- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- e2-18924-854/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- V. U.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybei
- Advokatai
- Algminas Gutauskas, Tatjana Kačegarova
dalyvaujant ieškovės V. U. atstovams advokatei Tatjanai Kačegarovai ir advokato padėjėjui Algminui Gutauskui,
atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei V. M., SĮ Vilniaus miesto būstas atstovei Agnei Liaukonytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. U. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei dėl socialinio būsto nuomos sutarties nepagrįsto nutraukimo ir nuomos mokesčio permokos priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo: pripažinti, kad ji ir jos šeima teisės į socialinį būstą adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo praradusi; pripažinti, kad ieškovės su Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-01-06 sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.40-TII/0186 turėjo neterminuotos socialinio būsto nuomos sutarties statusą; priteisti iš atsakovo SĮ Vilniaus miesto būstas ieškovės naudai jos ir trečiųjų asmenų už ją sumokėtą 1008,52 Eur dydžio nuomos mokesčio permoką. Taip pat prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės šeimą sudaro trys asmenys - ieškovė ir du jos vaikai: sūnus duomenys neskelbtini), gim. duomenys neskelbtini), ir sūnus duomenys neskelbtini), gim. duomenys neskelbtini). Su ieškove socialinio būsto, adresu duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 1.40-TII/0186 sudaryta 2011-01-06. Socialinio būsto nuomos sutartis buvo sudaroma vieneriems metams, kasmet, pateikus pajamų deklaracijas ir kitus reikalaujamus dokumentus, nuomos sutartis būdavo pratęsiama. Paskutinį kartą nuomos sutartis buvo pratęsta 2015-02-05 iki 2016-02-20.
Prieš pasibaigiant sutarties galiojimo terminui, 2016-01-29 ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl neterminuotos buto duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo.
2016-09-13 ieškovė pakartotinai raštu kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl socialinio būsto duomenys neskelbtini), neterminuotos buto nuomos sutarties sudarymo. 2016-09-19 raštu SĮ Vilniaus miesto būstas atsakė, kad sutartis nebus tęsiama, nes ieškovės turtas (įskaitant pajamas) viršija teisės aktuose nustatytus dydžius. Ieškovei su dviem mažamečiais vaikais buvo pasiūlyta iki 2016-10-25 geranoriškai išsikelti. Pakartotiniame SĮ Vilniaus miesto būstas 2016-09-29 rašte ieškovei buvo paaiškinta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai asmens ar šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 20 proc. viršija įstatymo 11 str. 2 d. nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Šiame rašte nebuvo nurodyta, kas konkrečiai priėmė sprendimą dėl ieškovei suteikto socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ar šios sutarties nepratęsimo, buvo tik nurodyta, kad visus raštus už savivaldybę pasirašo SĮ Vilniaus miesto būstas direktorius. Teigia, jog neaišku, kas priėmė sprendimą iškeldinti atsakovę su jos šeimos nariais iš jos užimamo socialinio būsto, kas nusprendė, kad ieškovė socialiniame būste gyvena be teisinio pagrindo ir kokiu pagrindu remiantis ieškovei buvo skaičiuojamas padidintas nuomos mokestis (atsakovų įvardinamas “žala”). Konkrečiu atveju joks individualus administracinis teisės aktas nebuvo priimtas (bent jau toks nėra pateiktas nei ieškovei, nei teismui su procesiniais atsakovų dokumentais). Ieškovės reikalauta išsikelti iš užimamų patalpų SĮ Vilniaus miesto būstas Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos sprendimu (kuris nepridėtas), nežinia kieno sprendimu ieškovei skaičiuotas padidintas nuomos mokestis. Pažymi, kad komisijai nei įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai nesuteikia įgaliojimų nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį, reikalauti socialinio būsto nuomininko išsikelti ir skaičiuoti padidintus nuomos mokesčius.
Šalies argumentai
Ieškovės nurodo, kad jos pajamų deklaracijoje buvo nurodytos pajamos - darbo užmokestis ir motinystės pašalpa, kurios neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str. 2 d. 2 p. nustatyto dydžio. Maksimalus pajamų dydis 2015 metais buvo viršytas 100 Eur, nes ieškovei buvo paskirta vienkartinė 418 Eur dydžio išmoka, gimus vaikui. Atsakovai ignoravo šios išmokos socialinę prigimtį bei faktą, kad tai vienkartinė tikslinė išmoka, taip pat aplinkybę, kad ieškovė viena augina du mažamečius vaikus.
