- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- TS-18-1046/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22462-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Nuteistasis
- G. Š.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė, susipažinusi su pateikta nuteistosios asmens byla, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 01/7-2698 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios G. Š. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 01/7-2698 ,,Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-2698 nutarė netaikyti nuteistajai G. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistoji nepilnai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veikas, kad nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika (61 balas, vidutinė), kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teistumai, netinkamas gyvenimo būdas, probleminiai santykiai su šeimos nariais, priklausomybė nuo alkoholio, priklausomybė nuo narkotikų, išsilavinimo stoka, darbinės patirties stoka, stabilaus AŠ vaizdo nebuvimas, impulsyvumas, pasekmių neįvertinimas) ir kitos reikšmingos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji G. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2020 m. rugsėjo 8 d. gautas G. Š. skundas, kuriame nurodoma, kad nuteistoji nesutinka su Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 01/7-2698 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ bei prašo panaikinti šį nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Šalies argumentai
Skunde G. Š. nurodė, kad, jos manymu, nutarime išdėstyti faktai neatitinka realybės, yra netikslūs, nepagrįsti ir pažeidžia lygtinio paleidimo įstatymą. Lygtinio paleidimo instituto paskirtis – sudaryti asmeniui galimybę integruotis kuo greičiau į visuomenę, sugrįžti pas šeimą, o svarbiausia vaikus – U. Š. ir U. Š. (Vaikų teisių pažeidimas, vien atskyrimas nuo jų motinos, pagal Vaiko konvencijos 27 straipsnį), integruotis ir socializuotis darbo rinkoje ir pan. Įkalinimo įstaiga, kalindama ją kuo ilgiau, nepasieks norimo rezultato, o tik sumenkins jos galimybes integruotis visuomenėje ir socialiniame gyvenime. Ji yra teista 3 kartus, darant nusikaltimą buvo apsvaigusi nuo alkoholio, bet per šiuos 1 metus 6 mėnesius ir 4 dienas pasitaisė, suprato, kad alkoholis ir psichotropinės medžiagos pastūmėjo nusikalsti, buvo jauna, norėjo pabandyti, nepavyko išvengti pasekmių, bet per šiuos metus suprato motinystės ir šeimos svarbą, todėl intensyviai lanko programas, kurios susijusios su alkoholio ir narkotikų priklausomybėmis. Turi pagrindinį išsilavinimą, laisvėje dirbo valytoja, į šį darbą priims ir grįžus iš įkalinimo įstaigos. Specialybės neįgijo, nes dirbo VĮ ,,Mūsų amatai“ ir negalėjo suderinti mokslų ir darbo. Pažymi, kad Komisija nutarime nurodė, kad pakartotinis svarstymas 2021 m. vasario 26 d. Jei ji ir įstotų mokytis į 11 ir 12 klasę, negalėtų baigti, nes mokslo metai iki birželio mėnesio ir juolab egzaminai. Jai labai svarbu mokytis, bet šiuo metu svarbiau grįžti į darbą, kuriame jos laukia bei būti su savo vaikais, kuriems trūksta mamos. Komisija paminėjo, kad jos santykiai su šeimos nariais yra problemiški. Nori pažymėti, kad santykiai buvo problemiški su mama, nes mama pyko, kad ji vartojo narkotikus. Mano, kad tai normalu, nes tai psichologinis aspektas, kurį iššaukė pyktis, nes ji neklausė mamos, su mama dabar bendrauja, su vaikais bendravo visą įkalinimo laikotarpį. Vaikus globoja mama, vaikai ir mama jos laukia, jie yra jos paspirtis pradėti sveiką ir pilnavertį gyvenimą. Dėl išsilavinimo nori paminėti, kad šiuo metu nedarbo lygis šalyje labai didelis, o ji turi darbo vietą laisvėje, taip pat ateityje galvoja užbaigti mokslus vakarinėse studijose. Jos nusikalstamumo rizika yra vidutinė, t. y. 61 balas. Didžioji dalis susidaro iš dinaminių kriminologinių veiksnių. Impulsyvumas žmogui duotas dėl apsisaugojimo, bet nuobaudų ji neturi, nėra pažeidusi vidaus tvarkos taisyklių, todėl mano, kad šis faktas ją labiau apibūdina kaip asmenį. Komisija vertino, tik neigiamus aspektus, bet tai, kad turi šeimą, gyvenamąją vietą, vaikus, kuriems reikia mamos, darbą kurį dirbs išėjusi į laisvę, gyvenimo draugą, pas kurį gyvens po įkalinimo įstaigos, vaikams galimybę gyventi su mama atskiroje darnioje šeimoje, turint, žinoma, ir močiutę, nevertino. Komisija įvertino jos priklausomybes, tačiau neįvertino, kad ji baigė programas, kurios turėtų mažinti nusikalstamumo balus, pakartotino vertinimo neprašė. Nutarime paminėta, kad buvo pervertinta, bet kaip galėjo nesumažėti jos balai, jei yra praėjusi visas pateiktas programas. Komisija paminėjo, kad ji turi nuobaudą dėl atsisakymo eiti į darbą, bet nepaminėjo, kad darbe ji patyrė psichologinį smurtą ir dėl šios priežasties prašė leisti neatvykti į darbą. Psichologinis smurtas negalimas ir už tai bausti aukos negalima. Jai reikia sudaryti sąlygas, kad tai nepasikartotų, o ne traktuoti, kad žmogus atsisako. Įkalinimo įstaiga tam ir yra, kad padėtų žmogui susitaikyti su bausme, susitaikyti praradus šeimą, padėti suprasti savo klaidas. Teismas nubaudė ją įkalindamas už padarytus nusikaltimus, bet įkalinimo įstaiga neturi jos kalinti pakartotinai. Ji tikėjosi čia pagalbos, bet ne visada pagalba buvo suteikta. Suprato savo klaidas, supranta nusikaltimų pasekmes, įkalinimo įstaigos specialistai padėjo suprasti priklausomybių žalą, žino, kad stengsis atstatyti savo vaikų bei mamos pasitikėjimą ja. Dirbs ir pateisins savo išsakytą nuomonę, kad yra verta lygtinio paleidimo.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios skundas atmetamas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji G. Š. Panevėžio pataisos namuose išklausė adaptacijos programą, dalyvauja pataisos programose: lanko priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės užsiėmimus, baigė elgesio pataisos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ bei „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus asmenims, turintiems priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų (neslepia turinti priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų). Vykdant integracijos į visuomenę programą, dalyvavo teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimuose nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistoji pagrindinio išsilavinimo. Atlikdama bausmę mokytis 11 klasėje negalėjo, nes pataisos įstaigoje nėra palengvintos mokymo programos. Netekėjusi, turi dvi nepilnametes dukras, kurias globoja močiutė (nuteistosios motina). Atlikdama bausmę atnaujino bendravimą su mama, seserimi, dukromis. Turi draugą, santykiai su juo geri, pas jį planuoja gyventi atlikusi bausmę.
