nutarimo neskundė ir jam paskirtą baudą sumokėjo, nes nenorėjo, kad būtų perduota antstoliams. Paaiškino, kad tik po mėnesio atvažiavę pareigūnai jo namuose padarė kratą, rado panašios spalvos tinklų ir surašė jam protokolą. Patvirtino, kad tai jo automobilis yra ieškovo pateiktoje nuotraukoje ir bagažinėje esanti mėlynos spalvos vonelė yra jo. Mano, kad pareigūnai turėjo pareigą užfiksuoti žuvų ištraukimo iš tinklų ir paleidimo į upę momentą, o ne tik pateikti nuotrauką. Paaiškino, kad ištrauktų iš upės tinklų akies dydis ir iš jo namų paimtų tinklų akies dydis nebuvo palyginti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai yra saugomi įstatymo. Žuvys yra gamtos ištekliai ir valstybės nuosavybė. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis (toliau ir – AAĮ) nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius.
Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams padarytą žalą. Pareiga atlyginti padarytą žalą nustatyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje.
AAĮ 1 straipsnio 21 punkte nurodyta, kad žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui 2021-12-07, 12.45 val. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), už tai, kad jis 2021-11-05, 15.30 val., (duomenys neskelbtini) upėje, (duomenys neskelbtini) mieste, vykdė neteisėtą žvejybą naudojant draudžiamus įrankius – ne mėgėjų žvejybos įrankius – du statomus tinklus, kuriais pagavo 1 šlakį.
Iš į bylą pateikto 2021-12-07 Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo nustatyta, kad paėmimas pradėtas 2021-11-05, 15.30 val., o baigtas 2021-12-07, 12.50 val. ir iš atsakovo buvo paimta 2 vnt. statomų tinklų ir 1 šlakis.
Iš 2021-12-08 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto M. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021-12-06 iš žvejų mėgėjų buvo gauta filmuota medžiaga, kaip (duomenys neskelbtini) upėje, (duomenys neskelbtini) mieste žvejoja draudžiamu būdu, tai yra dviem statomais tinklais. Taip pat nurodyta, kad 2021-11-05, apie 15.30 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) upėje, (duomenys neskelbtini) mieste, žvejoja draudžiamu būdu, tai yra dviem statomais tinklais. Nuvykus patikrinti buvo rasti du statomi tinklai, kuriuose buvo trys šlakiai, du gyvybingi, o vienas ne. Netrukus prie upės buvo sulaikytas pareigūnams gerai žinomas K. Ž., kuris neigė žvejojęs, tačiau patikrinus jam priklausantį automobilį buvo rasta mėlynos spalvos vonelė, kuri užfiksuota vaizdo medžiagoje. Nuvykus pas K. Ž. į namus, ūkinėse patalpose buvo rasti dar keturi statomi tinklai ir gaudyklė. Vienas iš tinklų, kuris yra itin retas, raudonos spalvos, buvo lygiai toks pats kaip ir tinklas, kuriame buvo rastas negyvas šlakis.
Iš 2021-11-08 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko V. M. tarnybinio pranešimo nustatyta, 2021-11-05 apie 15.00 val. buvo gautas parnešimas, kad (duomenys neskelbtini) upėje, ties žaliuoju slėniu, vaizdo kameromis užfiksuotas žmogus su kauke, statantis tinklus. Nuvykus į vietą asmuo, statęs tinklus nebuvo rastas, tačiau rasti du pastatyti tinklai, kuriuose buvo trys šlakiai, du gyvybingi, kurie pakliuvo traukiant tinklą ir buvo paleisti, ir vienas negyvybingas, kuris kartu su tinklais buvo paimtas. Išimant žuvį prie tarnybinio automobilio pro juos pravažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo rastas pastatytas, o automobilyje bagažinėje matėsi mėlynos spalvos vonelė, kuri buvo užfiksuota vaizdo medžiagoje. Automobilio savininkas buvo K. Ž., kuris jiems paaiškino, kad vaikšto, nes jam niekas nedraudžia to daryti.
Iš į bylą pateiktų foto lentelių matyti, kad atsakovo automobilio bagažinėje yra vonelė, meškerė ir kiti daiktai, kitoje foto lentelėje matomas, tinkle pagautas šlakis.
