- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-16
- Bylos Nr.
- 2YT-9229-772/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03967-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- P. I.
- Suinteresuotas asmuo
- L. M.
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. I. skundą dėl antstolio (ės) E. R. veiksmų, suinteresuotas asmuo L. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
P. I. 2018-06-11 pateiktu skundu prašė teismo įpareigoti antstolį (ę) E. R. dėl skolininkės L. M. neteisėtų veiksmų, kuriais ji pareiškėjui neleidžia bendrauti su nepilnamečiu vaiku L. I., surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 str. nustatyta tvarka. Papildomai nurodė, kad antstolis (ė) E. R. nesiteikė pateikti jam laiku raštiškų atsakymų dėl jo 2018-04-10 ir 2018-04-30 raštu pateiktų prašymų.
Skunde pareiškėjas skunde teigė, kad prašymai antstolei buvo pateikti per elektroninės vykdomosios bylos portalą, remiantis jam suteiktu numeriu. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolis (ė) E. R. atsakė tik į jo 2018-04-30 prašymą. Dėl to laiko, kad antstolis (ė) jo prašymus surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 str. nustatyta tvarka tenkinti, atsisako nepagrįstai.
Antstolis (ė) E. R. 2018-06-18 patvarkymu Nr. A012971 atsisakė tenkinti P. I. 2018-06-11 skundą. Patvarkyme nurodyta, kad antstolis (ė) vykdymo eigoje dar 2018-05-22 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-1869-7801 ir bylą perdavė Kauno m. apylinkės teismo Kėdainių rūmams. Antstolis (ė) 2018-06-11 gavo dar vieną pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma surašyti papildomą sprendimą, įpareigojanti skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą pagal 2018-04-10 prašymą. Antstolis (ė) pareiškėjo skundo netenkino ir nurodė, kad 2018-05-22 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-18-69-7801 surašytos visos faktinės bylos aplinkybės nuo vykdomosios bylos pradžios ir paminėti visi faktai apie skolininkės L. M. sprendimo nevykdymą. Todėl antstolis (ė) laiko, kad dar vienas aktas vykdymo procese būtų perteklinis. Atskirai pažymėjo, kad aktas ir vykdomoji byla perduota Kauno m. apylinkės teismo Kėdainių rūmams.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018-06-29 nutartimi (civ. byla Nr. 2VP-16348-347/2018) išnagrinėjęs antstolio (ės) E. R. pateiktą sprendimą dėl įpareigojimų neįvykdymo vykdomojoje byloje, jį atmetė. Teismas procesiniame sprendime nurodė, kad antstolė E. R. neišnaudojo visų procesinių priemonių, todėl jos prašymas dėl sprendimo neįvykdymo atmestinas (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 585 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo P. I. skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45-237/2017 tarp ieškovo P. I. ir atsakovės L. M. pakartotinai nustatė pareiškėjo bendravimo su sūnumi L. I. tvarką. Iš su vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga susijusių duomenų seka, kad antstolio (ės) E. R. kontoroje 2018-03-06 užvesta vykdomoji byla pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Antstolis (ė) nedelsiant pradėjo vykdymo veiksmus. Jau 2018 m. gegužės 22 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką L. M. atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktas pagal 2018-04-10 pareiškėjo prašymą dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.
