Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Šiaulių AVPK KPB) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30¹ straipsnio 1 dalimi, V. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirta administracinė nuobauda – 1 000 (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 8 d., apie 7.25 val., (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo automobilį „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, t. y. 0,56 promilių (+/- 0,02 promilės) girtumas.

Šiaulių AVPK Kelių policijos biuras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarimo dalį, kurioje taikytas ATPK 30¹ straipsnis, ir V. K. teisė vairuoti transporto priemones atimta 6 mėnesiams, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: skirti V. K. ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

Skunde pažymima, kad dirbdamas darbą, kuriam atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, V. K. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, privalėjo įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Esant tokioms aplinkybėms pažeidėjo ir jo šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, o darbo pobūdis negali būti pripažintas ypatinga, išskirtine jo naudai liudijančia aplinkybe, pateisinančia švelnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos taikymą (pvz., LVAT nutartis Nr. N-l-1396/2007).

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.

Skunde nurodoma, kad V. K. būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,56 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. būdamas sąmoningas, suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau vis tiek tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Apeliantas pabrėžia, kad vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.

Šiaulių AVPK KPB nuomone, ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Mano, kad kitu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, bus kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 1 500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad V. K. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirta nuobauda – 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti V. K. ATPK 30¹ straipsnį. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad V. K. prisipažino padaręs pažeidimą, nurodė, kad vairavo automobilį ryte, kai iš vakaro žiūrėdamas krepšinio rungtynes buvo išgėręs alaus, ir nuoširdžiai gailėjosi taip pasielgęs (2-3 b. l.). Byloje esantys alkoholio kiekio matuoklio parodymai patvirtina, kad V. K. buvo nustatytas 0,56 promilių girtumas (5 b. l.), kuris, pritaikius paklaidą, nežymiai viršija minimalų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą girtumo laipsnį, t. y. 0,41 promilės girtumo laipsnį. Todėl darytina išvada, kad V. K. galėjo sąžiningai klysti manydamas, kad jo kraujyje esantis etilo alkoholio kiekis jam sėdant už automobilio vairo, neviršija leistinos normos. Bylos duomenys taip pat liudija, kad V. K. savo veiksmais eismo įvykio nesukėlė, žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pastarasis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, šią aplinkybę pagrįstai pripažino V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad, nors V. K. anksčiau keletą kartų buvo baustas administracine tvarka, tačiau už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, jis baustas nebuvo (10 b. l.), dirba, turi du mažamečius vaikus (16, 17 b. l.), charakterizuojamas itin teigiamai (13 b. l.).

Įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad galima daryti išvadą, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. K. mažesnę nuobaudą, negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis). Tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais ir naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.