Socialinio būsto nuoma, kaip ir vienkartinė pašalpa, skiriama, gimus vaikui, yra valstybės socialinės politikos, skirtos rūpintis vaiku, išdava, todėl socialinė išmoka, skiriama, gimus vaikui, negali eliminuoti vaiko teisės į socialinį būstą. Ieškovė nepiktnaudžiavo savo teisėmis, ji pasinaudojo valstybės nustatyta socialine garantija į papildomą išmoką, skirtą vaiko interesams geriau užtikrinti, todėl socialinio būsto nuomos sutarties su ja nutraukimas nelaikytinas proporcingu veiksmu. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015-05-26 nutarimą Nr. KT16-N10/2015 konstitucinėje byloje Nr. 7/2013, kur yra konstatuojama, kad nuostata, jog socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) deklaruotam turimam turtui ar gautoms pajamoms viršijant Vyriausybės nustatytus didžiausius turto ir pajamų dydžius, jei sutartis nutraukiama ir tais atvejais, kai jo (jo šeimos) turtas ar pajamos Vyriausybės nustatytus dydžius viršija mažiau nei pakaktų minimalius socialiai priimtinus asmens (šeimos) poreikius atitinkančiam būstui išsinuomoti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 str. ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Asmenų teisė išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus, yra viena iš valstybės savo piliečiams teikiamų paramos formų asmenims, kurie negali patys įsigyti gyvenamųjų patalpų. Socialinio būsto nuomos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (iki 2015-01-01 Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas), kuris nenumato terminuotos socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo galimybės. Yra nustatytos sąlygos, kada asmuo įgyja teisę į socialinį būstą ir kada praranda ją, tada socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama. Terminuotos socialinio būsto nuomos sutarties sudarymas su ieškove laikytinas neatitinkančiu viešosios teisės. Įstatymas nenustatė, kad nuomos sutartis gali būti vienašališkai nutraukta nuomotojo (savivaldybės, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos, savivaldybės įmonės ar kt.). CK 6.610 str. nustato, kad nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, gali būti nutraukta ir asmenys gali būti iškeldinami tik teismo sprendimu.
Pažymėjo, kad ieškovei už naudojimąsi savivaldybės socialiniu būstu buvo skaičiuojamas didesnis nuomos mokestis ir už visą laikotarpį, kurį ji su vaikais atsakovų nuomone be teisinio pagrindo gyveno nuomojamame būste. Tokiu būdu ieškovė už laikotarpį nuo 2016-02-21 iki 2017-01-26 permokėjo atsakovui SĮ Vilniaus miesto būstas 1008,52 eurų. Ieškovės nuomone, padidintas nuomos mokestis, atsakovo įvardijamas žala už be teisinio pagrindo užimamas gyvenamąsias patalpas, jai buvo priskaičiuotas neteisėtai, todėl nuomos mokesčio permoka jai turi būti grąžinta.
Atkreipė dėmesį, kad jau pradėjus šią civilinę bylą, su ieškove buvo sudaryta neterminuota socialinio busto nuomos sutartis.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsiliepdama į ieškinį nurodė, kad butas, esantis duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1 - 474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas.
Šis butas išnuomotas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 380V vieneriems metams V. U. šeimai. Su V. U. tėvu 2003 m. kovo 20 d. buvo sudaryta Manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.
Iki 2003 m. sausio 1 d. savivaldybių valdomos gyvenamosios patalpos priklausė keturiems butų fondams: pagrindiniam, manevriniam, tarnybiniam ir specialiųjų gyvenamųjų patalpų. 2003 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcijai, savivaldybės gyvenamųjų patalpų skirstymo į keturis butų fondus neliko. Šiame įstatyme buvo apibrėžta socialinio būsto fondo sąvoka ir reglamentuota nauja savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos suteikimo tvarka ir sąlygos. Vadovaujantis 2003-11-12 Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 01A-41-131 (bei šio sprendimo vėlesnėmis redakcijomis), patvirtinta Socialinio būsto terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties forma.
