Kauno apygardos teismo nutartis

2009-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-343-175-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-07
Bylos Nr.
1A-343-175-2009
Teisminio proceso Nr.
65-1-01117-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
T. R.

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-343-175/09

Teisėja Violeta Miceikienė (Proceso Nr. 65-1-01117-2007) Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. liepos 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 178 straipsnio 2 dalį 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 10 MGL – 1300 Lt dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2007-08-30 iki 2007-08-31.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d., nakties metu, (duomenys neskelbtini), iš namo Nr. 32 kiemo, pagrobė automobilį „Audi A6 Avant“, su vokiškais Nr. (duomenys neskelbtini), 27600 Lt vertės, priklausantį D. R., tuo padarė nukentėjusiajam D. R. 27600 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

N. T. R. apeliaciniu skundu prašo 2009-06-20 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti arba teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistojo nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik šalutiniais įrodymais, prielaidomis. Pasak nuteistojo, nėra faktinių objektyvių ir tiesioginių duomenų, patvirtinančių jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Tai, kad automobilyje rasti nuteistojo kvapo pėdsakai, nėra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis jo kaltę. T. R. parodymai, kad jis automobilyje galėjo būti ne nusikaltimo padarymo tikslu, nėra paneigti įrodymais, surinktais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Teismas taip pat rėmėsi subjektyviais policijos pareigūnų parodymais ir tai, nuteistojo teigimu, rodo teismo šališkumą. Apeliantas tvirtina, kad iš jo išimti daiktai, kuriuos teismas laikė įrodymais, priklauso ne jam, kadangi jis išlipdamas iš automobilio skubėjo ir pasiėmė ne savo striukę. Nuteistasis taip pat prašo tuo atveju, jeigu teismas nustatys, kad pakanka įrodymų pripažinti jį kaltu, skiriant bausmę atsižvelgti į tai, kad nėra įrodytas jo vaidmuo nusikaltimo padaryme. Pasak nuteistojo, teismas, skirdamas bausmę, pažeidė LR BK 54, 55 straipsnių nuostatas. Apeliantas nurodo, kad jis dirba, turi pakankamai lėšų pragyvenimui, teistumas išnykęs, todėl teismas jam privalėjo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

N. T. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno rajono apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes dėl T. R. įvykdytos automobilio vagystės, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes. Todėl nuteistojo teiginiai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai vertinami įrodymai, padarytos išvados, neatitinkančios faktinių aplinkybių, atmestini. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip norėtų pats nuteistasis, nėra ta aplinkybė, kuri leistų konstatuoti, kad teismas buvo šališkas.

Atmestinas apelianto teiginys, kad nuosprendis pagrįstas šalutiniais įrodymais ir dėl to yra neteisingas, kadangi byloje esanti specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad automobilyje „Audi A6 Avant“ rastas kvapas priklauso T. R. nepatvirtina tos aplinkybės, kad jis pavogė minėtą automobilį, kad jis šiame automobilyje buvo vagystės tikslu. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įstatymas nesuteikia jokio prioriteto vienai įrodymų rūšiai prieš kitas. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1 d., 4 d.). Duomenys tikrinami atliekant LR BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus – liudytojų G. V., G. D. parodymus, nukentėjusiojo parodymus, specialisto išvadą, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, kt. įrodymus – atskleidė jų tarpusavio ryšį, įvertino jų visumą, tai aptardamas savo procesiniame sprendime. Iš nuosprendžio turinio matyti, kodėl įrodymus, patvirtinančius, kad T. R. padarė nusikalstamą veiką, teismas priėmė, o paties T. R. parodymus, kaip prieštaraujančius įrodymų visetui, atmetė. Teisėjų kolegijos manymu, teismas kruopščiai ištyrė visus bylos įrodymus jų pakankamumo ir leistinumo atžvilgiu ir padarė pagrįstą išvadą, kad T. R. pavogė automobilį „Audi A6 Avant“.

