Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinio dokumento kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5;1.1.8.6.2;1.1.8.11;1.1.8.12; 1.2.20.12; 2.3.6.4.5; 2.3.6.7

2023 m. gegužės 24 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šilalės r. apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 6 (MGL) 750 Lt bauda;

2) Tauragės r. apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams ir 6 MGL (750 Lt) bauda;

3) Tauragės r. apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 4 metams;

4) Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 21 dienai;

5) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį - 60 parų areštu;

6) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 40 parų areštu;

7) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

8) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. liepos 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 50 parų areštu;

9) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

10) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį - laisvės atėmimu 10 mėnesių. Bausmės pradžia: 2022 m. lapkričio 10 d., bausmės pabaiga: 2023 m. rugsėjo 9 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G., atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, (duomenys neskelbtini), Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atviro tipo atlikimo vietoje, išvykų į darbą“, ir 2023 m. sausio 8 d. pasirašęs pasižadėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), jam leidus išvykti dirbti, jis 2023 m. kovo 6 d., 05.30 val. išvyko į darbą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), ir turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku, t. y. iki 2023 m. kovo 6 d. 19.00 val., nesugrįžo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį pripažino visiškai ir paaiškino, kad dirbti pradėjo nuo šių metų sausio 9 d. „(duomenys neskelbtini)“, ten yra grafikas ir išeiginėmis dienomis reikia dirbti, dirbo pagal grafiką. Dirbdavo po 12 valandų, darbas prasidėdavo nuo 06.30 val. iki 19.00 val. Nuvažiavo pas mamą į (duomenys neskelbtini), padėti, nes pavasaris, ji ūkininkauja. Jo neišleidžia į išvykas namo. Nuvažiavo pas mamą, padėjo, būtų grįžęs atgal, bet pareigūnai atvažiavo jį paimti. Supranta, blogai pasielgė, bet mama šventas dalykas, mama turi 4 vaikus, visi kiti vaikai išvažinėję. Jo mama (duomenys neskelbtini) gimimo. Mama turi ūkį dėl savęs ir dėl pardavimų. Pats būtų grįžęs. Įkalinimo įstaigos pareigūnų neperspėjo, kad jis pas mamą. Alkoholio nevartoja, mama viena, padėjo ištempti piemenis, vielas, agregatus išvežti į lauką. Kai neatlikinėjo bausmės su mama gyveno, padėdavo jai (b. l. 157).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. G., gynėjas ir prokurorė sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, J. G. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. G. paaiškino, kad nuo 2022 m. lapkričio 21 d. jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime (atviro tipo), adresu (duomenys neskelbtini). Buvo įsidarbinęs į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, darbininku. Kiekvieną rytą nuo 05.30 val. juos dirbančius nuteistuosius atvažiuodavo paimti autobusiukas, kuris nuveždavo į darbo vietą ir po darbo iki 19.00 val. parveždavo atgal. 2023 m. kovo 6 d., kaip visada, atvažiavo autobusiukas ir juos dirbančius nuteistuosius nuvežė į darbą, adresu (duomenys neskelbtini). Išlipus iš autobusiuko jis iš karto nėjo į darbą, o nuėjo tiesiai į traukinių stotį ir vyko į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) autobusu stoties vyko tiesiai namo, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu viena gyvena jo mama, tuo pačiu adresu yra deklaruota ir jo gyvenamoji vieta. Visą laiką prabuvo namuose, niekur nesislapstė, padėjo mamai ūkio darbuose, kadangi, kaip minėjo ji gyvena viena, sveikata labai prasta, o padėti nėra kam, tai ir buvo J. G. grįžimo į namus pagrindinė priežastis. 2023 m. kovo 22 d. į namus minėtu adresu atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Per visą tą laiką, kol buvo namuose, alkoholio nevartojo, sulaikymo dieną taip pat buvo blaivus. Su seserimi buvo sutaręs, kad 2023 m. kovo 25 d. ji J. G. parveš atgal į bausmės atlikimo vietą, tai buvo šeštadienis. Darbo dienomis ji negalėjo, kadangi dirba, todėl buvo nuspręsta parveš šeštadienį, tačiau, kaip minėjo trečiadienį, t. y. 2023 m. kovo 22 d. į namus atvyko policijos pareigūnai. Tikslo slėptis neturėjo ir nesislapstė, kaip minėjo nuo negrįžimo į bausmės atlikimo vietą iki sulaikymo dienos prabuvo namuose. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 68-69, 70, 71).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriuje specialistu. Darbo vieta yra įstaigos Atviro tipo bausmės atlikimo vieta, esanti (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 6 d. nuo 08.00 val. pradėjo tarnybą. Jam pradėjus tarnybą, nuteistieji, kurie yra dirbantys, tuo metu, jau būna išvykę į darbo vietas. V. P. žinojo, kad į darbą yra išvykęs (duomenys neskelbtini) būrio nuteistasis J. G.. Jo darbo vieta yra ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, kuri randasi (duomenys neskelbtini). Po darbo į įkalinimo įstaigą minėtas nuteistasis turėjo sugrįžti iki 19.00 val., tačiau nustatytu laiku nesugrįžo. Žino, kad minėtas nuteistasis J. G. turėjo mobilų telefoną, kurio numerį yra nurodęs savo tarnybiniame pranešime. Norėdamas sužinoti aplinkybes, dėl ko jis negrįžta į įkalinimo įstaigą, V. P. jam skambino į mobilųjį telefoną, tačiau telefonas buvo išjungtas, todėl negalėjo su nuteistuoju J. G. susisiekti ir išsiaiškinti priežasties dėl ko jis negrįžo. Apie 19.50 val. dėl negrįžusio nuteistojo pranešė įstaigos vadovybei ir informavo policiją. Apie tai iš karto surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 26-27, 28, 29).

Iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto V. P. tarnybiniame pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022 m. kovo 6 d., (duomenys neskelbtini) būrio atvirosios kolonijos nuteistasis J. G., (duomenys neskelbtini), kuris buvo išvykęs į darbą, adresu (duomenys neskelbtini). ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, negrįžo nustatytu laiku į Atvirąją koloniją. Minėtas nuteistasis sugrįžti iš darbo turėjo iki 19.00 val. Nuteistajam skambinant į mobilų telefoną, telefonas yra išjungtas (tel. (duomenys neskelbtini)), todėl negalima su juo susisiekti ir išsiaiškinti pasišalinimo aplinkybių. 19.50 val. pranešta įstaigos vadovybei bei (duomenys neskelbtini) AVPK (b. l. 10).

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 05 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę, atliekančių atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų į darbą“ J. G. leista nuo 2023 m. sausio 9 d. išvykti dirbti, nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrose nurodytu laiku ir maršrutu, į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 17,18).

Iš pasižadėjimo sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą 2023 m. sausio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistasis J. G. pasižada nustatytu laiku sugrįžti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą iš trumpalaikių išvykų už jos teritorijos ribų, įspėtas dėl baudžiamosios ir drausminės atsakomybės už nesugrįžimą į laisvės atėmimo vietą nustatytu laiku (b. l. 19).

(duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistųjų, dirbančių ne bausmės atlikimo vietoje, paskyroje 2023 m. kovo 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. G. 2023 m. kovo 6 d. išėjimo į darbą laikas - 05.30 val., sugrįžimo laikas - 19.00 val. (b. l. 20-23).

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo P. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. kovo 22 d. dirbo pagal nustatytą grafiką, apie 15.40 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), J. G., yra pabėgęs galimai iš kalėjimo ir dabar slepiasi pas motiną minėtu adresu. Pranešėjas yra sugyventinis, o kieno nesakė. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mama D. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir pabeldus į gyvenamojo namo duris jų niekas nedarė. Apėjus ir apžiūrėjus kambarius pro langus, kurie nebuvo užtraukti užuolaidomis, jokių asmenų nesimatė, kurie langai buvo užtraukti užuolaidomis į juos buvo belsta ir toliau. Po kurio laiko namo duris atidarė J. G. mama ir paklausus jos, kur yra jos sūnus J. G., ji atsakė, kad jis ruošiasi išvykimui. Moteris teigė, kad pati miegojo ir todėl negirdėjo, kaip buvo belsta, o jos sūnus J. G. klausėsi muzikos per ausines. Nuėjus į gyvenamojo namo virtuvę buvo rastas J. G., kuris susidėjo reikiamus daiktus ir asmuo buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 49).

Iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto V. P. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022 m. kovo 22 d. apie 22.30 val. iš (duomenys neskelbtini) VPK parvežtas (duomenys neskelbtini) būrio nuteistasis J. G., kuris buvo pasišalinęs iš darbo 2023 m. kovo 6 d. (b. l. 50).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Šio straipsnio dispozicijoje išdėstytos dvi nusikalstamos veikos sudėtys: 1) tas, kas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba 2) būdamas laikinai išleistas iš areštinės arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo kaltės pagal BK 242 straipsnį pažymėtina, kad šiame straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra formali, pasekmių nereikalauja, todėl pakanka to, kad nuteistas asmuo nustatytu laiku negrįžtų į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimas trunkamasis ir įtakos kiek valandų jis negrįžo į įkalinimo įstaigą, įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Atsakomybę pagal komentuojamo straipsnio nuostatas šalinanti aplinkybė yra negrįžimas nustatytu laiku tik esant svarbiai priežasčiai. Sąrašo aplinkybių, kas gali būti laikoma svarbiomis priežastimis, įstatymas nenumato, tai yra vertinamasis požymis ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar aplinkybė yra pripažintina svarbia, ar ne. Svarbiomis priežastimis, trukdžiusiomis nustatytu laiku grįžti į įkalinimo vietą teismų praktikoje paprastai laikomos objektyvios priežastys, kurios sukliudė laiku grįžti ir kurios nepriklausė nuo nuteistojo valios, pavyzdžiui – sunki liga, transporto avarija, įvairios stichinės nelaimės ir panašiai. Be to negrįžimo laiku priežastys turi būti arba visuotinai žinomos, arba pagrįstos dokumentais, kurių svarbą kiekvienu atveju vertina teismas arba ikiteisminio tyrimo institucijos.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir neginčijo faktinių aplinkybių, taip pat nenurodė jokių svarbių priežasčių, galėjusių jam objektyviai sutrikdyti laiku sugrįžti į laisvės atėmimo vietų įstaigą. Kaip nustatyta, kaltinamasis J. G. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kuriuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, išvyko teisėtu pagrindu, tai yra Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų į darbą“ pagrindu. Pagal šį sprendimą jis buvo 2023 m. kovo 6 d. išleistas nuo 5.30 val. iki 19.00 val. į darbą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Tai parodo, kad kaltinamasis suvokė savo pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų į darbą“, 2023 m. kovo 6 d. J. G. išleistas nuo 5.30 val. iki 19.00 val. į darbą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai supažindintas su 2023 m. sausio 8 d. pasižadėjimu sugrįžti nustatytu laiku į laisvės atėmimo vietų įstaigą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 6 d. 5.30 val. jis išvyko iš laisvės atėmimo vietų įstaigos į darbą, turėdamas pareigą nustatytu laiku - iki 2023 m. kovo 6 d. 19.00 val. sugrįžti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, tačiau be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Todėl kaltinamojo J. G. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 242 straipsnyje.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam J. G. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijos charakterizuojamas neigiamai, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis 2023 m. kovo 6 d. pasišalino iš įstaigos (b. l. 84-86), administracine tvarka baustas (b. l. 92-94), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje nėra įrašytas (b. l. 91). Šią nusikalstamą veiką J. G. padarė teistumui neišnykus, atliekant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o tai rodo, kad jis yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas ir tinkamų išdavų nedaro. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamajam J. G. skirtina BK 242 sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant kiek didesnio dydžio bausmę nei BK 242 straipsnio sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimumas. Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, skiriant kaltinamajam subendrintą bausmę.

J. G. byloje nepaskirta jokia kardomoji priemonė. Šiuo metu J. G. atlieka Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios neatliktos bausmės dalis nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2023 m. gegužės 24 d., sudaro 3 mėnesius 15 dienų terminuoto laisvės atėmimo, ir nors jo padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 242 straipsnis), pastarajam yra tikslinga skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal baudžiamojo proceso reglamentavimą, jeigu proceso išlaidų atlyginimo klausimas neišsprendžiamas priimant nuosprendį, jį gali spręsti teismas nuosprendžio vykdymo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnyje nustatyta tvarka. Proceso išlaidų atlyginimo klausimas gali būti išsprendžiamas tiek priimant teismo nuosprendį, tiek ir jį vykdant, t. y. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo gali būti pateikiamas ir nagrinėjamas viso baudžiamojo proceso metu.

Valstybės garantuojamas teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ patvirtina, kad J. G. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1772-753/2023 advokatas G. P. teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 14.2.1; 14.2.2.1; 30.1 punktais, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 262,95 Eur. Šiuo atveju valstybė, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą J. G., gynėjui advokatui ruošiantis bylos nagrinėjimui ir jame dalyvaujant, patyrė išlaidas, kurių dydį pagrindžia Valstybės garantuojamas teisinės pagalbos tarnybos pateikti dokumentai, todėl prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo laikytinas pagrįstu. Nors J. G. dirba, jis yra sveikas ir darbingo amžiaus, priežasčių, dėl kurių jis negalėtų tęsti darbo, atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nenustatyta (BPK 51 straipsnio 3 dalis, 52 straipsnis), įvertinus priteistinos sumos dydį, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas atitiks proporcingumo principo reikalavimus ir būtų teisingas. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą J. G. patyrė 262,95 Eur išlaidų, taip pat į tai, kad prašoma priteisti 262,95 Eur suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgiant į tai teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą tenkina, pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisia iš nuteistojo J. G..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti - 4 mėnesius (keturis mėnesius) terminuotą laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius 15 dienų (tris mėnesius penkiolika dienų) terminuoto laisvės atėmimo, taikant visišką bausmių sudėjimą ir skirti subendrintą bausmę – 7 mėnesius 15 dienų (septynis mėnesius penkiolika dienų) terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2023 m. gegužės 24 d.

Paskirti J. G. kardomąją priemonę – suėmimą ir jį suimti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti.

Priteisti iš J. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas 262,95 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 95 ct) išlaidas.

Išaiškinti J. G., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Skubiai vykdyti nuosprendį dalyje dėl paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo J. G. ir jį suimti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam J. G. per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.