Manevrinio butų fondo sutartys buvo perrašytos į Socialinio būsto terminuotas nuomos sutartis. Su V. U. tokia sutartis buvo pasirašyta 2004 m. rugsėjo 13 d. Kiekvienais metais ši sutartis buvo pratęsinėjama, ieškovės šeima prieštaravimų dėl terminuotos nuomos sutarties sudarymo neturėjo, todėl nuomos sutartis atitiko šalių valią. Ieškovės šeima žinojo, kad teisė į socialinio būsto nuomą gali būti ribojama asmens ar šeimos turtine padėtimi, kiekvienais metais prieš pratęsiant sutartį, teikė deklaracijas.
2010 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2303 „Dėl socialinio būsto Naugarduko g. 37-5 pagrindinio nuomininko ir nuomos sutarties su V. U. pratęsimo“, V. U. buvo paskirta pagrindine būsto nuomininke ir nuomos sutartis pratęsta vieneriems metams. 2015 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-285 nuomos sutartis su V. U. buvo pratęsta iki 2016 m. vasario 20 d.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje jau esančių įrodymų matyti, kad 2016 m. sausio 29 d. V. U. kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl neterminuotos Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo. 2016 m. kovo 17 d. prašymas nagrinėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų komisijos vykusiame posėdyje (protokolas Nr. A16-275/16(2.1.28-TD2), kuriame nuspręsta pavesti S| „Vilniaus miesto būstas“ rengti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto duomenys neskelbtini) perrašymo į Savivaldybės būsto sąrašą ir Administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo projektą dėl savivaldybės būsto terminuotos nuomos sutarties su V. U. sudarymo.
Šeimos pajamos už 2015 m. sudarė 9428 Eur ir tai 125,60 Eur viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme 2-3 asmenų šeimai nustatyto dydžio (7752 Eur) leistiną 20 procentų perviršį. Todėl sutartis su gyventoja nebuvo pratęsta. Ieškovės pajamos viršijo numatytus dydžius, todėl ieškovė buvo praradusi teisę į socialinio būsto nuomą.
2016 m. rugpjūčio 17 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisija priėmė sprendimą dėl V. U. šeimos iškeldinimo. Tačiau nei buto savininkė, nei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ į teismą dėl ieškovės šeimos iškeldinimo nesikreipė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. A63- 65/17(3.2.1-EM4), V. U. buvo informuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo priimtas sprendimas asmenų ar šeimų, kurių turtas ir pajamos viršija Įstatyme numatytus pajamų ir turto dydžius, iškeldinimą atidėti iki 2017 m. gegužės 1 d. V. U. buvo informuota, kad iki gegužės 1 d. privalo deklaruoti turtą ir pajamas už 2016 metus. 2017 m. vasario 23 d. V. U. pakartotinai pateikė prašymą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl buto duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pratęsimo. Patikrinus 2016 m. deklaraciją nustatyta, kad šeimos pajamos sudaro 4542 Eur ir neviršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme 2-3 asmenų šeimai nustatyto dydžio (7752 Eur).
2017 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-1294, buvo priimtas sprendimas su V. U. sudaryti neterminuotą socialinio būsto Naugarduko g. 37-5, Vilniuje, nuomos sutartį. 2017 m. birželio 12 d. su gyventoja sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.39- N17/1741 ir pradėtas skaičiuoti socialinio būsto nuomos mokestis.
SĮ Vilniaus miesto būstas atsiliepime į ieškinį pateikė analogiškus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėstytiems argumentus. Papildomai paaiškino, kad Vadovaujantis 2015 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašo 22 punktu, kuriame nurodoma, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius, nustatęs neteisėtą naudojimąsi Savivaldybės būstu arba socialiniu būstu (kai būstas savavališkai užimtas, pasibaigęs nuomos sutarties terminas, asmeniui ir šeimai praradus teisę į paramą būstui išsinuomoti ir kt.), turi teisę iš šiomis patalpomis besinaudojančių asmenų, iki jie nutrauks savo neteisėtus veiksmus, reikalauti žalos atlyginimo, kurio dydis apskaičiuojamas pagal Savivaldybės būsto (išskyrus socialinį būstą) nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo formulę, nustatytą Vyriausybės Metodikoje. Taigi ieškovei, praradusiai teisę į socialinį būstą, nuo 2016 m. vasario 21 d. buvo skaičiuojama žala už būsto nuomą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose dėstytus argumentus.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovei netekus gyvenamosios vietos, jos vaikų apgyvendinimu būtų pasirūpinta. Akcentavo, kad ieškovės šeima tvarkinga, vaikais rūpinamasi tinkamai, ji nėra įrašyta nei į socialinės rizikos šeimų, nei į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašus.
