Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, našlys, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1995-02-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 104 str. laisvės atėmimu 8 metams. 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. neatlikta bausmė sumažinta 1/3, t.y. 1 metais, 6 mėn., galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 metams 6 mėn., 1999-09-15 paleistas iš įkalinimo įstaigos vadovaujantis LR BK 54-2 str. lygtinai 1 metams 6 mėn. 25 d., teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2010-01-14 apie 17 val., bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto dėl elektros skaitiklių naudojimo su F. P. metu, tyčia pastūmė pastarąjį ant taburetės, kuri sulūžo nukentėjusiam užkritus ant jos, po ko jis tyčia spyrė F. P. ne mažiau trijų smūgių į juosmenį ir į pilvą padarydamas šiam muštinę žaizdą dešiniojo momenkaulio projekcijoje, pailgą kraujosruvą nugaroje bei juosmens-pilvo sumušimą, pasireiškusį masyviomis minkštųjų audinių kraujosruvomis juosmesns kairėje pusėje ir juosmens dešinėje pusėje, pereinančia į pilvą, juosmeninių II-III slankstelių kairiųjų šonkaulinių ataugų lūžiais, apatinės tuščiosios venos šakos, dešiniojo inksto, kepenų dešiniosios pusės skilties, kasos sužalojimais, kas komplikavosi trauminiu šoku, kraujavimu į retroperitorinį tarpą, plaučių uždegimu, ūmiu kraujotakos ir kjvėpavimo nepakankamumu, ko pasekoje nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje 2010-01-19 mirė.

Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. l d.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Š. kaltu pagal pareikštą kaltinimą prisipažino ir parodė, kad jis gyvena dviejų kambarių bute, kurio viename iš kambarių gyvena jis su sugyventine L. S., o kitame – F. P.. Įvykio dieną jis su pažįstamu Kęstu ir L. S. vartojo alkoholinius gėrimus savo kambaryje. Kartais į jų kambarį užeidavo F. P., šiek tiek išgerdavo ir grįždavo į savo kambarėlį. Kai vieną kartą pas juos užėjo nukentėjusysis, o po to vėl sugrįžo į savo kambarį, L. S. ir jo kambaryje dingo elektra. Kaltinamasis nuėjo pažiūrėti į F. P. kambarį, nes ten buvo elektros saugikliai. Tarp jo ir nukentėjusiojo nuolat kildavo konfliktai dėl elektros. A. Š. užėjus į nukentėjusiojo kambarį, tarp jų vėl kilo ginčas, F. P. pradėjo eiti link jo, todėl kaltinamasis atstūmė F. P., dėl ko šis nukrito aukštielninkas ant grindų ir krisdamas sulaužė šalia stovėjusią taburetę. Tuomet A. Š. koja tris kartus spyrė nukentėjusiajam į šoną ir grįžo į savo kambarį. Daugiau su F. P. jis nesipyko, nukentėjusysis po konflikto dar buvo užėjęs į jų kambarį, kartu išgėrė stikliuką degtinės ir sakė, kad nepyksta. Dar po kiek laiko vėl užėjo į jų kambarį ir pasakė, kad jaučiasi blogai bei paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Kęstas iš karto paskambino ir iškvietė nukentėjusiajam greitąją pagalbą. Kaltinamasis posėdyje pažymėjo, jog dėl padaryto nusikaltimo gailisi, sutinka atlyginti atsiradusius dėl jo veiksmų nuostolius.

Liudytoja L. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jos sugyventinis A. Š. ir F. P. konfliktuodavo dėl elektros, bet tai būdavo tik žodiniai konfliktai. 2010-01-14 jie trise – ji, A. Š. ir jo draugas, vardu K. vartojo alkoholį jų kambaryje, kelis kartus prie jų išgerti buvo prisijungęs ir F. P.. Vienu metu kai jų kambaryje dingo elektra, o nukentėjusysis buvo savo kambaryje, A. Š. nuėjo į F. P. kambarį aiškintis elektros dingimo priežasčių. Tuomet liudytoja girdėjo, kad jie kivirčijasi, po to girdėjo, kad kažkas nukrito, o vėliau nukentėjusysis pasiskundė sveikatos būklės pablogėjimu, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, kaltinamojo bei liudytojos parodymus teismas daro išvadą, kad A. Š. padaryti veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip nužudymas pagal LR BK 129 str. 1 d., o jo kaltė yra įrodyta.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje nekeisdamas savo parodymų pripažino, kad 2010-01-14 įvykusio dėl elektros vartojimo konflikto su F. P. metu jis pastūmė nukentėjusįjį ir kai šis aukštielnikas nukrito ant taburėtės ir grindų, tris kartus spyrė jam koja į šonus. Liudytoja L. S. taip pat patvitino, kad 2010-01-14 išgertuvių metu kai jos ir sugyventinio A. Š. kambaryje dingo elektra, kaltinamasis nuėjo į F. P. kambarį aiškintis elektros dingimo priežasčių. Būtent tuomet ji girdėjusi tarp jų žodinį konfliktą, o po to krentančio daikto garsą. Vėliau F. P. pasiskundė dėl pablogėjusios savijautos ir todėl buvo iškviesti medicinos darbuotojai.

