Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-2647-160/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-30
Bylos Nr.
2A-2647-160/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15012-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
Ž. M.
Kategorijos
  • 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2647-160/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15012-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 42.2.; 44.5.2.1.; 121.14.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo 624-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovui 624-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ginčo esmė

Ž. M. prašė priteisti iš 624-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 4212 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei įpareigoti atsakovą atlikti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus. Paaiškino, kad 2012-05-11 apie 20.00 val., Vilniuje prasidėjo stiprus lietus, po kurio jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame daugiabučio namo viršutiniame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), pro lubas per sieną pradėjo tekėti vanduo, buvo užlietos lubos, sienos ir grindys, dėl to buvo padaryta žala sienų apdailai, išsikraipė parketlentės. Žalai ištaisyti reikia atlikti remonto darbus, kurių bendra suma yra 4212 Lt. Draudimo bendrovė atlikusi nekilnojamojo turto techninę apžiūrą, nustatė, kad vanduo prasiskverbė dėl stogo defektų, todėl ieškovui nebuvo išmokėta draudimo išmoka. Ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovą, kuriam yra perduotas bendrosios dalinės nuosavybės valdymas ir kuris yra atsakingas už stogo priežiūrą. Tačiau atsakovas atsisakė atlyginti ieškovui žalą motyvuodamas tuo, kad nei stogo konstrukcija, nei stogo danga per paskutinius metus nebuvo keista ar kitaip permontuota, nes lietaus pratekėjimo nuo stogo nebuvo ir nėra, o vandens prasiskverbimas į ieškovo butą galėjo įvykti tik lokalaus pavojingo meteorologinio reiškinio metu. Jau pareiškus ieškinį, 2012-12-13 apie 12 val. per nesandarų stogą toje pačioje vietoje vėl buvo užlietas ieškovo butas. Užliejimo dieną kritulių nebuvo, stogas buvo padengtas sniegu, kuris, atšilus orui, pradėjo tirpti ir tekėti į ieškovo butą.