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad butas duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (el.b.t. I, l. 131). Turtas patikėjimo teise perduotas SĮ Vilniaus miesto būstas (el.b.t. II, l. 95). Atsakovų duomenimis šis butas yra įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondą ir laikomas socialiniu būstu.
2003-03-20 su ieškovės tėvu V. U. buvo sudaryta manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (el.b.t. I, l. 47-48), pagal ją jam ir jo šeimos nariams išnuomotas butas duomenys neskelbtini), terminui iki 2004-02-20. 2004-09-13 su juo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (el.b.t. I, l. 50-53), joje nuomos terminas nėra nurodytas. Sutarties 5 punktu nuomininkas įpareigotas pateikti duomenis apie turtą ir pajamas, taip pat kitus dokumentus iki 2005-09-13. 2005-11-08 sudaryta nauja sutartis analogiškomis sąlygomis (el.b.t. I, l. 54-56). 2008-02-01 su ieškovės tėvu V. U. buvo sudaryta socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (el.b.t. I, l. 58-61).
2010-12-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo (el.b.t. I, l. 91) pagrindu su ieškove 2011-01-06 buvo sudaryta socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl buto duomenys neskelbtini), (el.b.t. I, l. 13-17), kuri vėliau kasmet buvo pratęsiama (el.b. t. I, l. 18-21, 92-96, 129-130).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutartis su ieškove 2016 metais nebuvo pratęsta dėl to, kad jos pajamos 2015 metais viršijo nustatytą dydį 125,90 Eur, o perviršis susidarė dėl to, kad ieškovė 2015 metų spalio mėn. gavo vienkartinę 418 Eur dydžio išmoką gimus vaikui (el.b.t. I, l. 32). Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad dėl šios priežasties laikotarpiu nuo 2016-02-21 iki 2017-01-26 ieškovei buvo skaičiuojamas didesnis nuomos mokestis, kurio skirtumas nuo to, ką už tą patį laikotarpį ieškovė būtų sumokėjusi už socialinio būsto nuomą, sudaro ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą, t.y. 1008,52 Eur.
2016-01-29 ieškovė kreipėsi į SĮ Vilniaus miesto būstas su prašymu sudaryti su ja neterminuotą buto nuomos sutartį (el.b. t. I, l. 22). 2016-09-13 ji kreipėsi su analogišku prašymu, pažymėdama, kad su ja nesudaryta jokia, nei socialinio būsto nuomos, nei neterminuota savivaldybės buto nuomos sutartis, tačiau skaičiuojamas padidintas nuomos mokestis, įvardijamas žala (el.b.t. I, l. 24-25).
2016-09-29 rašte ieškovei SĮ Vilniaus miesto būstas nurodė, kad sudaryti neterminuotą socialinio būsto sutartį su ja nėra pagrindo, kadangi jos pajamos viršija nustatytą dydį. Pakartojo 2016-09-19 rašte nurodytą reikalavimą išsikelti iš ginčo buto iki 2016-10-25 (el.b.t. I, l. 26-28).
2017-01-27 ieškovė dar kartą kreipėsi dėl neterminuotos buto nuomos sutarties sudarymo (el.b.t. I, l. 103). 2017 m. vasario mėn. raštu jai buvo nurodyta, kad tokios sutarties sudaryti teisinio pagrindo nėra, pasiūlyta teikti prašymą dėl terminuotos nuomos sutarties pratęsimo (el.b.t. I, l. 105). Tą ieškovė padarė 2017-02-23 (el.b.t. I, l. 141).