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, jog F. P. mirtis yra smurtinė ir įvyko nuo juosmens-pilvo sumušimo, pasireiškusio masyviomis minkštųjų audinių kraujosruvomis juosmens kairėje pusėje ir juosmens dešinėje pusėje, pereinančia į pilvą, juosmeninių II-III slankstelių kairiųjų šonkaulinių ataugų lūžiais, apatinės tuščiosios venos šakos, dešiniojo inksto, kepenų dešiniosios skilties, kasos sužalojimais. Medicinos ekspertai nustatė, kad dėl paminėtų sužalojimų nukentėjusiojo būklė komplikavosi trauminiu šoku, kraujavimu, plaučių uždegimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu, dėl ko jis ir mirė ( t. 1 b.l. 36-43, 49-51 ). Teismo vertinimu kaltinamojo bei apklaustos liudytojos parodymai dėl įvykio aplinkybių atitinka teismo medicinos išvadoje F. P. lavone nustatytus sužalojimus, nes kaltinamasis tris kartus koja spyrė jam būtent į šonus, pilvo sritį, be to, nuo A. Š. veiksmų – stūmimo – jis nukrito aukštielnikas ant taburėtės. Minėta teismo medicinos specialisto išvada tvirtina apie tai, kad savo neteisėtais veiksmais kaltinamasis padarė nukentėjusiajam juosmeninių II-III slankstelių kairiųjų šonkaulinių ataugų lūžius, dešiniojo inksto, kepenų dešiniosio skilties, kasos sužalojimus. Šie sužalojimai leidžia daryti išvadą, kad A. Š. koja suduoti F. P. į pilvo sritį smūgiai buvo pakankamai stiprūs, todėl ir sukėlė tokias sunkias pasekmes. A. Š. yra 45 metų amžiaus, turi vidurinį išsilavinimą bei pakankamą gyvenimo patyrimą, todėl teismo manymu koja suduodamas nukentėjusiajam smūgius į gyvybei svarbų organą - pilvo sritį, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę bei numatė, jog gali jam atimti gyvybę, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Šiuo atveju kaltinamojo sąmoningas leidimas padariniams atsirasti reiškia jo abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad po smūgių sudavimo jis išėjo iš kambario, palikęs sumuštą nukentėjusįjį bei toliau kitame kambaryje vartojo alkoholį. Darytina išvada, kad A. Š., suduodamas smūgius koja į pilvo sritį, savo nusikalstamų veiksmų padarinius numatė bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizavo, nors suvokė daromos veikos pavojingumą. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia ir turi atsakyti pagal atsiradusius padarinius – už nužudymą.

Nustačius byloje, kad A. Š. nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas F. P., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o jo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.283 str. 1 d., 6.280 str. bei LR sveikatos draudimo įstatymo 15 str., 30 str., 31 str. ir 33 str. nukentėjusiojo gydymo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo, o jų dydis patvirtinamas rašytiniais įrodymais ( t. 1., b.l. 64-72 ).

Tiriant A. Š. asmenybę nustatyta, kad anksčiau jis teistas už analogišką nusikaltimą (t. 2, b.l. 6-7), tačiau teistumas yra išnykęs. Buvo baustas administracine tvarka. Teismas nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei vieną sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką A. Š. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmę atkreiptinas dėmesys į tai, kad padarytas nusikaltimas (nužudymas) priskiriamas prie labai sunkių. Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio dydis turi atitikti nustatytos bausmės vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94 str., 297 str., 301 str., 303-305 str.str., 307-308 str. str., 313 str. teismas

nusprendė:

A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 11 ( vienuolikai ) metų, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2010-09-17 bei įskaityti į atliktą bausmę dvi laikino sulaikymo dienas – 2010-01-20 – 2010-01-21 ir kardomojo kalinimo-suėmimo terminą nuo 2010-01-22 iki 2010-09-17.

Kardomąją priemonę A. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti suėmimą.

Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir jos naudai priteisti iš A. Š. 5816,76 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiolika litų, septyniasdešimt šešis centus) F. P. gydymosi išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus baudžiamojoje byloje – A. Š. sportinį kostiumą ir džemperį bei A. Š. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“ su SIM kortele bei „Pildyk“ papildymo kortele, saugomus Vilniaus aps. VPK Daiktų saugojimo kameroje - grąžinti nuteistajam; įvykio vietos apžiūros metu paimtas nuoplovas bei 2 pagalvės užvalkalus, saugomus Vilniaus aps. VPK Daiktų saugojimo kameroje – sunaikinti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam, nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.