624-oji daugiabučio namo savininkų bendrija prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad stogo montavimo technologijos nukrypimai yra paslėpto pobūdžio, nes jų neigiamas poveikis atsiranda tik esant tam tikroms sąlygoms – gausiam lietui ir pučiant tam tikros krypties vėjui, todėl šie stogo konstrukcijos trūkumai negalėjo būti pastebėti bendrijai atliekant namo konstrukcijų būklės įvertinimus. Apie galimus namo stogo konstrukcijos trūkumus iki 2012-05-11 įvykio bute Nr. 71 nebuvo pranešta bendrijai, todėl atsakovas neturėjo galimybės sužinoti apie esamus namo stogo konstrukcijos trūkumus bei imtis priemonių juos pašalinti. Namo stogo remonto darbai nebuvo atliekami nuo namo pridavimo eksploatacijai nuo 1997 m. Už paslėptą statybos darbų broką ir dėl jo atsiradusius nuostolius yra atsakingas statybos darbų rangovas, kuris vykdė šiuos darbus. Ieškovo nurodyta nuostolių suma yra nereali bei nepagrįsta, nes iš pateiktos remonto darbų sąmatos negalima patikrinti nei darbų/medžiagų kiekio, nei darbų/medžiagų kainų, šią sąmatą sudarė asmuo, neturintis tinkamos kvalifikacijos. Apie 2012-12-03 pakartotinį vandens prasiskverbimą ieškovas iki šiol atsakovo nėra oficialiai informavęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 624-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 4212 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Ž. M. Padarė išvadą, jog ieškovas įrodė visas būtinas sąlygas atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti. Draudiko 2012-06-15 vandens prasiskverbimo priežasties nustatymo aktas patvirtina, kad stogo darbai buvo atlikti pažeidžiant stogo įrengimo technologiją, t. y. lakšto kairėje pusėje neįrengtas kapiliarinis griovelis, kuris montuojant turėjo atsidurti po kitu lakštu, jungiant stogo lakštus, lakštai tarpusavyje nesujungti savisriegiais aukščiausiame bangos taške, sandarumui užtikrinti jungimo vietose nepanaudotos papildomos tarpinės, lakštai neužleisti vienas ant kito per 1,5 bangos, o tik per vieną bangą; pratekėjimo vietoje įvestas nevientisas lakštas, o lakštų intarpai, kurie fiziškai dėl tankaus užleidimo tapo nesandarūs; profiliuoti lakštai tinkamai neužleisti ant kito lakšto ir netinkamai fiksuoti prie grebėsto kiekvienos bangos apačioje; skylės stogo dangoje neužsandarintos. Atsakovo argumentas, jog stogo trūkumai yra paslėpto pobūdžio, nes jų neigiamas poveikis atsiranda tik esant gausiam lietui ir pučiant tam tikros krypties vėjui, todėl šie trūkumai negalėjo būti pastebėti atliekant namo konstrukcijų būklės įvertinimus, yra nepagrįstas. Eksperto akte išvardinti defektai turėjo būti nustatyti atliekant nuolatinę stogo techninę priežiūrą. Atsakovas turėjo pareigą pasirūpinti, kad stogo būklė būtų tikrinama ir vertinama reguliariai, nustatyti, ar vizualiai matomi stogo defektai gali lemti vandens pratekėjimą į patalpų vidų, bei užtikrinti, kad tokie trūkumai būtų pašalinami nedelsiant, kol nepadaryta žala patalpų savininkams. Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos tinkamai organizuoti stogo techninę priežiūrą bei laiku pašalinti stogo defektus. Ieškovas teigė, kad jo bute vanduo buvo prasiskverbęs ir anksčiau, t. y. 2011-03-06, apie tai atsakovui buvo pranešta. Nors atsakovas nurodė, kad pastarasis įvykis buvo susijęs su lietvamzdžio sistemos sandarumo pažeidimais, ir vanduo buvo prasiskverbęs kitoje buto vietoje, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos organizuoti namo stogo būklės patikrinimą bei tinkamą priežiūrą. Jau po to, kai atsakovas buvo informuotas apie 2012-05-11 įvykį, 2012-12-13 ieškovo butas buvo aplietas pakartotinai toje pačioje vietoje. Atsakovas teigia, kad apie 2012-12-03 pakartotinį vandens prasiskverbimą ieškovas nėra oficialiai informavęs, tačiau nurodo, kad jo žiniomis, vandens prasiskverbimas buvo negausus bei didesnių nuostolių nėra padaręs, tuo pripažindamas, kad atsakovui vis dėlto yra žinoma ir apie pakartotinį užliejimą. Atsakovas nurodo, kad po 2012-05-11 įvykio stogo danga virš ieškovo buto buvo apžiūrėta atestuoto specialisto, buvo atlikti stogo dangos elementų sujungimo ir sandarinimo darbai, tačiau tuo pačiu nurodo, kad šie darbai, anot specialisto, atlikti paviršutiniškai. Vandens pratekėjimas ieškovo bute po šių darbų pasikartojo, todėl atsakovas savo pareigų tinkamai neįvykdė. Ieškovui padarytos žalos faktas yra akivaizdus, o atsakovo neveikimas, t. y. nesirūpinimas bendros dalinės nuosavybės objektu bei jo nepriežiūra sąlygojo žalos atsiradimą. Atsakovo neveikimas tiesiogiai nepadarė žalos ieškovui, tačiau sudarė sąlygas tokiai žalai atsirasti. Jeigu atsakovas būtų tinkamai organizavęs namo stogo techninę priežiūrą, būtų laiku nustatyti stogo konstrukcijos defektai, kuriuos pašalinus, būtų išvengta galimos žalos dėl vandens pratekėjimo atsiradimo. Ieškovui padarytos turtinės žalos faktą įrodo byloje pateiktos buto nuotraukos, draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 2012-05-17 Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas patvirtina, kad po įvykusio vandens prasiskverbimo reikia remontuoti prieškambario sieną, prieškambario – virtuvės įėjimo arką (perdažyti), pakeisti 16,48 kv.m prieškambario grindų dangą (parketlentes). Ieškovas patirtų nuostolių dydį įrodinėja remonto darbų sąmata, kurios bendra suma 4212 Lt, taip pat 2012-09-04 rangos sutartimi bei 2012-09-24 rangos darbų priėmimo-perdavimo aktu. Atsakovas nurodo, kad iš pateiktos remonto darbų sąmatos negalima patikrinti nei darbų/medžiagų kiekio, nei darbų/medžiagų kainų, tačiau pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo nurodytas žalos dydis yra realus ir pagrįstas. Atsakovas neįrodė, kad ieškovo pateiktoje sąmatoje remonto darbų ir medžiagų kainos yra neprotingai didelės ir neatitinka rinkos kainų. Reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti daugiabučio namo stogo remonto darbus yra nekonkretus, nes ieškovo atstovas teismo posėdžio metu atsisakė patikslinti šį ieškinio reikalavimą, nenurodė reikalaujamų stogo remonto darbų apimties ir jų atlikimo terminų. Ieškovas kaip bendrijos narys turi teisę teikti siūlymus bendrijos veiklos klausimais, reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios nuosavybės naudojimas bei priežiūra atitiktų visų bendrijos narių teises ir teisėtus interesus, taigi ieškovas su siūlymu inicijuoti namo stogo remonto darbus pirmiausia turi kreiptis į atsakovą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