2017-05-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo (el.b.t. I, l. 196) pagrindu su ieškove 2017-06-12 buvo sudaryta neterminuota socialinio būsto nuomos sutartis (el.b.t. II, l. 9-13).
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Teismas pažymi, kad kiekvienos bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia ieškovo suformuluoti reikalavimai (ieškinio dalykas) bei jo nurodomas faktinis reiškiamų reikalavimų pagrindas (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.).
Įvertinus ieškovės kreipimosi į teismą teisinius tikslus, galutinai išreikštus pateikiant 2017-09-07 patikslintą ieškinį (el.b.t. II, l. 33), akivaizdu, jog šioje byloje ieškovė siekia, jog būtų priteistas jai laikotarpiu nuo 2016-02-21 iki 2017-01-26 skaičiuotas didesnis nuomos mokestis. Tuo tarpu ieškovės pareikšto reikalavimo pripažinti 2011-01-06 ieškovės sudarytą socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį neterminuotą, kaip ir reikalavimo pripažinti, kad ieškovė nebuvo praradusi teisės į socialinį būstą, teismas nelaiko savarankiškais, konstatuodamas, kad tai yra aplinkybės be kita ko sudarančios ieškovės nurodomą ieškinio faktinį pagrindą, kadangi tokių aplinkybių pripažinimu siekiama byloje pareikšto turtinio reikalavimo patenkinimo.
Pažymėtina, kad šioje byloje nesprendžiamas ieškovės teisės privatizuoti nuomojamą būstą klausimas, nes, ieškovei jokių su tuo susijusių reikalavimų nepareiškus, teismas sprendžia, jog tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Nagrinėjamu atveju svarbu, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovė su šeima ginčo bute nepertraukiamai gyvena nuo pat sutarties sudarymo, visuomet tvarkingai mokėjo jai priskaitomą nuomos mokestį bei atsiskaitė už komunalines paslaugas.
2017-05-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu 2011-01-06 socialinio būsto terminuota nuomos sutartis Nr. 1.40-TII/0186, sudaryta su V. U., gimusia 1986-02-26, jos dviejų asmenų šeimai (ji ir sūnus N. U.) apgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003-02-20 sprendimo Nr. V 380V “Dėl butų registravimo kaip manevrinių ir išnuomojimo J. G. ir kitiems” pagrindu, pakeista į neterminuotą socialinio būsto duomenys neskelbtini) nuomos sutartį V. U. trijų asmenų šeimai (ji ir sūnūs N. U. ir L. B.) apgyvendinti. Šio įsakymo pagrindu 2017-06-12 SĮ Vilniaus miesto būstas sudarė su V. U. neterminuotą socialinio būsto adresu duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.
Taigi, nuomos santykiai tarp šalių tęsiami iki šiol 2011-01-06 sutarties pagrindu. Šios sutarties 10 punkte buvo numatyta, kad pasibaigus sutarties terminui, ji gali būti atnaujinama. Analogiška nuostata buvo ir vėlesnėse su ieškove sudarytose sutartyse. Taigi, nors su ieškove kaskart atnaujinant sutartinius nuomos santykius buvo sudaromos naujos nuomos sutartys, tai nepaneigia aiškinimo, kad šalis siejo ir iki šiol tebesieja tęstiniai nuomos teisiniai santykiai. Aplinkybė, kad atsakovų vertinimu ieškovė teisę į socialinio būsto nuomą vienu laikotarpiu buvo praradusi, net ir sutinkant su tokiu vertinimu, galėjo būti pagrindu skaičiuoti jai didesnį nuomos mokestį, tačiau nereiškia, kad šalis sieję nuomos teisiniai santykiai buvo kada nors nutrūkę. Atsakovai pažymėjo, kad niekada nebuvo kreiptasi į teismą dėl ieškovės šeimos iškeldinimo iš ginčo buto. SĮ Vilniaus miesto būstas reguliariai siuntė ieškovei sąskaitas už buto nuomą, kurias ji apmokėjo, įskaitant ir tas, kuriose nurodytas didesnis nuomos mokestis. Todėl teismas nesutinka su atsakovais, kad ginčo laikotarpiu ieškovė Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame bute gyveno be jokio teisinio pagrindo.