Kaip kad nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojai G. V. ir G. D. parodė, kad 2007-08-30 apie 4 val. patruliuodami Kauno rajone, Garliavoje, Marijampolės ir Lazdynų gatvių sankryžoje pamatė įtartiną asmenį, kaip vėliau paaiškėjo T. R., kuris ant vienos rankos buvo užsimovęs baltą medžiaginę pirštinę. Policijos pareigūnams prie jo sustojus, šis išsigando, pradėjo blaškytis. Policijos pareigūnams paklausus, ką jis čia veikia, T. R. atsakė, kad kažko ieško po konteinerius, nors iš pažiūros nebuvo panašus į žmogų, kuris gyventų tokį gyvenimo būdą. Atlikus asmens kratą, pas T. R. buvo rasti du žibintuvėliai, laido galas, atsuktuvas, dujinis pistoletas. T. R. turėjo popieriaus lapą, ant kurio buvo užrašyta, kad parduodamas automobilis „Audi A6 Avant“, pardavėjo kontaktiniai duomenys. T. R. paaiškino, kad šį lapą rado konteineryje ar ant žemės ir jis jam reikalingas gamtiniams reikalams atlikti.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. R. taip pat parodė, kad popieriaus lapą, kuriame buvo užrašyta, kad parduodamas automobilis „Audi A6 Avant“, jis rado ant žemės griovyje, ten jis taip pat rado baltas pirštines, atsuktuvą, raktą, laidą, žiebtuvėlį, kuriuos nusprendė pasiimti. Vieną pirštinę užsimovė. Jis tvirtino, kad automobilio nevogė ir jo viduje nesėdėjo. Tokių parodymų teisingumą T. R. patvirtino parašu (b. l. 75-77). Vėlesnių apklausų metu jis taip pat neigė įvykdęs vagystę, tvirtino nežinąs, kaip pavogtame automobilyje galėjo atsirasti jo kvapas, jokių naujų aplinkybių nenurodė (b. l. 83, 93). Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu T. R. pateikė visai kitokią įvykių versiją. Jis neigė pavogęs automobilį ir parodė, kad kvapas automobilyje galėjo atsirasti todėl, kad merginos, su kuria jis buvo susitikęs Garliavoje, draugai jį pavežė. Jis sėdėjo gale už vairuotojo sėdynės. Išlipdamas iš automobilio jis per klaidą pasiėmė ne savo striukę ir vėliau jos kišenėse rado kratos metu iš jo paimtus daiktus, rastą pirštinę užsimovė. Vairuotojo sėdynėje jis nesėdėjo. Iš viso to seka, kad T. R. parodymai yra prieštaringi, neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Todėl teismas pagrįstai jais nesirėmė ir įvertino kaip kaltinamojo gynybinę versiją, siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Visų pirma nuteistojo teiginius paneigia 2008-10-21 specialisto išvada Nr. 140-1-(25)-(duomenys neskelbtini) kurioje padaryta kategoriška išvada, jog kvapų pėdsake, paimtame iš automobilio AUDI A6, vokiškais valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės, rastas T. R. kvapas (b. l. 55-27). Tai paneigia nuteistojo teisminio nagrinėjimo metu iškeltą versiją, kad jis automobilyje sėdėjo už vairuotojo sėdynės, kad vairuotojo vietoje nesėdėjo, ir taip pat leidžia daryti išvadą, kad T. R. pavogė nurodytą automobilį. Tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. 2007-09-03 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus automobilį „Audi A6 Avant“ nustatyta, jog automobilio užvedimo spynelė išimta, saugiklių blokas išardytas, panelės dangčiai nuimti, prietaisų skydelis išardytas, matosi pavieniai laidai (b. l. 16-27). 2007-08-30 asmens kratos protokole užfiksuota, kad iš įtariamojo T. R. paimta: baltas popieriau lapas, ant kurio užrašyta, kad parduodamas automobilis „Audi A6 Avant“, baltos spalvos medžiaginės pirštinės, prožektorius, mini prožektorius su virvele, juodos spalvos laidas, atsuktuvas, atlenkiamas peilis, raktas ir t.t. (b. l. 69). Nukentėjusysis D. R. paaiškino, kad jis kartą automobilį buvo nuvaręs į Utenos automobilių turgų, baltas lapas su informacija apie automobilio pardavimą buvo automobilio dėtuvėje. Jis jo niekur nebuvo išmetęs.

Taigi, nuteistojo teiginių, kad jis šiame automobilyje buvo ne vagystės tikslu, nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas, priešingai visi aukščiau aptarti įrodymai patvirtina vienas kitą ir remiantis jų visetu galima daryti išvadą, kad ne kas kitas, o būtent T. R. įvykdė automobilio „Audi A6 Avant“ vagystę.

Atmestinas ir apelianto alternatyvus prašymas paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 straipsnio 2 dalyje, bei LR BK 55 straipsnio nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta T. R. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, kad T. R. padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, jo atžvilgiu pagal LR Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą keturis kartus buvo taikytas „Oficialus perspėjimas“, taip pat atsižvelgė į pavogto automobilio vertę. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios vidurkis yra mažesnis, negu LR BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu paskirtos bausmės vykdymą atidėjo. Todėl laikyti šią bausmę aiškiai per griežta ir švelninti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tenkinti kurį nors iš apeliaciniame skunde pateiktų prašymų nėra pagrindo, o vien tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo kelis alternatyvius prašymus – jį išteisinti arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tik patvirtina nuteistojo abejones savo paties argumentų pagrįstumu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, 3 lape, nurodant kaltinamojo vardą ir pavardę, yra padaryta rašybos klaida ir nurodyta, kad „...sudaro A. A. kaltės įrodymų visumą“. Byloje kaltinamuoju yra T. R., o ne A. A.. Šis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir dėl jo nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį, todėl šią rašybos klaidą ištaisyti turi nuosprendį priėmęs teismas, vadovaudamasis LR BPK 361 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad teismas turi teisę priimti sprendimą dėl nuosprendyje padarytų rašybos ir aritmetikos klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Jurgis KiškisAlgirdas Jaliniauskas