Aptarti duomenys patvirtina, kad G. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju pagal OASys metodiką atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad G. Š. priskirtina ne prie žemos, o prie vidutinės grupės (61 balas). Esant nustatytai vidutinei nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti tai, ar yra akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant šį klausimą svarbu įvertinti ne tik nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad G. Š. yra teista ne vieną kartą tiek už nusikaltimus nuosavybei (vagystę), tiek už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu ginklais (šaunamojo ginklo pagrobimą bei neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu), tačiau dauguma jos padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su narkotinių medžiagų vartojimu ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, t. y. sunkūs bei visuomenei didelę grėsmę keliantys nusikaltimai. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistosios atžvilgiu teismas anksčiau yra parodęs pasitikėjimą, taikydamas nuteistajai bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau šio pasitikėjimo nuteistoji nepateisino – bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kadangi nuteistoji įvykdė naujus nusikaltimus. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad nors nuobauda nebegalioja sėjus senaties terminui, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji 1 kartą pažeidė režimo ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, už ką buvo bausta. Paminėtos aplinkybės rodo, kad G. Š., tiek būdama laisvėje, tiek ir pataisos namuose, ne visada nepaiso įstatymų, nustatytos tvarkos bei visuomenės priimtų moralės normų.
Nors nuteistoji tvirtina, kad išėjusi į laisvę dirbs valytoja ankstesnėje darbovietėje, kur ją tikrai priims, šiuos skundo teiginius teismas vertina kaip deklaratyvius, kadangi jų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Teismo vertinimu, išėjusi į laisvę nuteistoji gali susidurti su sunkumais susirandant darbą, kadangi specialybės nėra įgijusi, o darbinė patirtis labai menka – teigia apie 3 mėnesius dirbusi valytoja. Be to, kaip matyti, nuteistoji nėra labai motyvuota dirbti ir pataisos namuose – 2019 m. gegužės 9 d. buvo įdarbinta VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje, tačiau 2019 m. lapkričio 21 d. jos pačios prašymu buvo atleista (teigė, kad toks darbas jai nepatinkantis). Esant tokioms aplinkybėms neatmestina galimybė, kad išėjusi į laisvę ir siekdama turėti lėšų pragyvenimui tiek sau, tiek savo vaikams, bet nerasdama tinkančio darbo, G. Š. vėl gali grįžti prie analogiškų ar dar sunkesnių nusikalstamų veikų darymo, tuo labiau, kad iki suėmimo ir bausmės atlikimo nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo, pajamas gaudavo iš nusikalstamos veiklos.
Pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti net aštuoni kriminogeniniai veiksniai, kai, tuo tarpu, apsauginis, riziką mažinantis veiksnys yra tik vienas. Be to, kaip jau minėta, pagal OASys metodikos duomenis G. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip vidutinė – 61 balas, iš kurių 20 balų – statiniai kriminogeniniai veiksniai, o net 41 balas – dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, todėl, teismo vertinimu, nuteistoji pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės atlikimo metu nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika visiškai nepasikeitė, t. y. nėra net minimalios pažangos ją mažinant.
Nuteistoji skunde taip pat nurodo, kad Komisija vertino, tik neigiamus aspektus, o teigiamų nevertino. Šiuos teiginius teismas vertina kaip subjektyvią nuteistosios nuomone, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija objektyviai įvertino nuteistosios asmenybę, bylos medžiagą ir pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti Komisijos nesuinteresuotumu dėl G. Š. lygtinio paleidimo ar nepaleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo yra vertinama ne tik padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, o ir kiti veiksniai – nuteistosios asmenybė, paskirtos bausmės dydis, kriminogeniniai veiksniai, riziką mažinantys veiksniai, todėl akivaizdu, kad vieni nuteistieji, padarę analogiškas nusikalstamas veikas, įvertinus visas šias aplinkybes, kurios kiekvienu atveju yra individualios, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, o kiti – ne. Nuteistosios įsitikinimas, kad jai turi būti taikomas lygtinis paleidimas, teismo neįpareigoja tenkinti tokio prašymo.
Taigi nors bylos duomenys ir patvirtina, kad nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose ir kt., tačiau šiuo metu nuteistosios G. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padarytų nusikaltimų sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, o jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
Atmesti nuteistosios G. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimo „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-2698.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.