Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja D.Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-381-370/2007

Teisėja G.Seselskytė Procesinio sprendimo kategorija 35.4; 35.5; 36.1; 24.4; 99.5; 121.10

2007 m. gegužės 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Julijos Gražinos Vaitulionienės, Jono Pesliako, sekretoriaujant S.Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovo DNSB „Gulbė“ atstovėms pirmininkei Ninai Strazdauskaitei ir advokatei Galinai Morozovai, atsakovo V. S. atstovams advokatei Liudmilai Rožkovai ir advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, trečiajam asmeniui G. M. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-696-613/2007 pagal ieškovo DNSB „Gulbė“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo ieškovo pusėje G. M. , bei atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-10 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo, buto (duomenys neskelbtini), dalies (36/100) savininko, skolą už komunalines paslaugas, administravimo išlaidas bei delspinigius. Ieškinį grindė aplinkybe, kad atsakovui priklausančioje buto dalyje laikotarpiu nuo 2005-03-01 iki 2005-06-01 gyveno trys asmenys, bute nėra įrengti vandens skaitikliai, todėl už vandenį tenkantys mokesčiai apskaičiuoti pagal atsakovui priklausančioje buto dalyje faktiškai gyvenančių asmenų skaičių. Kitos buto dalies savininkė, trečiasis asmuo G. M. , jai tenkančią mokesčių dalį yra sumokėjusi. Ieškovas ginčijo aplinkybę, kad jam priklausančioje buto dalyje be jo dar gyveno kitų asmenų, nurodė, kad dėl ieškovės kaltės negalėjo laiku ir tinkamai apmokėti pateiktų sąskaitų už komunalines paslaugas, todėl nuo skolos sumos nepagrįstai apskaičiuoti delspinigiai.

Dėl bute gyvenusių asmenų.

Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nenagrinėjo, kieno bendraturčių buto dalyje gyveno nuomininkai. Ieškovas ieškinyje pareikštą reikalavimą grindė aplinkybe, kad atsakovo buto dalyje 2005 m. kovo-gegužės mėnesiais gyveno trys asmenys ir šiai aplinkybei įrodyti teismo prašė kviesti liudytojus (b.l. 48), teismas 2006-11-10 nutartimi kvietė į teismo posėdį liudytojus būtent šiai aplinkybei išsiaiškinti (b.l. 79-80). 2007-01-08 teismo posėdyje liudytojai patvirtino, kad bute atsakovo leidimu ginčo laikotarpiu gyveno mažiausiai trys asmenys, liudytojas I. M. nurodė, kad atsakovo leidimu bute gyvena nuolat. Kurioje konkrečioje buto vietoje gyveno atsakovo nuomininkai- hole ar be teisėto pagrindo, t.y. bendraturtės G. M. sutikimo, šiai priklausančiame kambaryje, neturi teisinės reikšmės. Trečiasis asmuo nurodė, kad moka mokesčius, tačiau bute negyvena, nes jis dėl atsakovo kaltės virto lindyne: ne kartą buvo išlaužtos jos kambario durys, išmušti langai. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nebandė įrodinėti, kad ginčo laikotarpiu bute gyvenę asmenys buvo G. M. nuomininkai. Iš trečiojo asmens paaiškinimų, rašytinio įrodymo (b.l. 69) matyti, kad G. M. priklausančiame kambaryje nuomininkas gyveno tik vieną mėnesį nuo 2005-06-20 iki 2005-07-20.

Dėl materialinės teisės normų pažeidimo.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą be pagrindo netaikė prievolinius santykius reglamentuojančių materialinės teisės normų. Kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai mano turintis teisę sustabdyti mokėjimą už suteiktas paslaugas remdamasis vien ta aplinkybe, kad jam pateikiamose apmokėti sąskaitose buvo įtrauktos skolos, kurias jis jau buvo sumokėjęs. Atsakovas pagrįstai nemokėjo sąskaitose nurodytų sumų, kurias jau buvo sumokėjęs, tačiau privalėjo sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas ir kitus mokesčius, kurie kiekvienu atveju buvo detalizuoti (b.l. 85-94), todėl apeliacinio skundo argumentas, kad dėl ieškovo kaltės sąskaitų buvo neįmanoma apmokėti, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad šios paslaugos jam buvo suteiktos, taip pat neginčijo ir konkrečių sąskaitose nurodytų sumų už šias paslaugas. Jokiais įrodymais nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ginčytinų klausimų nepavyko išspręsti geruoju tik dėl ieškovo kaltės.

Dėl skolos ir delspinigių.

