Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-28 · Administracinė byla Nr. I-567-423/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-28
Bylos Nr.
I-567-423/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02248-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybės administracijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr.1-567-423/2017Proceso Nr. 3-62-3-02248-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 28 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

į posėdį neatvykus pareiškėjui V. B. , dalyvaujant atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei R. S. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. skundu prašo priteisti iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4). Pareiškėjas nurodė, kad 2016-01-12 Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimu pareiškėjui buvo paskirtas socialinės pašalpos mokėjimas iki 2016-04-01, tačiau 2016-02-01pašalpos mokėjimas buvo nutrauktas, remiantis tuo, jog pareiškėjas yra įkalinimo įstaigoje ir yra išlaikomas valstybės. Pareiškėjo teigimu, valstybės išlaikymas yra nepakankamas, pareiškėjui nėra suteiktas darbas, jokių kitų pajamų pareiškėjas negauna, todėl yra socialiai remtinas asmuo. Negaudamas socialinės pašalpos, įkalinimo įstaigoje jis negalėjo įsigyti būtiniausių reikmenų, maisto, kanceliarinių prekių ir kt., dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, o tuo pačiu – neturtinę žalą, kurią vertina 1000 Eur suma ir prašo ją priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (b. l. 16-18) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Socialinės paramos įstatymas), 2016-01-14 sprendimu Nr. 30573 pareiškėjui paskyrė 71,40 eurų mėnesinę socialinę pašalpą nuo 2016-01-01 iki 2016-04-01. Pagal Socialinės paramos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato, be kita ko, piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką. Kauno rajono savivaldybės taryba 2015-01-29 sprendimu Nr. TS-33 patvirtino Piniginės socialinės paramos Kauno rajono savivaldybės nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašą (TAR, 2015-02-10, Nr. 2025), kurio 32 punkte nustatyta, kad Socialinės paramos skyriaus tam įgalioti atsakingi darbuotojai, vadovaudamiesi įstatymu ir aprašu, nustato vieno gyvenančio asmens ar bendrai gyvenančių asmenų teisę į piniginę socialinę paramą, nustato piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį ir apskaičiuoja piniginės socialinės paramos dydį. Atsakingi darbuotojai priima sprendimus skirti, nutraukti, sustabdyti, perskaičiuoti piniginę socialinę paramą ar jos neskirti. Socialinės paramos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad piniginė socialinė parama vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jeigu jis atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę ar administracinį areštą, yra suimtas, jam paskirtos Baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar paskirta auklėjamojo poveikio priemonė — atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, jam paskelbta paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu. Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2016-02-19 iš Vandžiogalos seniūnijos socialinės paramos teikimo komisijos gavo informaciją, kad pareiškėjas atlieka bausmę nuo 2016-01-14, todėl Socialinės paramos skyriuje priimtas sprendimas socialinės paramos pareiškėjui neteikti, kaip yra imperatyviai nustatyta įstatyme. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų atsakovo veiksmų), pagal CK 6.271 straipsnį atsakovui nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl nepagrįsto socialinės paramos mokėjimo nutraukimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (LVAT 2009-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT 2005-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Savivaldybės Socialinės paramos skyrius, vadovaudamasis Socialinės paramos įstatymu, 2016-01-14 sprendimu Nr. 30573 pareiškėjui paskyrė 71,40 eurų mėnesinę socialinę paramą nuo 2016-01-01 iki 2016-04-01 (b. l. 33-34). Socialinės paramos mokėjimas pareiškėjui buvo nutrauktas 2016-02-01, vadovaujantis Socialinės paramos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punktu, kadangi pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje (b. l. 37). Remiantis byloje esančia Vilniaus pataisos namų 2016-04-21 pažyma Nr. 29(1)-266 (b. l. 38), pareiškėjas vienerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti nuo 2016-01-14.

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas reglamentuoja Socialinės paramos įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato, be kita ko, piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką. Kauno rajono savivaldybės taryba 2015-01-29 sprendimu Nr. TS-33 patvirtino Piniginės socialinės paramos Kauno rajono savivaldybės nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašą (TAR, 2015-02-10, Nr. 2025), kurio 32 punkte nustatyta, kad Socialinės paramos skyriaus tam įgalioti atsakingi darbuotojai, vadovaudamiesi įstatymu ir aprašu, nustato vieno gyvenančio asmens ar bendrai gyvenančių asmenų teisę į piniginę socialinę paramą, nustato piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį ir apskaičiuoja piniginės socialinės paramos dydį. Atsakingi darbuotojai priima sprendimus skirti, nutraukti, sustabdyti, perskaičiuoti piniginę socialinę paramą ar jos neskirti. Socialinės paramos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad piniginė socialinė parama vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jeigu jis atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę ar administracinį areštą, yra suimtas, jam paskirtos Baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar paskirta auklėjamojo poveikio priemonė — atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, jam paskelbta paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu. Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose pareiškėjas atliko nuo 2016-01-14 (b. l. 38), taigi, Savivaldybė, gavusi šį faktą patvirtinančius duomenis, pagrįstai nuo 2016-02-01 nutraukė pareiškėjui socialinės pašalpos mokėjimą, remdamasi Socialinės paramos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatomis.

Pareiškėjo argumentai, jog įkalinimo įstaigoje jis nėra aprūpinamas lėšomis, reikalingomis įvairioms prekėms įsigyti, bei nėra įdarbintas, neturi teisinės reikšmės, vertinant atsakovo veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, kadangi Socialinės paramos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punkto imperatyvi teisės norma nustato, jog socialinė pašalpa nėra teikiama asmenims, kurie atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Ši socialinės paramos teikimo sąlyga nėra siejama su tuo, ar įkalinimo įstaigoje asmuo gauna kitokių pajamų/lėšų. Pagal minėtą nuostatą, socialinė parama neteikiama nepriklausomai nuo to, ar asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kadangi minėtoje normoje numatyta, jog socialinė parama neteikiama ir asmenims, kurie yra suimti, atlieka arešto bausmę ir kt.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog sprendime dėl socialinės paramos teikimo nebuvo nurodyta, jog parama neteikiama, jei asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 7 str. 3 d.), todėl galiojant šiam teisės principui, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo pareigos tinkamai vykdyti įstatymus, laikytis juose nustatytų pareigų, įpareigojimų, terminų (žr. LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-598/2012). Taigi, įstatymų nežinojimas teismų praktikoje nuosekliai laikomas subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, kuri, nagrinėjamu atveju, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl neteisėtų Savivaldybės veiksmų yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog Savivaldybė, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veiksmų. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Savivaldybės, yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė