Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-11-08 · Civilinė byla Nr. e2A-1572-479/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-06-06Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-08
Bylos Nr.
e2A-1572-479/2017
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01021-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Atsakovas
V. L.
Civilinė byla Nr. e2A-1572-479/2017Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01021-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei V. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. L. dėl skolos priteisimo. Ieškovė nurodė, kad UAB „Tele2“ su atsakove 2004-08-05 sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „Tele2“ įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis teikti atsakovei mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti. Ieškovė paaiškino, kad UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitas - faktūras, tačiau atsakovė jų neapmokėjo. Ieškinyje nurodoma ir tai, kad 2009-03-31 ieškovė ir UAB „Tele2“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Tele2“ perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovės skolinius įsipareigojimus. Ieškovė teigė, kad atsakovė buvo informuota apie reikalavimo perleidimą, tačiau susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Ieškovės teigimu, ieškinio parengimo metu atsakovė buvo skolinga ieškovei 218,68 Eur skolos ir 83,71 Eur palūkanų, iš viso 302,39 Eur. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 218,68 Eur skolos, 83,71 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė nustatyta tvarka atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-06-06 sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 218,68 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė su UAB „Tele2“ 2004-08-05 sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio sutartį, pagal kurią UAB „Tele2“ suteikė atsakovei mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, tačiau atsakovė už šias paslaugas tinkamai neatsiskaitė. Teismas taip pat nustatė, kad UAB ,,Tele2“ 2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-21 perleido UAB ,,Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovės skolinius įsipareigojimus. Teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, todėl ieškovės reikalavimas dėl 218,68 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 83,71 Eur palūkanų teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog pirminis kreditorius būtų skaičiavęs atsakovei palūkanas dėl netinkami vykdytos prievolės. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovė su atsakove dėl palūkanų skaičiavimo ir jų dydžio nesitarė, pateikdama pranešimą apie reikalavimo perleidimą ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl palūkanų sumokėjimo, todėl teismas padarė išvadą, kad palūkanos atsakovei nuo 2009-03-31 nebuvo skaičiuojamos. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad iki 2014-06-13 galiojusiose vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus reglamentuojančiose CK Šeštos knygos IV dalies nuostatose buvo numatyta, kad pirkėjui praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos (CK 6.360 straipsnio 5 dalis). Kadangi prašydama priteisti palūkanas ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovės prievolės nevykdymo, teismas ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-06-06 sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 83,71 Eur palūkanų ir šią ieškinio dalį patenkinti. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Skunde teigiama, kad palūkanos atsakovei buvo apskaičiuotos remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, todėl šios kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos privalo būti sumokamos visais atvejais, kai skolininkas pažeidžia prievolės įvykdymo terminą.Atsiliepimas į apeliacinį skundą nustatytu terminu teismui nebuvo pateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Apeliantės nuomone, pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas apskaičiuotos kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos privalo būti sumokamos visais atvejais, kai skolininkas pažeidžia prievolės įvykdymo terminą. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimas (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015‑02‑25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).Iš byloje esančio 2017-05-10 palūkanų paskaičiavimo akto ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovės reikalaujama 83,71 Eur palūkanų suma buvo apskaičiuota taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą 5 procentų metinių palūkanų normą už laikotarpį nuo 2009-10-23 iki 2017-05-10. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolę mokėti palūkanas dėl termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimo ir šių palūkanų dydį gali nustatyti ne tik šalių susitarimas, bet ir įstatymas, šiuo atveju – CK 6.210 straipsnio 1 dalis. Dėl to pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų skaičiavimo šiuo atveju nepašalina ieškovės teisės reikalauti sumokėti kompensuojamąsias palūkanas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės neįvykdyta prievolė atsiskaityti už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas yra piniginė, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog minėtos piniginės prievolės įvykdymo terminas buvo praleistas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie šalių susitarimą nemokėti palūkanų dėl netinkamai vykdomos prievolės. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos priteisti ieškovės prašomą palūkanų sumą, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį tikslinga pakeisti ir ieškovei iš atsakovės priteisti 83,71 Eur palūkanų.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, jog CK Šeštos knygos IV dalies nuostatos (galiojusios nuo 2001-07-01 iki 2014-06-13), nustatančios vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus, numatė, kad pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos (CK 6.360 straipsnio 5 dalis) ir dėl to ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo negali būti tenkinamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.360 straipsnio 5 dalyje numatytas teisinis reguliavimas buvo taikomas vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį sudariusiam fiziniam asmeniui. CK 6.350 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę – kilnojamąjį daiktą pirkėjui – fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Nagrinėjamu atveju atsakovė ir UAB „Tele2“ sudarė ne vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį dėl kilnojamojo daikto įsigijimo, o atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad CK Šeštos knygos IV dalies nuostatos, galiojusios nuo 2001-07-01 iki 2014-06-13, nustatančios vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus, šioje byloje negali būti taikomos.Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, todėl yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų suma nuo 10,80 Eur padidinama iki 15 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą už akių pakeisti, tenkinti ieškovės ieškinį dėl palūkanų priteisimo ir ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš atsakovės V. L. priteisti 83,71 Eur palūkanų.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimu už akių ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš atsakovės V. L. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 10,80 Eur padidinti iki 15 Eur.

Kitą Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš atsakovės V. L. 15 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai Žydrūnas BertašiusAušra MaškevičienėAlvydas Žerlauskas