624-oji daugiabučio namo savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-18 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pirmą kartą vandens prasiskverbimas į ieškovo butą buvo konstatuotas 2012-05-11. Po šio įvykio vandens prasiskverbimo nebuvo iki 2012-12-03. Taigi teismas turėjo konstatuoti, jog stogo defektas nėra atviro pobūdžio ir neigiamas poveikis pasireiškia tik esant lokalių pavojingo pobūdžio meteorologinių reiškiniu metu. Šis defektas gali būti pastebėtas tik įvykus vandens prasiskverbimui pro stogo dangą ir tik ieškovui pranešus bendrijai, jai atsiranda pareiga šį defektą pašalinti. Todėl nėra visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – veiksmų neteisėtumo ir bendrijos kaltės dėl žalos atsiradimo. Žalos dydis yra nepagrįstas, nes iš 2012-09-09 rangos sutarties darbų sąmatos nėra galimybės nustatyti kokie statybos technologiniai etapai buvo atlikti, koks buvo atliekamų darbų kiekis ir medžiagų bei darbo resursų sąnaudos. Iš ieškovo pateiktų įrodymų negalima identifikuoti buto sienų bei parketlenčių sugadinimo pobūdžio ir jų kiekio. Todėl žalos dydis turi būti pripažintas neįrodytu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).

Pagal CK 4.83 str. 3 d. buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. CK 4.82 str. 1 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taigi namo stogas, kaip viena ir pagrindinių namo konstrukcijos dalių, yra bendroji dalinė namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, kuri, įsteigus Daugiabučio namo savininkų bendriją, valdoma ir prižiūrima šios bendrijos. Apeliantas teisingai, remdamasis STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nurodė, kad bendrija privalo atlikti kasmetines namo apžiūras ir techninės būklės vertinimą. Pagal šio reglamento 13 p. kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinierinė įranga, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ir griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Taigi rūpintis namo stogo tinkamumu saugiai eksploatacijai yra Daugiabučio namo savininkų bendrijos pareiga pagal įstatymą. Jei ši pareiga nebuvo įvykdyta tinkamai ir dėl to buvo užlietas vienas iš butų, žalą padarytą buto užliejimu bendrija turi atlyginti. Remiantis Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų 35 punktu, bendrija iš namo savininkų renka įmokas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų avarijų likvidavimu ir lokalizavimu, apskaičiuotas pagal faktinę jų kainą. Todėl dėl ieškovo buto užliejimo patirtą žalą, kuri susidarė dėl buto užliejimo per stogą, bendrija turi atlyginti iš šių lėšų. Kaip tvirtina 2012-06-12 pažyma apie hidrometeorologines sąlygas (b. l. 27), 2012-05-11 Vilniaus mieste iškritęs kritulių kiekis nepasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklio, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakomybė dėl ieškovo buto užliejimu patirtos žalos tenka bendrijai. Nors apeliantas paaiškina, kad nėra jo kaltės dėl žalos atsiradimo, tačiau įstatymu bendrijai nustatyta pareiga imtis avarijų prevencijos darbų. Įvykęs buto užliejimas rodo, kad ši pareiga tinkamai nebuvo įvykdyta, o tai ir yra pagrindas pripažinti, kad žala kilo dėl netinkamos namo konstrukcijų priežiūros.

Apeliantas taip pat paaiškino, kad priteista suma žalos atlyginimui yra per didelė. Tačiau savo pagrįstų paskaičiavimų kiek turėtų kainuoti užlieto buto remontas, nepateikė. Taigi liko neaišku, kokią remonto darbų sumą atsakovas ginčijo. Prie apeliacinio skundo taip pat nepridėjo įrodymų, kokia suma, kaip laiko apeliantas, turėtų būti pakankama buto remontui. Tuo tarpu ieškovas prie ieškinio pridėjo sutartį dėl buto remonto darbų. Kadangi sutarta suma nenuginčyta, nėra pagrindo šioje dalyje teismo sprendimą naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Zita SmirnovienėJadvyga MardosevičHenrichas Jaglinskis