- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- 2-27699-429/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21865-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Pareiškėjas
- Ž. T.
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo Ž. T. skundą dėl 2015-10-05 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus nutarimo Nr. 3T - 4411 atmesti pareiškėjo skundą Nr. (3-AP-6775),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. T. skundu prašo panaikinti 2015-10-05 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus nutarimą Nr. 3T - 4411 kaip neteisėtą ir nepagrįstą (b.l. 3-5).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2015 m. gegužės 29 d. Ž. T. (toliau - Pareiškėjas) kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą su pareiškimu dėl neteisėto Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo. Pareiškimas LR Generalinės prokuratūros iniciatyva buvo persiųstas Kauno Apygardos prokuratūrai. 2015 m. birželio 18 d. Pareiškėjas Kauno Apygardos prokuratūrai pateikė Pareiškimo patikslinimą. Buvo nurodytos išsamesnės ir detalesnės aplinkybės, kurios sąlygoja viešojo intereso pažeidimus. 2015 m. liepos 24 bei 29 d. Pareiškėjas elektroniniu paštu papildomai pateikė aktualios papildomos informacijos, susijusios su Pareiškimu, pridėdamas ir internetinę nuorodą. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė L. B., išnagrinėjusi Pareiškėjo skundą (pareiškimą), priėmė 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 3T-3477, kuriuo nutarė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas nesutiko su šiuo nutarimu, todėl pateikė skundą Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Išnagrinėjęs šį procesinį dokumentą, vyriausiasis prokuroras 2015 m. spalio 5 d. priėmė Nutarimą Nr. 3T-4411 (toliau - Skundžiamas nutarimas) atmesti Pareiškėjo skundą Nr. (3-AP-6775) kaip nepagrįstą. Pareiškėjo manymu, Vyriausiasis prokuroras netinkamai atliko tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Šis pareigūnas nepilnai surinko įrodymus, neišsamiai įvertino bei ištyrė Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus bei aplinkybes. Skundžiamas nutarimas, o konkrečiai vyriausiojo prokuroro atlikto tyrimo nevisapusiškumas, neatitinka ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014-01-31 įsakymu Nr. 1-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo. Prokuroras, remdamasis vien argumentais, kad jo kreipimasis į teismą neatitiktų sąžiningumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų, atsisakyti kreiptis į teismą negali, nes šie kriterijai yra vertinamieji, todėl subjektyvūs. Spręsdamas, ar kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, prokuroras turi įvertinti tai, kad jo procesinę veiklą reglamentuojančios teisės normos (CPK, Prokuratūros įstatymas) priskirtinos viešosios teisės sričiai, kurioje teisė suprantama kaip pareiga, todėl kiekvieną kartą nustatęs, kad yra pažeistas viešasis interesas ir yra pagrįstos prielaidos patenkinti prokuroro reiškiamą materialinį teisinį reikalavimą, jis privalo imtis viešojo intereso gynimo priemonių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą (b.l. 18-19), kuriuo prašo Ž. T. skundą „Dėl 2015-10-05 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nutarimo Nr. 3T-4411 panaikinimo“ atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai ne tik prieštarauja teisės aktuose įtvirtintam prokuroro nepriklausomumo principui bet ir susiformavusiai teisminei praktikai šiais klausimais. Prokuratūra, tirdama Pareiškėjo skundus, procesinių pažeidimų nepadarė, todėl Pareiškėjo skundas yra atmestinas. Tas pats pasisakytina ir apie Pareiškėjo reikalavimą viešojo intereso gynimo klausimą išspręsti iš esmės. Tokio reikalavimo patenkinimas ne tik pažeistų prokuroro diskrecijos teisę bet ir būtų nesuderinamas su Kasacinio teismo praktika.
Byla pagal pareiškėjo skundą dėl 2015-10-05 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus nutarimas Nr. 3T - 4411 atmesti pareiškėjo skundą Nr. (3-AP-6775) nagrinėtina ypatingąja teisena (CPK V dalis). Taikant įstatymo analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis), ši byla nagrinėtina kaip ir bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų (CPK XXXI skyrius).
Byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2015-11-16 paskelbtu teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
CPK 49 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymas reglamentuoja prokuroro teisę inicijuoti procesą ginant viešąjį interesą. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį viešąjį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra nurodęs, jog viešasis interesas - visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998-06-18, 2001-04-02 nutarimai). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų - dispozytivumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesniosios šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578-2007; 2010-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Liudmila Borisova išnagrinėjusi pareiškėjo skundą (pareiškimą), priėmė 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą, kuriuo nutarė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas nesutiko su šiuo nutarimu, todėl pateikė skundą Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Išnagrinėjęs šį procesinį dokumentą, vyriausiasis prokuroras 2015 m. spalio 5 d. priėmė nutarimą atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, suformuota praktika, jog teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina.
Pažymėtina, kad šią praktiką cituoja ir pareiškėjas Ž. T. savo skunde.
Teismas nespręsdamas, buvo ar nebuvo pažeistas viešasis interesas, tik patikrina, ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų.
Kaip matyti iš Kauno apygardos prokuratūros prokurorės Liudmilos Borisovos 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus 2015 m. spalio 5 d. nutarimo atmesti pareiškėjo skundą (civilinės bylos atskirasis priedas), buvo surinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, prokurorai juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.
Teismas daro išvadą, jog prokuroro sprendimas, kad ištirtos aplinkybės nesudaro nei faktinių, nei teisinių sąlygų ar prielaidų prokurorui kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą, yra pagrįstas. Prokurorų nutarimai yra išsamūs ir argumentuoti. Viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas su konkretaus asmens teisių ir pareigų gynimu. Be to, tai neužkerta teisės pačiam pareiškėjui kreiptis į teismą ginti savo teises (CK 1.138 str. 7 p.).
Teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos prokuratūros prokurorės Liudmilos Borisovos 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus 2015 m. spalio 5 d. nutarimas atmesti pareiškėjo skundą yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291–291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnis, 513 straipsniu,
nutaria:
atmesti pareiškėjo Ž. T. skundą dėl 2015-10-05 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus nutarimo Nr. 3T - 4411 atmesti pareiškėjo skundą Nr. (3-AP-6775).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.