Iš į bylą pateikto CD nustatyta, kad yra įrašyti 5 vaizdo įrašai, kurie užfiksuoti vaizdo kamera 2021-11-05, laikas 15.23 val. - 15.34 val., kuriuose matosi, kaip žmogus stato tinklus upėje, asmuo su savimi turi mėlynos spalvos plastikinę vonelę bei 5 foto nuotraukos, dviejose nufotografuotas atsakovo automobilis ir jo bagažinė, kurioje yra mėlynos spalvos plastikinė vonelė, tokios pat formos, kaip ir vaizdo įraše, vienoje šlakis tinkle.
Iš 2021-11-08 turto pripažinimo atliekomis akto nustatyta, kad vienas šlaiks pripažintas atlieka.
2022-01-11 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje, tai yra už tai, kad atsakovas 2021-11-05, 15.30 val., (duomenys neskelbtini) upėje, (duomenys neskelbtini) mieste, vykdė neteisėtą žvejybą dviem statomais tinklais ir neteisėtos žvejybos metu pagavo šlakį bei padarė žalą žuvų ištekliams, ir jam buvo paskirta 210,00 Eur bauda su 2 vnt. statomų tinklų konfiskavimu.
Ieškovas vadovaudamasis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymu Nr. D1-27, nustatė, kad žalos gamtai dydis už vieną šlakį yra 970,00 Eur.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija gamtai padarytos žalos dydžio, tačiau ginčija, kad jo veiksmais buvo padaryta žala gamtai, nes neigia, kad jis statė tinklus ir dėl to buvo pagautas 1 šlakis.
Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu peržiūrėtą vaizdo medžiagą, liudytojų M. S. ir V. M. duotus parodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neginčijamai yra įrodyta, kad atsakovas 2021-11-05, apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) upėje, (duomenys neskelbtini) mieste, vykdė neteisėtą žvejybą naudojant draudžiamus įrankius – ne mėgėjų žvejybos įrankius – du statomus tinklus, kuriais pagavo 1 šlakį. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tik po mėnesio, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis nėra nekaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytojas V. M. ir liudytojas M. S., administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas vėliau, kai buvo gauta vaizdo filmuota medžiaga iš žvejų mėgėjų ir jie įsitikino, kad 2021-11-05, 15.30 val. būtent atsakovas statė du tinklus (duomenys neskelbtini) upėje, (duomenys neskelbtini) mieste.
Nors atsakovas neigia, kad jis statė tinklus, tačiau teismo posėdžio metu peržiūrėjus ieškovo pateiktus vaizdo įrašus matyti, kad asmuo, kuris statė tinklus yra panašaus sudėjimo, kaip atsakovas, be to, vienu metu vaizdo įraše asmuo nusmaukia nuo veido kaukę ir liudytojai atpažino, kad tai atsakovas. Atsakovas nenuginčijo liudytojo V. M. nurodytų aplinkybių, kad jis 2021-11-05, buvo pastebėtas prie (duomenys neskelbtini) upės, o jo automobilio (duomenys neskelbtini) bagažinėje buvo užfiksuota mėlynos spalvos vonelė. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų, tai yra Aplinkos apsaugos pareigūnų duotais parodymais, be to, jų parodymus patvirtina byloje surinkta medžiaga. Tai, kad atsakovas neginčijo administracinio nusižengimo nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu ir jam buvo paskirta bauda ir jis baudą susimokėjo, tik patvirtina, kad atsakovas pripažino savo kaltę, tačiau gavęs paskaičiavimus dėl žalos gamtai dydžio, pradėjo neigti savo kaltę. Atsakovo ir liudytojo U. R. paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas nesutikdamas su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu buvo pasisamdęs advokatą, kuris buvo atvykęs į Aplinkos apsaugos inspekciją ir susipažino su visa administracinio nusižengimo medžiaga. Tai yra atsakovas buvo konsultuotas kvalifikuoto teisininko ir nusprendė neskusti administracinio nusižengimo nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta bauda. Tai, kad nėra užfiksuota kaip yra iš upės ištraukiami tinklai su žuvimis ir kaip buvo paleisti du šlakiai, teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas yra kaltas dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos gamtai.
Ieškovas įrodė neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, žalos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – (toliau CPK) 12, 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovo priteisti 970,00 Eur už žuvų ištekliams padarytą žalą.
Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.
CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 22,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Be to, byloje susidarė 4,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 straipsnis). Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo priteistina 26,48 Eur bylinėjimosi išlaidų suma į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287, 290-291 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo K. Ž. 970,00 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt eurų ir 00 ct) žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 970,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2022-04-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai.
Priteisti iš atsakovo K. Ž. 26,48 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 48 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.