Jau ieškovui pareiškus ieškinį atsakovas dalį visos skolos (1665,34 Lt) sumokėjo (b.l. 52). Šiuo pagrindu ieškovas dar iki bylos skyrimo į teismo posėdį patikslino savo ieškinį reikalaudamas priteisti tik likusią nesumokėtą dalį – 7,67 Lt. Atsakovo atstovas teismo posėdžio pirmojoje instancijoje metu pripažino, kad didžioji dalis skolos buvo teisinga, todėl ir buvo sumokėta savo noru (b.l. 111). Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad jam grąžintina 122,61 Lt permoka, susidariusi dėl nepagrįsto delspinigių priskaičiavimo, t.y. pačios skolos už komunalinius patarnavimus paskaičiavimo teisingumo neginčija. Tai atsakovo atstovai patvirtino ir posėdžio metu apeliacinėje instancijoje (b.l. 151). Dėl senaties terminų taikymo teisėjų kolegija pažymi, kad skolininkas, įvykdęs pareigą po to, kai pasibaigė ieškinio senaties terminas, neturi teisės reikalauti grąžinti tai, kas įvykdyta (CK 1.133 str., 6.241 str. 1 d. 2 p.), todėl nepagrįsti apelianto argumentai dėl delspinigių senaties termino taikymo, be to, atsakovas pirmosios instancijos teismui nepareiškė reikalavimo taikyti ieškinio senatį, taip pat ieškovui nepareiškė priešieškinio, o apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Vadovaujantis kreditoriaus gautų vykdant prievolę įmokų paskirstymo taisyklėmis, jeigu šalys nesusitarė kitaip, gautos įmokos pirmiau skiriamos netesyboms mokėti ir tik tada skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 str.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, iš atsakovo sumokėtų 1665,34 Lt pirmiausia įskaitytini visi ieškovės apskaičiuoti delspinigiai, o iš bendros ieškinio sumos likę nesumokėti 7,67 Lt yra skola už komunalinius patarnavimus, kurios nei paties fakto, nei apskaičiavimo teisingumo atsakovas net neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį.

Dėl ieškinio dalyko.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dar pirmajame parengiamajame teismo posėdyje 2006-09-14 ieškovas teismui nurodė tikslinsiąs savo reikalavimus (b.l. 44-46), todėl teismas, suteikdamas ieškovui laiko, skyrė antrą parengiamąjį teismo posėdį. Patikslintas ieškinys, kuriame buvo galutinai suformuluotas ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti 7,67 Lt, teisme gautas 2006-09-22 (b.l. 48). Po to įvyko dar du parengiamieji teismo posėdžiai (b.l. 57, 75), ir 2007-11-10 priimta nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (b.l. 79). Iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą (CPK 141 str. 1d.). T.y. teisę ne tik tikslinti ieškinio sumą, bet ir apskritai pakeisti ieškinio dalyką ieškovas gali viso pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad ieškovui patikslinus ieškinį ir nebeprašant priteisti sumokėtos skolos dalies, tačiau neišreiškus atsisakymo nuo šios ieškinio dalies, ieškinys tenkintinas visiškai, tačiau ši dalis nepriteistina teismo sprendimu. Kolegija pažymi, kad dar iki bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje galutinai suformulavęs savo galutinius ieškinio reikalavimus ieškovas neprivalėjo atsisakyti nuo ankstesnių. Priešinga išvada prieštarautų pasirengimo bylos nagrinėjimui instituto esmei bei prasmei ir konkrečiai 141 str. 1 d., 226 str., CPK 230 str. 1 d. Ieškinio reikalavimų atsisakymo tvarka reglamentuota CPK 140 str. 1 dalyje, kur nurodytas ir teismo aktyvus vaidmuo šioje procedūroje. Taip pat pažymėtina, kad tokia situacija, kai ieškinys tenkintinas visiškai, tačiau dalis sumos nepriteistina teismo sprendimu, negalima iš principo, kadangi išeitų, kad ieškinys iš dalies nepagrįstas ar išspręsta tik dalis ginčo (CPK 260 str., 270 str. 5 d. 1 p., 261 str.). Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą peržengė ieškovo pareikštus reikalavimus (CPK 265 str. 2 d.), tačiau šis procesinis pažeidimas neturėjo įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi sprendimo rezoliucinė dalis iš esmės teisinga, t.y. patenkintas tik ieškovo patikslintame ieškinyje galutinai suformuluotas reikalavimas. Šis procesinis pažeidimas neturėjo įtakos teisingam ginčo išnagrinėjimui, kadangi ieškovas patikslino tik prašomos priteisti skolos dydį, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias ir įvertino teismas. Be to, atsakovo padėtis nagrinėjant bylą nepablogėjo, kadangi šis įgijo galimybę ginčyti visą skolą, o ne tik jos dalį bei skųsti sprendimą apeliacine tvarka netaikant CPK 303 str. 1 dalyje nustatyto apeliacijos ribojimo dėl ginčijamos sumos dydžio. Kadangi byla išspręsta iš esmės teisingai, nurodytas procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 185 str.).

Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, tai ieškovei iš atsakovo priteistinos 600 Lt išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei DNSB „Gulbė“ iš atsakovo V. S. 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.