Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Juozapas Surblys Baudž. byla Nr. 1A-408-50/2007 Teisėja Regina Bertašienė Procesinio sprendimo kategorija

2007 m. lapkričio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. trejiems metams laisvės atėmimo. Taikytas Lietuvos Respublikos BK 68 str. ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta trejus metus vairuoti kelių transporto priemones. Priteista iš Ž. K. 100 000 litų I. M. neturtinės žalos atlyginimo ir 3 200 litų proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ž. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus: 2006-10-28, apie 1.08 val., nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, esančioje Herkaus Manto g./ M. Mažvydo al., Klaipėdos mieste, vairuodamas automobilį „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus eismo taisyklių, važiuodamas antra eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir partrenkė per perėją ėjusią pėsčiąją G. M.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2006-11-01 ji ligoninėje mirė.

Nuteistojo advokatas prašo nuosprendį pakeisti – skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, bei sumažinti priteisto civilinio ieškinio dydį. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas neatsižvelgė, jog Ž. K. buvo kaltinamas pirmą kartą, prisipažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė žuvusiosios atstovės, atlygino dalį žalos, šeimoje auga nepilnametis vaikas, jo sutuoktinė šiuo metu yra nėščia. Priteisdamas civilinį ieškinį, teismas neatsižvelgė, jog nukentėjusioji buvo girta, tai rodo didelį jos neatsargumą, bei į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Nuteistasis yra vienintelis šeimos maitintojas, išlaikantis besimokantį vaiką bei nėščią sutuoktinę.

Apeliacijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas nurodo tą patį, kas išdėstyta apeliaciniame skunde, prokurorė prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas: teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas. Įvykio aplinkybės nustatytos tinkamai. Į bylą surinkti duomenys priimant nuosprendį įvertinti kaip įrodymai, dėl nuteistojo dalyvavimo nusikaltimo padaryme padarytos teisingos išvados. Nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nesudaro pagrindo keisti teismo nuosprendį. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir dėl to nurodyti argumentai nuosprendyje atitinka Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatų esmę, nes ši bausmė yra vienintelė bausmės rūšis, numatyta baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kaltinamasis pripažintas kaltu, sankcijoje. Beje, teismas, nurodęs kai kurias aplinkybes, nuteistojo atsakomybę, susijusią su bausmės paskyrimu, sušvelnino iki minimumo – paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą mažiausią laisvės atėmimo bausmės dydį. Nuteistojo gynėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam pritaikytos baudžiamosios atsakomybės – atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir sumažinti priteisto civilinio ieškinio dydį.

Baudžiamojo įstatymo, numatančio paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, taikymas yra susijęs su labai svarbių socialinių bei sociologinių aplinkybių, liečiančių padarytos veikos esmę, nuteistojo asmens charakteristiką, jo elgesį po įvykio, vertinimą. Nors teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, tačiau kartu nurodė, kad nusikalstami veiksmai, susiję su eismo saugumo taisyklių pažeidimu, nebuvo atsitiktiniai, nes prieš tai daugybę kartų buvo baustas administracine tvarka už eismo saugumo taisyklių pažeidimus, beje, dar šiurkštesnį tokio pobūdžio pažeidimą, susijusį su girtumu, padarė po įvykio. Ši ir kitos aplinkybės, kurios nurodytos nuosprendyje, rodo, jog nuteistojo gailėjimasis yra tik dėl akių, nes po tragiško įvykio buvo abejingas nukentėjusiųjų rūpesčiams, nesirūpino materialine pagalba, net, kaip teigiama nuosprendyje, neatsiprašė, o palyginti menką žalos atlyginimo dydį žuvusios nukentėjusiosios artimiesiems pasiūlė tik prasidėjus teismo procesui. Didžioji dalis nustatytos turtinės žalos iki šiol nėra atlyginta. Tai, kad asmuo, kaip teigiama nuosprendyje, teisiamas pirmą kartą, nėra kokia nors socialinė išimtis ar privilegija, kuri savaime leistų švelninti nuosprendį. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisingumą pagrindžiančių motyvų, leidžiančių taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Teismas, priteisdamas 100 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai, nuosprendyje nurodė tiek abstraktaus, tiek konkretaus pobūdžio argumentus. Dėl savaime suprantamų priežasčių – dėl tragiškos artimo žmogaus žūties – teismas apibrėžė sprendimo priėmimo bendro pobūdžio argumentus, kurie iš dalies paprastai atitinka civilinio įstatymo, numatančio tokios žalos atlyginimo pagrindus, dispoziciją: stresas, išgyvenimai, dvasiniai skausmai ir kt. Kartu svarbią reikšmę turi ir teismo nurodyti konkretūs argumentai: nuteistasis yra darbingo amžiaus, jo turtinės galimybės leidžia atlyginti nurodyto dydžio žalą, to jis, kaip minėta, visiškai nesistengė daryti iki teismo sprendimų priėmimo. Atsižvelgus į įvykio metu atsitikusią nukentėjusiosios žūtį, įvykio aplinkybes, teismo nuosprendyje nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo mažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Tai, kad nukentėjusioji atsitikusio įvykio metu buvo neblaivi, nėra esminė priežastis, dėl kurios turėtų būti pakeistas nuosprendis tiek dėl bausmės paskyrimo, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kad nukentėjusioji būtų pažeidusi eismo saugumo taisykles, tokių duomenų nėra. Įvykis atsitiko pėsčiųjų perėjoje, kuri, kaip vieta, apibrėžta Kelių eismo taisyklių nuostatomis, yra svarbus eismo saugumo užtikrinimo objektas. Asmenims, vairuojantiems mechanizuotas transporto priemones, priartėjus prie šios vietos, keliami didesni tiek normatyviniai, tiek psichologiniai reikalavimai. Todėl nukentėjusiosios, kuri eismo saugumo taisyklių nepažeidė, būsenos vertinimas nėra adekvatus viso įvykio priežasčių, iš jų, ir nuteistojo girtumo, vertinimui.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

nuteistojo Ž. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.