Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. M. dėl palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nagrinėjamoje byloje nėra ginamas viešasis interesas, dėl ko bylą teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose. Ieškovės A. P. apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu materialinės teisės normų taikymu, padarytu atmetant jos ieškinį dėl įstatymo nustatytų palūkanų priteisimo.

Byloje nustatyta, jog Visagino miesto apylinkės teismo 1997-01-07 sprendimu ieškovės A. P. naudai iš atsakovų V. M. ir UAB „Alionuška“ solidariai priteista 11400 Lt skolos, 572 Lt žyminio mokesčio ir 130 Lt išlaidų atstovo pagalbai apmokėti. Skolininkams nevykdant šio teismo sprendimo, antstolis išieškojo dalį priteistos sumos. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui V. M., kuriuo prašė priteisti 5 proc. palūkanas už likusią neišieškotą 6161 Lt sumą už dešimties metų laikotarpį.

Paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir paskolos teisiniai santykiai susiklostė galiojant 1964 m. LR CK. Pasibaigus paskolos grąžinimo terminui (1996-11-07), įsiskolinimo suma ieškovei A. P. grąžinta nebuvo, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo sutarties pasibaigimą. Vadovaujantis bendraisiais prievolių pasibaigimo pagrindais, prievolės pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdyta (1964 m. LR CK 244 str. 1 d., LR CK 6.123 str. 1 d. ). Kadangi atsakovas savo prievolės tinkamai neįvykdė, prievolė nėra pasibaigusi ir atsakovui išliko pareiga grąžinti negrąžintą paskolos dalį.

Teisėjų, kolegija, įvertinusi materialinės teisės normas, numatančias palūkanų mokėjimą kaip termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimo teisines pasekmes, daro išvadą, jog kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo.

Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos 1964 m. LR CK 292 str. ir šiuo metu galiojančio LR CK 6.872 str. 1 d.. Reikalavimas dėl tokių palūkanų priteisimo nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas.

Pagal įstatymą kita palūkanų funkcija yra nuostolių kompensavimas. Vadovaujantis 1964 m. LR CK 236 str. ir LR CK 6.261 str., skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šių įstatyminių nuostatų pagrindu darytina išvada, jog palūkanos atlieka ir atlyginimo už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo funkciją. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (1964 m. LR CK 235 str. 2 d., LR CK 6.260 str. 2 d.), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Įsiteisėjusiu Visagino miesto apylinkės teismo 1997-01-07 sprendimu konstatuota, jog skolininkai V. M. ir UAB „Alionuška“ praleido skolos grąžinimo terminą ir juo priteista negrąžinta skola, todėl pagal šią įstatymo nuostatą skolininkas privalo mokėti palūkanas, t. y. atlyginti minimalius išieškotojo nuostolius.

2001-07-01 įsigaliojusio LR CK 6.37 str. 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, dar iki kreditoriams kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti.

Kaip minėta, skola ieškovei A. P. buvo priteista teismo sprendimu dėl to, kad atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą. Taigi teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovas pažeidė ieškovės teisę susigrąžinti pinigus. Skola priteista galiojant 1964 m. LR CK. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovas neįvykdė pareigos sumokėti visą priteistą pinigų sumą tokiu būdu tęsdamas ieškovės teisių pažeidimą, dėl kurio pastaroji galėjo reikalauti 1964 m. LR CK 236 str. įstatyminių palūkanų (minimalių nuostolių). Ieškovė neprarado teisės prisiteisti palūkanas (minimalius nuostolius, atsirandančius praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą) ir 2001-07-01 įsigaliojus 2000 m. LR CK. Toks sisteminis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.261 str., 6.210 str. 1 d. normų aiškinimas, atitinka įstatyminio reglamentavimo tikslus bei uždavinius, palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus, kuriais siekiama apsaugoti prievolės šalių teises ir teisėtus interesus. Byloje nesant įrodymų, kad šalys bendru sutarimu ar veiksmais būtų atsakiusios nuo procesinių palūkanų skaičiavimo, teisėjų kolegija pripažįsta ieškovės reikalavimo teisę dėl palūkanų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino palūkanų priteisimą dėl netinkamo piniginės prievolės įvykdymo reglamentuojančias materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (LR CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą.

Ieškiniu A. P. prašo priteisti 5 proc. dydžio palūkanas nuo likusios neišieškotos iš skolininko V. M. įsiskolinimo sumos, kuri, jos teigimu, šiuo metu sudaro 6161 Lt. Palūkanas prašo priteisti už dešimties metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą (iki 2007-05-14). Nustačius, jog skolos grąžinimo terminas pagal paskolos sutartį baigėsi 1996-11-07, atsakovas V. M. savo sutartinės prievolės dėl paskolos sumos grąžinimo ieškovei iki šiol tinkamai neįvykdė ir ieškovės reikalavimams dėl palūkanų priteisimo ieškinio senaties termino taikyti neprašo, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu dešimties metų terminą, už kurį ieškovė A. P. prašo priteisti palūkanas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės reikalavimų apimtį ir teismo pareigą nagrinėti bylą pareikštų reikalavimų ribose, laiko pagrįstu palūkanų skaičiavimą nuo likusios šiuo metu negrąžintos paskolos sumos. Įvertinus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, kad ieškovė neteisingai nurodo neišieškotą paskolos sumą, likusią vykdant Visagino miesto apylinkės teismo 1997-01-07 sprendimą. Iš byloje esančios antstolio 2007-10-16 pažymos Nr. 0049/05254 matyti, jog pagal vykdomą teismo sprendimą neišieškota suma sudaro 5102,76 Lt (b.l.32). Todėl pagal ieškovės pasirinktą palūkanų už netinkamą prievolės įvykdymą skaičiavimo tvarką priteistinos palūkanos skaičiuojamos nuo 5102,76 Lt sumos. Be to, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ieškovės reikalavimą už visą dešimties metų laikotarpį priteisti 5 proc. metinių palūkanų. Sprendžiant dėl ieškovei priteistinų palūkanų dydžio, būtina atsižvelgti į tokios teisės atsiradimo metu galiojusias materialinės teisės normas. 1964 m. LR CK 236 str. numatė, kad skolininkas, praleidęs terminą piniginei prievolei įvykdyti, privalo sumokėti už termino praleidimo laiką tris metinius procentus nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Taigi nuo 1997-05-17 iki 2001-06-30 ieškovė turi teisę gauti tris (ne penkis) metinius procentus palūkanų nuo 5102,76 Lt sumos, kas sudaro 631,46 Lt. Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.261 str., 6.210 str. 1 d., už laikotarpį nuo 2001-07-01 iki 2007-05-16 ieškovė turi teisę gauti penkis metinius procentus palūkanų nuo 5102,76 Lt sumos, kas sudaro 1520,2 Lt. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės A. P. ieškinys tenkinamas iš dalies iš atsakovo V. M. jos naudai priteisiant 2151,66 Lt palūkanų.

Kadangi apeliacinis skundas ir ieškinys tenkinti iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo V. M. ieškovei A. P. priteistina atitinkama žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą, dalis – 129 Lt. Proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu - 30 Lt (LR CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2151,66 Lt (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt vieną litą 66 centus) palūkanų.

Priteisti iš atsakovo V. M. ieškovės A. P. naudai 159 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.