Pareiškėjo teigimu L. M. jam (vaiko tėvui P. I.) neleidžia bendrauti su nepilnamečiu sūnumi L. I.. Jis 2018-04-10 prašymu prašė antstolio (ės) E. R. surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Analogiškas pareiškėjo prašymas antstoliui (ei) pateiktas ir 2018-04-30. Pareiškėjas P. I. 2018-06-11 skunde nurodo, kad antstolis (ė) atsisako vykdyti jo skunde nurodytą 2018-04-10 prašymą, kadangi L. M. nevykdo teismo sprendimo ir trukdo tėvui bendrauti su sūnumi ir neteikia jam apie vaiką jokios informacijos. Pareiškėjo nuomone, jau tada antstolis (ė) turėjo kreiptis į teismą su minėtu sprendimo nevykdymo aktu. Laiko, jog antstolis (ė) piktnaudžiavo savo teisėmis, o antstolio (ės) argumentas, jog 2018-04-10 ir 2018-04-30 prašyme nurodyti motyvai kartojasi tėra pasiteisinimas. Pareiškėjo teigimu, jis visomis turimomis priemonėmis bandė gauti iš skolininkės L. M. informaciją dėl sūnaus L. I., tačiau skolininkė į tai nereagavo. Pareiškėjo nuomone, antstolis (ė) E. R. todėl jau po 2018-04-10 jo prašymo turėjo kreiptis į teismą su sprendimo nevykdymo aktu. Pareiškėjas analogiškas aplinkybes nurodo ir antstoliui (ei) 2018-04-30 adresuotame prašyme. Antstolis (ė) 2018-06-08 raštu atsakydama pareiškėjui į jo pateiktus minėtus prašymus informavo pastarąjį, kad visi trys jo 2018-04-10, 2018-04-30 ir 2018-06-04 prašymai kartojasi, o antstolis (ė) dar 2018-05-10 kreipėsi į skolininkę L. M. prašydama nurodyti kaip yra vykdomas minėtas teismo sprendimas ir iš pastarosios 2018-05-16 gavo atsakymą. Skolininkė L. M. detaliai antstoliui (ei) išaiškino, kokios yra pareiškėjo galimybės pačiam gauti atitinkamą informaciją susijusią su sūnumi, todėl laiko vaiko tėvo priekaištus jai kaip motinai nepagrįstais. Antstolis (ė) pareiškėjui nurodė, kad dėl to, jog pastarasis 2018-04-20-22 dienomis nepasimatė su sūnumi, 2018-05-22 antstolis (ė) ir priėmė sprendimo neįvykdymo aktą ir ji kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams. Kaip jau anksčiau teismas yra nurodęs Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai procesiniame sprendime nurodė, kad antstolis (ė) E. R. neišnaudojo visų procesinių priemonių siekiant įgyvendinti teismo priimtą sprendimą.
Pirmiausia, pastebėtina, kad pareiškėjas sau naudinga prasme aiškina Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-11-13 sprendimą ir savaip interpretuoja 2018-06-08 antstolio (ės) atsakymą bei 2018-06-18 patvarkymą Nr. A012971 dėl ko teismui nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti jo 2018-06-11 skundą.
CPK 510 str. 3 d. numatyta, kad jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus minėto straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolis (ė) 2018-04-10 ir 2018-04-30 išnagrinėjus pareiškėjo prašymus nors ir pavėluotai, kadangi tam irgi reikia laiko gauti atitinkamą informaciją iš kito vykdymo proceso dalyvio, vis dėlto 2018-06-08 pateikė pastarajam informaciją apie vykdymo procese atliktus veiksmus dėl nurodyto teismo sprendimo vykdymo. Tuo pačiu antstolis (ė) pareiškėjui nurodė, kad dar 2018-05-22 jis (ji) jau kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismo Kėdainių rūmus su sprendimo nevykdymo aktu. Todėl antstolis (ė) 2018-06-18 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo 2018-06-11 skundą nurodydama, kad dėl sprendimo nevykdymo procesinį sprendimą vykdomojoje byloje priims minėtas teismas.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, o jos pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu skolininkas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (aktuali redakcija), 25 punkte numatyta, kad jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pareiškėjas 2018-04-10 ir 2018-04-30 prašymais prašė antstolį (ę) E. R. dėl L. M. neteisėtų veiksmų surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 str. nustatyta tvarka, ir informavo antstolį (ę) apie aplinkybes, kurios, jo nuomone, įrodo, kad L. M. nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Antstolis (ė) pripažinusi pareiškėjo prašymų pagrįstumą dar 2018-05-22 surašė sprendimo nevykdymo aktą ir kartu su vykdomąja byla perdavė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams. Tačiau minėtas teismas išnagrinėjęs antstolio (ės) aktą kartu su pareiškėjo antstoliui (ei) pateiktais prašymais, pripažino, kad jis nėra pagrįstas atsižvelgiant į teisės aktais vykdymo proceso dalyviams suteiktas procesines priemones. Teismas padarė išvadą, jog esamų įrodymų pagrindu negalima spręsti apie netinkamą sprendimo ar antstolio patvarkymo nevykdymą. Tiek pareiškėjas, tiek ir antstolis (ė) norėdami įrodyti skolininkės L. M. kaltę dėl sprendimo ar antstolio patvarkymo nevykdymo, privalo pateikti papildomus jos kaltę įrodančius