Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.8.; 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.1.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.3.2.

2016 m. birželio 23 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. spalio 17 d.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. A. priteista 45,70 Eur (keturiasdešimt penki eurai 70 ct) turtinės žalos už suteiktas gydymo paslaugas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jam iš R. A. priteista 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 16 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių, tyčia, sudavė kumščiu ir kėde ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam V. K. į galvos sritį ir ne mažiau kaip du smūgius į abi rankas, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą ir padarė jam sužalojimus: poodinę kraujosruvą kairėje veido pusėje, odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, dešiniame dilbyje ir kairėje plaštakoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, R. A. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų, t. y. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje – 2015 m. spalio 16 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių, tyčia, grasino, kad nupjaus galvą nukentėjusiajam V. K., padegs jo gyvenamąjį namą, rankoje laikė didelį virtuvinį peilį prie V. K. kaklo ir dėl to buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajam V. K. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir sumažinti priteistos žalos dydį. Nurodo, kad jis kaltu prisipažino visiškai, labai gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo, turi senyvo amžiaus tėvus, mama yra neįgali dėl regėjimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistajam R. A. paskirtos bausmės

Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. A. bausmę, atsižvelgė į tai, jog jis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai yra baigti, nusikalto būdamas anksčiau teistas (bylos duomenimis, teistas 11 kartų (1 t., 156–168 b. l.)), netrukus po jo paleidimo iš pataisos įstaigos, charakterizuojamas neigiamai (2 bt., 45–47 b. l.). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad R. A. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taigi dar kartą vertinti minėtą aplinkybę nėra pagrindo. R. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad pastarasis veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgęs į minėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai R. A. bus pasiekti paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, kolegijos vertinimu, nėra per griežta, mažinti šią bausmę R. A. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Tačiau už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, apeliantui paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, yra aiškiai neteisinga. Atkreipiamas dėmesys, kad BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi teismas R. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskyrė tokio dydžio bausmę, kokios įstatymas net nenumato. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusysis V. K. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 36 b. l.).

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam V. K. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš R. A. 45,70 Eur už nukentėjusiojo V. K. gydymą (1 t., 68–69 b. l.) ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., 73–74 b. l.). Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos dėl V. K. gydymo patyrė 45,70 Eur išlaidų (1 t., 70 b. l.), konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino Šiaulių teritorinės ligonių kasos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesais pareikštą civilinį ieškinį. Dėl to, kas paminėta, nuteistojo skundas dalyje dėl priteistų civilinių ieškinių dydžių sumažinimo netenkinamas.

Kartu kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendį pakeisti:

R. A. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 1 metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.