Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Ž. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarimo L. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. birželio 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. Ž. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad L. Ž. 2009 m. birželio 8 d., 3 val. 49 min., Daugirdo g. 8, Raseiniuose, būdamas neblaivus (nustatytas 1,746 promilių girtumas), vairavo jam priklausantį automobilį FORD ESCORT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pat nebuvo apsidraudęs transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 16, 238 punktų reikalavimus.

II.

susipykus, brolis sustojo prie policijos komisariato, esančio adresu Daugirdo g. 8, Raseiniai, ir išėjo. Apelianto teigimu, jis pats toliau nevažiavo, o savo noru nuėjo į policijos komisariatą pasitikrinti neblaivumo norėdamas sužinoti, ar gali vairuoti, kur jam buvo nustatytas vidutinis girtumas bei nepagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nurodo, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis vairavo automobilį neblaivus. Policijos darbuotojų parodymai bei vaizdo kameros video įrašas, iš kurio matyti, kad jis išlipa iš automobilio pro vairuotojo pusę, minėto fakto nepatvirtina. Anot apelianto, automobilis šiek tiek pajudėjo į priekį, pro vairuotojo pusę jis išlipo, nes neatsidarė keleivio pusės durelės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

L. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo. Pirmosios instancijos teismas L. Ž. pripažino kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, o administracinę bylą jo atžvilgiu pagal 123 straipsnio 5 dalį nutraukė.

Apeliaciniame skunde L. Ž. neigia jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, iš esmės, teigdamas, jog automobilio jis nevairavo, o teismas kitokios išvados priėjo netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas vadovaujantis iš esmė tik rašytine bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu, administracinio sulaikymo protokolu, alkotesterio parodymais, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, tarnybiniais pranešimais, išrašu iš duomenų bazės, draudimo liudijimu. Kertiniai šioje byloje yra policijos pareigūnų V. T. ir A. V. parodymai. Minėti pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose pateikė tokią įvykio versiją – administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje prie komisariato pastato privažiavo automobilis ir sustojo gatvės viduryje, iš automobilio vairuotojos pusės išlipo akivaizdžiai neblaivus L. Ž., kuris buvo atvesdintas į policijos komisariato patalpas, čia jam nustatytas 1.746 promilių girtumas (b. l. 7-8). L. Ž. pateikia kitokią įvykių seką – brolis T. Ž. sustabdė automobilį ir išlipo, automobilis tik nedaug pajudėjo į priekį, jis užtraukė rankinį ir išlipo pro vairuotojo dureles, nes keleivio durelės neatsidarė, tada nuėjo į policijos komisariatą savo noru pasitikrinti blaivumą (b. l. 30). Pirmosios instancijos teismas šios L. Ž. versijos netyrė, nei policijos pareigūnų, nei jo brolio kaip liudytojų neapklausė, nenurodė dėl kokių priežasčių nesiremia T. Ž. byloje esančiais rašytiniais paaiškinimais (b. l. 25). Pabrėžtina, kad neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus. Vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsniai) ir jų nepakeičia. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais paminėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.

Skundžiamame teismo nutarime taip pat nurodyta, kad L. Ž. kaltę įrodo vaizdo stebėjimo kameros įrašas. Minėta įrašas yra esminis įrodymas byloje, galintis neginčijamai patvirtinti įvykio aplinkybes ir pašalinti prieštaravimus tarp policijos pareigūnų ir L. Ž. parodymų. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas šio įrodymo netyrė, vaizdo juostos neperžiūrėjo (b. l. 28), tuo pažeisdamas ATPK įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo nuostatas.

Dėl L. Ž. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytais motyvais ir jų pagrindu padaryta išvada, kad minėtas pažeidimas neįrodytas, nes L. Ž. pateikė teismui AB „Lietuvos draudimas“ liudijimą, galiojantį nuo 2009 m. balandžio 17 d. iki 2009 m. spalio 21 d., tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole L. Ž. suformuluotas kaltinimas už privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento nepateikimą. Ši veika atitinka požymius pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo esmė nurodyta, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų spręsti klausimą dėl minėtos L. Ž. veikos perkvalifikavimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

L. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.