Dėl nuomos mokesčio permokos priteisimo
Jau minėta, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad socialinio būsto nuomos sutartis su ieškove 2016 metais nebuvo pratęsta dėl to, kad jos pajamos 2015 metais viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį, o 125,90 Eur perviršis susidarė dėl to, kad ieškovė 2015 metų spalio mėn. gavo vienkartinę 418 Eur dydžio išmoką gimus vaikui (el.b.t. I, l. 32).
Atsakovų teigimu, dėl šios priežasties ji laikotarpiu nuo 2016-02-21 iki 2017-01-26 socialiniame būste gyveno be pagrindo, todėl už nurodytą laikotarpį turėjo pareigą mokėti žalą už būsto nuomą. Kadangi, vadovaujantis 2015 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašo 22 punktu, kuriame nurodoma, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius, nustatęs neteisėtą naudojimąsi Savivaldybės būstu arba socialiniu būstu (kai būstas savavališkai užimtas, pasibaigęs nuomos sutarties terminas, asmeniui ir šeimai praradus teisę į paramą būstui išsinuomoti ir kt.), turi teisę iš šiomis patalpomis besinaudojančių asmenų, iki jie nutrauks savo neteisėtus veiksmus, reikalauti žalos atlyginimo, kurio dydis apskaičiuojamas pagal Savivaldybės būsto (išskyrus socialinį būstą) nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo formulę, nustatytą Vyriausybės Metodikoje.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad skirtumas tarp ginčo laikotarpiu ieškovei apskaičiuoto nuomos mokesčio ir mokesčio, mokėtino už socialinio būsto nuomą, yra 1008,52 Eur. būtent tokią sumą ieškovė prašo jai priteisti.
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu mokama išmoka gimus vaikui, yra tikslinė išmoka, skiriama kiekvienam gimusiam vaikui. Vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.) iš principo sutiktina, kad jos gavimas savaime negali lemti šeimos turtinės padėties geresnio vertinimo.
Kartu pažymėtina, kad aktualiu laikotarpiu galiojęs teisinis ginčo santykių reguliavimas įgalino atsakovą pagrįstai skaičiuoti ieškovei didesnį mokestį už buto nuomą, kadangi ji dėl gautų didesnių nei nustatyta pajamų neatitiko paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti gavėjui keliamų formalių reikalavimų.
Ginčui aktuali Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2017-01-01, nustatė, kad teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, tame tarpe Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių. Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimos nariai deklaruoja kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais pateikiamas prašymas suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gruodžio 31 dieną turimą turtą (įskaitant gautas pajamas). Deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius (Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 5 str. 4 d.). Pagal laikotarpiu nuo 2015-12-31 iki 2017-01-27 galiojusių Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu, 101 punktą, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai turi deklaruoti ataskaitiniais metais (kalendoriniais metais, einančiais prieš metus, kuriais pateikiamas prašymas suteikti paramą) visas gautas pajamas, neatėmę sumokėtų (išskaičiuotų) mokesčių (įmokų), taip pat sumokėtų mokesčių (įmokų) ir faktiškai gautų pajamų sumas (nuo 2015-01-01).
Taigi ginčui aktualiu laikotarpiu įstatymas neišskyrė jokios pajamų grupės (taigi ir gautos išmokos gimus vaikui), kuri į bendras gyventojo, siekiančio paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, pajamas neturėtų būti įtraukta.
Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas SĮ Vilniaus miesto būstas didesnį mokestį už buto nuomą skaičiavo pagrįstai, vadovaudamasis galiojusiais teisės aktais, o kitoks jo elgesys būtų vertintinas kaip veikimas ultra vires. Todėl ieškovės reikalavimas byloje nurodytiems atsakovams dėl nurodomos permokos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovai įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovams nepriteistinos.
Už ieškovės pareikštus reikalavimus mokėtinas 23 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 51 Eur žyminį mokestį, t.y. daugiau nei priklauso mokėti pagal įstatymą. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 dalimi, ieškovei grąžintina jos permokėto žyminio mokesčio dalis - 28 Eur, ir išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.
Iš ieškovės valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Grąžinti ieškovei V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2017-03-23, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.