įrodymus, pavyzdžiui faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Nors pareiškėjas su prašymais pateikė antstoliui (ei) ir pašto kvitus su laiško turiniu, tačiau kaip jau teismas yra nurodęs anksčiau L. M. paneigė pareiškėjo prašymų motyvus nurodydama, jog jis kaip vaiko tėvas irgi turi tokias pat teises kaip ir ji gauti savarankiškai jį dominančią informaciją iš su vaiko auklėjimu ar gydymu susijusių įstaigų, dėl ko ji negali būti tarpininkė tarp vaiko tėvo ir minėtų įstaigų. Su tokiais skolininkės argumentais teismas sutinka, kadangi abiejų tėvų teisės į vaiką yra lygios visais atžvilgiais, tiek ir dėl informacijos apie vaiką gavimo (7 b. l.). Šių aplinkybių pagrindu, konkrečiai dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusių su turto ar lėšų perdavimu, minėtas teismas ir netenkino antstolio (ės) sprendimų neįvykdymo akto (35-36 b. l.). Todėl pripažintina, kad antstolis (ė) atsisakydama tenkinti pareiškėjo 2018-06-11 skundą pagrįstai ir teisėtai jo netenkino. Teismas netekindamas antstolio (ės) sprendimo neįvykdymo akto, tuo pačiu patvirtino ir šioje byloje pateikto pareiškėjo skundo nepagrįstumą. Iš paminėto seka, kad P. I. nepateikė nei antstoliui (ei), nei teismui pakankamai duomenų, jog L. M. tyčia nevykdo teismo sprendimo ir trukdo tėvui bendrauti su sūnumi, neleido susitikti ar kitaip pabendrauti, o antstolio (ės) teismui pateiktas sprendimo neįvykdymo aktas buvo surašytas skubotai, todėl nėra galimybės konstatuoti ir patį neįvykdymo faktą. Atskirai pastebėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai netenkino ir pareiškėjo P. I. prašymo dėl 2018-06-29 nutarties išaiškinimo (37-38 b. l.).
Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Kadangi pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo nutartį antstolis (ė) remdamasis tik pareiškėjo P. I. prašymais, nesant jokių kitų įrodymų nepagrįstai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, 2018-05-22 neįvykdymo aktą (CPK 182 str. 1 d. 2 p.), tai ir teismui nagrinėjančiam pareiškėjo 2018-06-11 skundą nėra teisinio pagrindo jį tenkinti.
Akivaizdu, jog P. I. ir L. M. santykiai yra konfliktiški, tarp jų yra kilęs ginčas dėl bendravimo su sūnumi L., kuris gyvena su L. M., tvarkos. P. I. jau ne pirmą kartą kreipėsi į LR antstolius su prašymais, kad būtų surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas ir būtų kreiptasi į teismą. Atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio 5 dalies normos paskirtį ir teismų praktikoje suformuotą šios normos taikymo išaiškinimą, antstolio (ės) surašytas aktas turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, susijusiais su nustatomu dalyku (sprendimo nevykdymu), kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių sprendimo nevykdymą. CPK 771 str. 5 d. nuostatos negali būti taikomos formaliai, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos faktinės bylos aplinkybės bei atsižvelgiama į teismo sprendimo nevykdymo priežastis. Vien tik tai, kad L. M. neva nesiteikė pateikti pareiškėjui jo pageidaujamos informacijos apie sūnų ar neatliko kitų veiksmų, negali būti vertinama kaip tyčinis teismo sprendimo nevykdymas, sukeliantis CPK 771 str. numatytas pasekmes. Teismas privalo vadovautis prioritetinėmis vaiko teisėmis ir jo interesų apsaugos bei gynimo principu, numatytu CK 3.161 str. Bylos duomenys neleidžia daryti išvados ir, kad nepilnametis L. I. negalėjo bendrauti su tėvu P. I. dėl skolininkės L. M. tyčinių veiksmų. Priešingai, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog šiuo metu vaiko bendravimas su tėvu gali būti tik ir pastarajam geranoriškai vertinant nepilnamečio vaiko psichologinę situaciją ir nepažeidžiant jo teisių į saugią ir stabilią emocinę aplinką. Pažymėtina, kad prašymų antstoliui (ei) ir skundų teismui rašymas problemų neišspręs ir nesustiprins, tik susilpnins vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, jog vaiko motina L. M. aktyviais veiksmais trukdo sūnui bendrauti su tėvu. Todėl pripažintina, kad ir antstolio (ės) E. R. 2018-06-18 patvarkymas netenkinti pareiškėjo 2018-06-11 skundo yra teisėtas ir pagrįstas, nors ir buvo atmestas antstolio (ės) teismui pateiktas sprendimo nevykdymo aktas.
Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, pareiškėjo P. I. prašymas įpareigoti antstolį (ę) E. R. dėl skolininkės L. M. neteisėtų veiksmų, kuriais ji P. I. neleidžia bendrauti su nepilnamečiu vaiku L. I., surašyti dar vieną sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 str. nustatyta tvarka, atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 513 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo P. I. skundą dėl antstolio (ės) E. R. veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.