Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2022 m. vasario 5 d. apie 03.50 val. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0408 nustatytas 2,30 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą naktį buvo klube „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio išėjęs bandė kviestis taksi, buvo neblaivus, jautėsi kažkiek apsvaigęs. Nepavykus išsikviesti taksi, būdamas neblaivus sėdo į sau priklausantį automobilį VW „Passat“ ir važiavo link namų. Prieš tai buvo išgėręs 4 bokalus alaus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pavažiavus apie 300 metrų jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie paklausė ar jis yra vartojęs alkoholio, ką kaltinamasis iškart pripažino. Kaltinamasis paaiškino, kad du kartus jam buvo nustatinėjamas girtumas, pirmu kartu buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas, o antru pūtimu – 2,30 promilių girtumas. Tai pirmas kartas kai būdamas neblaivus vairavo automobilį, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoja paskirti jo motiną D. B., kuri yra kaltinamajam autoritetas.

Liudytoja apklausta pasiūlyta laiduotoja D. B. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad V. B. veiksmus vertina neigiamai. Su sūnumi palaiko artimą ryšį, kartu gyvena. Iš kart po įvykio jai paskambino V. B., tačiau tuo metu ji buvo (duomenys neskelbtini). Apie įvykį kalbėjosi su sūnumi. D. B. paaiškino, kad V. B. yra nuoširdus ir mylimas vaikas, jis visada padeda. Nepateisina jo veiksmų, tačiau mano, jog automobilį vairavo būdamas neblaivus dėl patiriamų išgyvenimų, jog išsiskyrė su drauge. Sūnus alkoholio dažnai nevartoja. Mano, kad galės daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

2022 m. vasario 5 d. daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta važiuojamoji dalis ties adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Netoli įvykio vietos nustatytos vaizdo kameros degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Naudota kūno kamera Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–30).

2022 m. vasario 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiojo patrulio M. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. vasario 5 d. dirbant radijo šaukiniu ,,1901“ kartu su vyr. patruliu A. V. apie 03.50 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo automobilį „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas važiuodamas kliudė kelkraštį ir pastebėjęs jų tarnybinį automobilį padidino važiavimo greitį. Tai sukėlė įtarimą, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, transporto priemonė (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu buvo sustabdyta patikrinimui. Sustabdžius automobilį 03.52 val. ir priėjus prie minėtos transporto priemonės vairuotojo, buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas teigė, kad vairuotojo pažymėjimo prie savęs neturi. Paklausus ar vartotojo alkoholinių gėrimų pilietis teigė, kad prieš penkias minutes išgėrė alaus bokalą. 04.07 val. patikrinus vairuotojo V. B. blaivumą alkotesteriu nustatytas 2,30 promilių girtumas. 04.24 val. antru patikrinimu nustatytas 2,33 promilių girtumas. Patikrinus asmens duomenis per policijos duomenų bazę, nustatyta, kad V. B. turi galiojantį vairuoto pažymėjimą. Pilietis paaiškino, kad išgėrė keturis bokalus alaus ir važiavo namo iš ,, (duomenys neskelbtini)“ naktinio klubo. V. B. sutiko, kad vairavo transporto priemonę neblaivus dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi (b. l. 14–15).

2022 m. vasario 5 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. vasario 5 d. alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0408, patikros sertifikato Nr. 1542114 V. B. 2022 m. vasario 5 d. 04.07 val. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, o 04.24 val. – 2,33 promilių neblaivumas (b. l. 40–42).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. B. (b. l. 36).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad automobilio „VW Passat“, 2003 metų laidos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1820,00 eurų (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0408 nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, 2022 m. vasario 5 d., ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog vartojo alkoholį ir neblaivus vairavo transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis paaiškino, kad klube „(duomenys neskelbtini)“ vartojo alkoholį, tai yra išgėrė 4 bokalus alaus, po ko nusprendė važiuoti namo, o nepavykus išsikviesti taksi, jausdamasis apsvaigęs, Kauno mieste vairavo minėtą automobilį, kai jam buvo nustatytas 2,30 promilių girtumas.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prižinimu, bet ir vairavimo faktą patvirtino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiojo patrulio M. B. tarnybinis pranešimas, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0408. V. B. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad kaltinamasis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie V. B. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo

Kaltinamasis V. B. išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu V. B. parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai jį pripažino. Turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, administracine tvarka baustas vieną kartą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato netinkamai pasielgęs, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja D. B. yra kaltinamojo motina, neteista, bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog automobilio nevairuoja, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos charakterizuojama teigiamai. D. B. paaiškino, kad sūnus V. B. gyvena kartu, palaiko glaudų ryšį, po įvykio kalbėjosi su sūnumi. Tikina galinti realiai daryti teigiamą įtaką V. B. dėl to už jį laiduoja.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad V. B. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. D. B. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuri byloje tinkama laiduotoja ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Atsižvelgus į laiduotojos D. B. vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, skiriamas laidavimas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą V. B., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (mažiausiai 2,30 promilės), nusikaltimo baigtas, kaltės forma – tyčia, kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių buvimą, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 (dvejų) metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo – 2022 m. vasario 9 d.

Nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis BK 72 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė V. B., buvo įvykdytas jam vairuojant automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Minėtas automobilis priklauso kaltinamajam V. B., ką patvirtina VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašas apie transporto priemonę. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltinamajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jis iš esmės nepatirs padarinių susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, jam nebus paskirta bausmė, jis neturės teistumo. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, tokia baudžiamojo poveikio priemonė užkirs kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Kaltinamajam V. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės 2022 m. vasario 7 d. nutarimu laikinai nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2022 m. balandžio 7 d. apribota V. B. nuosavybės teisė į automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37–38). Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, laikino nuosavynės apribojimo terminas pratęstinas iki konfiskacijos įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilis ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas kaip nusikaltimo padarymo priemonė (BPK 94 str. 1 d. 1 p.). Automobilio ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas (b. l. 76) siųstinas konfiskaciją vykdysiančiai institucijai, V. B. vairuotojo pažymėjimas (b. l. 76) – jį išdavusiai institucijai VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. B. atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1–3 dalimis, skirti V. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 9 d.,

- konfiskuoti V. B. automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, (duomenys neskelbtini).

Laikino V. B. nuosavybės teisės į automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo terminą pratęsti iki automobilio konfiskacijos įvykdymo.

V. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) siųsti VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, automobilio ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą – automobilio konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

Informuoti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ apie teisės vairuoti kelių transporto priemones V. B. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. B., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.